Renovacijos Sektoriaus Apžvalga: Statistika ir Tendencijos Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiama renovacijos sektoriaus statistika Lietuvoje, apimanti įvairius aspektus - nuo daugiabučių namų renovacijos iki viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų. Taip pat aptariami ekonominiai rodikliai, būsto kainų pokyčiai, turizmo statistika, valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos, viešieji pirkimai statybos sektoriuje, Vilniaus senamiesčio renovacija, visuomenės sveikatos statistika ir prekybos sektoriaus tendencijos.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje

Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) ir Nacionalinės Sąskaitos

Bendrasis vidaus produktas (BVP) - vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti.

Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 1995 m. I ketvirčio.

Būsto Kainų Indeksas (BKI)

Rinkinyje pateikiami duomenys apie būsto kainų indeksą. Būsto kainų indeksas (BKI) - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių įsigyjamų būstų, įskaitant žemę, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

BKI reikalingas formuojant pinigų politiką, rengiant infliacijos prognozes ir konvergencijos ataskaitas, vertinant finansinį stabilumą, atliekant tarptautinius palyginimus. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketvirčio ir atnaujinami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100).

Turizmo Statistika

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų, keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas.

Apgyvendinimo įstaiga - vietos veiklos rūšies vienetas, teikiantis mokamas trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas turistui. Pajamos už apgyvendinimo paslaugas - apgyvendinimo įstaigos pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį už suteiktas apgyvendinimo paslaugas turistams. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos.

Savininkų Užimtų Būstų Kainų Indeksas (SUBKI)

Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (SUBKI) - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis.

SUBKI reikalingas pinigų politikai formuoti, infliacijos prognozėms rengti ir šalies finansiniam stabilumui vertinti. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketv. ir atnaujinami kas ketvirtį.

Savivaldybių Valdomas Nekilnojamasis Turtas

Rinkinys pateikia informaciją apie savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą bei nuomos sutartis. Duomenys apima nuomos sutarčių detales, tokias kaip unikalus sutarties identifikatorius, nuomininko duomenys, nuomos pradžios data, sutarties tipas, mėnesio įmokos suma, galimi sutarties sustabdymai bei teisinis pagrindas.

Taip pat pateikiama informacija apie savivaldybėms priklausantį nekilnojamąjį turtą - nekilnojamojo turto registro kodai, paskirties kategorijos, statybos pabaigos metai, turto plotas, adresai bei geografinė informacija su koordinatėmis, patikimumo koeficientas ir objekto tipas geografinėje dalyje.

Valdžios Sektoriaus Pajamos ir Išlaidos

Pateikta statistinė informacija apie valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas. Valdžios sektoriaus pajamos vertinamos pagal sandorius: mokesčiai, socialinės įmokos, prekių ir paslaugų pardavimas, kitos einamosios pajamos, kitos kapitalo pajamos.

Valdžios sektoriaus išlaidos vertinamos pagal sandorius: tarpinis vartojimas, atlygis darbuotojams, palūkanos, socialinės išmokos, socialiniai pervedimai natūra per rinkos gamintojus, subsidijos, kitos einamosios išlaidos, kapitalo išlaidos.

Valdžios Sektoriaus Skola

Valdžios sektoriaus skola yra vienas iš Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijų, skirtų ekonominės padėties valstybėse narėse stebėsenai. Valdžios sektoriaus skolą sudaro šių kategorijų įsipareigojimai: valiuta ir indėliai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos.

Ketvirtinė valdžios sektoriaus skola pateikiama pagal subsektorius: centrinės valdžios, vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondai. Duomenys renkami nuo 2000 m. I ketv.

Paslaugų Kainų Indeksas (PKI)

Paslaugų kainų indekso (PKI) skaičiavimo tikslas - nustatyti ūkio subjektams suteiktų paslaugų bendrąjį kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos.

Daugiabučių Renovacija Lietuvoje

Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vykstantys daugiabučių renovacijos procesai - daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, o dauguma iš šių pastatų - morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyviai šildomi būstai.

Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst. Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis.

Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur.

„Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės neabejotinai junta visapusiškas būstų modernizavimo naudas. Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas.“

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m.

„Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi iki 2050 m. atnaujinti didžiąją dalį daugiabučių ir tapti neutralia klimatui. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau įsigali supratimas, kad renovacijos nauda nėra tik lokali, skirta konkrečiam miestui ar namui. Tai - bendras energetinių resursų taupymas, aplinkos užterštumo mažinimas ir ekonomikos aktyvinimo priemonė.“

Viešieji Pirkimai Statybos Sektoriuje

Kasmet viešiesiems pirkimams išleidžiamos lėšos Europos Sąjungoje (toliau - ES) sudaro apie 16 proc. ES Bendrojo vidaus produkto (BVP), statybos darbų vertė ES sudaro apie 6,1 proc. BVP ir apima apie 7,3 proc. VPT (Viešųjų pirkimų tarnyba), Lietuvoje viešųjų pirkimų vertė kasmet sudaro apie 6 mlrd. Eur, o tai yra apie 12 proc. šalies BVP, rašoma Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pranešime.

Statybos sektorius Lietuvoje

Statybos sektoriuje vykstantiems viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiamų lėšų suma svyruoja nuo 40 iki 50 proc. visų šalyje viešiesiems pirkimams išleidžiamų lėšų, tai sukuria apie 4,7 proc. Statybos sektoriaus viešųjų pirkimų dalis, skaičiuojant nuo šalies BVP, 2019-2021 m. mažėjo: 2019 m. sudarė 5,6 proc., 2020 m. - 4,8 proc., 2021 m.

2019-2021 m. laikotarpiu viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti sudarytų sutarčių vertės dalis sumažėjo nuo 50,9 iki 37,6 proc. ir per metus siekė vidutiniškai 2,4 mlrd. Eur.

Statybos sektorius - viena iš sričių, kurioje išleidžiama daugiausia valstybės viešųjų finansų, todėl čia būtinas skaidrus, racionalus ir tvarus lėšų naudojimas. Tai - viena iš 2022 m. prioritetinių sričių, į kurią VPT orientavo savo veiklą.

Reikšmingi statybos sektoriaus viešieji pirkimai:

• „Objekto ruožo Vilnius-Klaipėda („Draugystės“ st.) elektrifikavimas - rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 361216), kurį 2019 m. įvykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“, sudarytos sutarties vertė siekė beveik 440 mln.
• „Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos II etapo įrengimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 567171), kurį 2021 m. įvykdė UAB „EPSO-G“, sudarytų sutarčių vertė sudarė 109 mln.

2021 m. reikšmingai išaugo statybos sektoriuje pirkimus vykdžiusių pirkimų vykdytojų skaičius - palyginti su 2019 m., apie 32 proc., o su 2020 m. - apie 24 proc.

Analizuojant statybos sektoriaus viešųjų pirkimų vertės pasiskirstymą pagal pirkimų vykdytojus, matyti, kad 20-ties didžiausių pagal sudarytų sutarčių vertę pirkimų vykdytojų statybos darbams išleistų lėšų dalis per pastaruosius penkerius metus svyravo nuo 65 iki 80 proc. visų statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės, likusiems vidutiniškai 377 pirkimų vykdytojams per metus atiteko nuo 35 iki 20 proc.

Didžiausi pirkimų vykdytojai statybos sektoriuje 2019-2021 m.:

• AB „Lietuvos geležinkeliai“ - 10,6 proc.

Statybos sektoriuje 2014-2021 m. laikotarpiu kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 700 rangovų.

Vilniaus Senamiesčio Renovacijos Statistika

Vilniaus senamiestis, garsėjantis savo istoriniu paveldu ir architektūra, pastaraisiais metais išgyvena reikšmingą atgimimą. Renovacijos projektai, finansuojami tiek iš vietinių, tiek iš Europos Sąjungos fondų, atnešė teigiamų pokyčių šiai istoriniai miesto daliai.

Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus senamiesčio renovacijai buvo skirta daugiau nei 50 milijonų eurų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per pastaruosius metus buvo renovuota daugiau nei 30 istorinių pastatų ir sutvarkyta apie 20 viešųjų erdvių.

Statistiniai duomenys rodo, kad po renovacijos projektų pradžios turistų srautas į Vilniaus senamiestį išaugo net 25%. Didesnis turistų skaičius atnešė naudos vietos verslui - restoranams, kavinėms ir suvenyrų parduotuvėms.

Remiantis nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, po renovacijos pradžios vidutinė nekilnojamojo turto kaina šioje miesto dalyje išaugo apie 15%.

Atnaujintas Vilniaus senamiestis

Vykdyti gyventojų apklausų rezultatai parodė, kad daugiau nei 80% Vilniaus senamiesčio gyventojų yra patenkinti vykdomais renovacijos projektais.

Vilniaus Gyventojų Sveikatos Statistika

Vilniaus gyventojų sveikatos būklė pastaraisiais metais yra nuolat stebima ir analizuojama. Vilnius yra sparčiai augantis miestas, kuriame gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuolat didėja. Demografinė struktūra taip pat keičiasi: daugėja jaunų šeimų ir senjorų.

Vilniaus gyventojų sveikatos statistika rodo, kad dažniausios sveikatos problemos yra širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės ligos bei psichikos sveikatos sutrikimai. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi.

Pastaraisiais metais padaugėjo žmonių, kenčiančių nuo depresijos, nerimo ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė yra svarbūs veiksniai, kurie gali padėti gerinti situaciją.

Prekybos Sektoriaus Tendencijos Lietuvoje

2022 metų duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje vidutiniškai augo 10% per metus. E-prekyba ypač populiari tarp jaunimo, o daugiau nei 60% lietuvių bent kartą per metus perka internetu.

Tyrimai atskleidžia, kad vartotojai vis labiau vertina patogumą ir greitį, todėl prekybininkai investuoja į logistikos optimizavimą ir skaitmeninių sprendimų diegimą. Ypač pastebimas ir didėjantis dėmesys tvarumui. Vartotojai vis dažniau renkasi ekologiškas ir vietinės kilmės prekes, tad prekybininkai skatinami diegti tvarias praktikas.

2023 metais Lietuvos prekybos sektorius patyrė įvairių pokyčių, kuriuos lėmė tiek vietiniai, tiek tarptautiniai veiksniai. Vienas iš ryškiausių pokyčių - skaitmenizacija. Įmonės investuoja į e. komerciją, kuri šiandien yra būtina. Tvarumo didinimas tapo dar viena svarbia tendencija. Vartotojai vis labiau renkasi atsakingai pagamintus produktus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai.

Ekonominės sąlygos Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, daro didelę įtaką prekybos sektoriui. Pastaraisiais metais galima išskirti dvi ryškias tendencijas: stabilų ekonomikos augimą ir didėjančią infliaciją. Geopolitiniai veiksniai, tokie kaip karas Ukrainoje, taip pat smarkiai veikia prekybą.

Viešojo ir Privataus Sektorių Partnerystės (VPSP) Statistika

Statistika už ataskaitinius laikotarpius apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartis (koncesijos bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis). 2019 m. pasirašytos dvi VžPP sutartys „Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato kartu su areštine Beržų g. 46B, Panevėžyje projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“ ir „Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Radvilėnų g.

Pagal pateiktus duomenis VPSP sutartys yra įgyvendinamos 27-iose savivaldybėse. Iš viso iki 2020 m. sausio 1 d. buvo sudaryta 61 VPSP sutartis, o iki 2020 m. sausio 1 d. jau buvo investuota 189,9 mln. eurų.

2018 m. VPSP projektų skaičius sumažėjo 11 proc. bei VPSP projektų vertė sumažėjo 4 proc.

2017 m. VPSP projektų skaičius sumažėjo 38 proc., bet VPSP projektų vertė išaugo 22 proc.

VPSP sutarčių skaičius pagal metus:

tags: #renovacijos #sektoriaus #apvalga