Menkupių kaimas - vieta, kurioje susipina Lietuvos istorija, skausmas ir pasididžiavimas. Čia, Jono Pupkos sodyboje, stovi atminimo akmuo, skirtas įamžinti tragiškus įvykius ir priminti apie tautos kovą už laisvę. Šiandien, lankydami šią vietą, galime pagerbti tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvą, ir pasimokyti iš istorijos, kad laisvė yra brangiausias turtas, kurį turime saugoti.
Tamsūs Karo Debesys Ir Okupacija
1918 m. grupė tautos šviesuolių iškovojo Lietuvai nepriklausomybę. Deja, padangėje pradėjo kauptis tamsūs karo debesys. Rusijos imperijos carų kaldintas vergijos grandines siekė atkurti Kremliaus armija. Netrukus, 1939 m. kariniai daliniai okupavo Lietuvą, o 1940 m. pertvarkyta į 29-ą raudonosios armijos teritorinį šaulių korpą. 1939 m. Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su slaptaisiais protokolais, o 1938 m. okupavo rytinės Karelijos teritorijas. 1941 m. karinė vadovybė išsiuntė "pasitobulinti į akademinius kursus"... čekistai suėmė ir nukankino ar sušaudė Lubiankos požemiuose.
Partizaninis Pasipriešinimas
Dar 1944-ųjų rudenį susibūrusių ginkluotų partizanų negausias kovines grupes 1945 m. junginius ir tapo organizuota karine jėga. Kariuomenės divizijų pajėgomis išugdė daug žymių rezistentų karvedžių, tvirtą ryžtą nusimesti svetimųjų jungą.
Kova Už Kiekvieną Lopinėlį Žemės
1944 m. Suvalkiją nuo besitraukiančių Vermachto dalinių pasipriešinimo gynė rusų tankus, pusdieniui sulaikė veržimąsi į Vakarus. 1941 m. nutraukę vokiškieji "išvaduotojai", įsitvirtino fronto rezervo daliniai. Tačiau, vokiškieji okupantai mūsų tautai nusikalto mažiau negu sovietiniai bolševikai. Prasidėjo kruvinas vyrų gaudynes, gyvenimas virto persekiojamo žvėries gyvenimu. Daugelis vyrų, nenorėdami tarnauti okupantams, pradėjo slapstytis.
Žaliavelnis: Partizanų Vadas
Vincas Senavaitis, pasirinkęs Žaliavelnio slapyvardį, suformavo Prienų šilo partizanų grupę. Su broliu Kazimieru, slapyvardžiu Žaibas, ir kitais bendražygiais, jis stojo į kovą su okupantais. Jų veikla kėlė nerimą ir paniką valsčiaus sovietiniam partiniam aktyvui. Spalio mėnesį Žaliavelnio partizanų būryje buvo jau keliolika ginkluotų vyrų. Pakuonio apylinkėse stojo į bekompromisinę kovą su Rytų okupantu. Kampanija Pakuonyje buvo paralyžiuota, todėl nuspręsta laikyti Pakuonyje pastovią NKVD kareivių įgulą. Žaliavelnio neeilinės organizacinės savybės leido suburti stiprias grupes, kurioms vadovavo Dešinys, Rickus, Perkūnas ir Viesulas. Jau 1944 m. buvo sukurtas agentų bei slaptų pranešėjų tinklas.
Šiandien įvyko! Rusijos kariai perėmė 1400 elitinių JAV karių prie sienos.
Šilavoto Tragedija
1944-ųjų ruduo buvo sausas ir vėlyvas. Gruodžio mėnesį sušalė. Gruodžio 3 d. Maskvos įsakymu pradėta arši kova su partizanais. Skinkys ir kiti blaškėsi po miestelį, nežinodami ko griebtis... pasipiktinimą kėlė agentai ir provokatoriai, pasiryžę tarnauti "pasaulio vaduotojams". Vieną dieną, prieš šventes, Jono Pupkos sodyboje įvyko tragedija. Jonas, bėgantis per kiemą, pakirto budelių kulka. Padegamosios kulkos uždegė sodybą, kurioje žuvo pasiligojęs Andrius Mieldažys ir šeimininkė Ona Mieldažienė. Po tragedijos kaulelius surinko ir palaidojo kaimynai. Šis įvykis sukrėtė Šilavoto krašto žmones. Šilavoto žmones slėpė procedūrinio kabineto įrangą. Nors ir pavėluotai, prasidėjo pamokos, o pamokas ėmė lankyti ir augesnis Šilavoto apylinkių jaunimas.
Atmintis Gyva
Jono Pupkos sodybos atminimo akmuo - tai simbolis, primenantis apie skaudžius įvykius, partizanų kovas ir žmonių pasiryžimą ginti savo laisvę. Jis liudija, kad tautos atmintis gyva ir stipri.
Šilavoto žmones turėjo tvirtas pažiūras, mylėdami laisvę ir savo tautą. Jie sėmėsi žinių pamatus, o lietuvių kalbos mokytojo Kiaunės žodžiai: "Vytautus!.." įkvėpė juos kovai. Nors bolševikinę moralę bei imperinės Rusijos šovinistinę dvasią bandė įdiegti skundikų - NKVD-NKGB agentų - tarnyba, tačiau tautos dvasia išliko stipri. Taip pat, mūsų krašte kiek aprimo Z.Jaruševičiaus gydytojas, vietinių kaimo žmonių pasitikėjimą ir pagarbą užsitarnavęs, ambulatorijos vedėjas vietiniams tapo "mūsų daktariuku".
1944 m. gruodžio mėn. 3 d. Maskvos direktyva Nr. 4499 ir Liaudies komisarų tarybos nutarimu įsakyta: "... Apsaugai" nuo "banditų" - internuoti. Ši direktyva įvariusi Šilavoto "aktyvistams". Laukus dengė žiemos poilsio. Kraštovaizdį darkė apkasai. Kūčių vakarą į gryčią suvirto penki ginkluoti vyrai. Atsipeikėjus, mama įžvelgė vieną pažįstamą veidą - Vincas! Pokalbio metu mama antrą kartą kreipėsi į Vincą vardu. Paaiškėjo, kad Vincas yra Žaliavelnis, buvęs bendraklasis gimnazijoje. Apšilę ir pailsėję vyrai pakilo eiti švęsti Kūčias.
| Įvykis | Data | Vieta |
|---|---|---|
| Lietuvos okupacija | 1940 m. | Lietuva |
| Žaliavelnio partizanų grupės susikūrimas | 1944 m. | Prienų šilas |
| Jono Pupkos sodybos tragedija | 1944 m. | Menkupių kaimas |
Neturėjo darbo ir darbų prižiūrėtojai kareiviai, todėl susiradę samagono girtuokliavo. Kareiviai pastebėjo vyrų grupelę. Šūktelėję: Stoj, kto idiot!? Partizanai pavartojo ginklą. Šį įvykį vėliau man paaiškino pats Vincas-Žaliavelnis. Berniukas ir antras rusų kareivis pabėgo. 1944-ųjų metų Kalėdos. Antrosios švenčių dienos naktis. Spaudė nedidelis šaltukas. Būrelis ginkluotų vyrų žengė link Šilavoto valsčiaus raštinės. Raštinės pastatas. Sargybą sudarė Pjūklas ir Bizūnas, kiti vyrai tyliai nuslinko į vidinį kiemą. Atidarę langą, vyrai vikriai sušoko į raštinės vidų. Popierius ir raštus čia pat ant grindų sudegino. Po nepilnos valandos žygio pasiekė pamiškę. Partizanus nuvedė į kaimą. Duris atidarė Tabokius. Klasėje, mokytojas užkūrė krosnį ir su Tabokiumi išėjo laukan. Sėdėjo Žaliavelnis ir, retkarčiais įmesdamas į pakurą malkų, budėjo. Atsigulęs šalia Bizūno, greit užmigo ir Tabokius. Švito.