Socialiniai liftai - tai mechanizmai ir priemonės, kurios padeda žmonėms iš žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio pakilti į aukštesnį. Tai gali būti švietimo galimybės, socialinės programos, darbo rinkos priemonės ir kitos iniciatyvos, kurios suteikia žmonėms galimybę tobulėti, įgyti naujų įgūdžių ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Socialiniai liftai suteikia galimybę kilti aukštyn.
Tačiau, kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus, kad jie iš tiesų veiktų ir keltų vaikus iš skurdo kranto į kitą šviesesnį krantą? Su skurdo rizika Lietuvoje susiduria kas penktas gyventojas. Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. asmenų. Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje
Skurdo mažinimo iššūkiai ir politiniai sprendimai
Skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė teigia, jog yra pasigendama politinių sprendimų, galinčių gelbėti situaciją. „Savaime situacija nesikeičia, net jeigu ir ekonomika auga, dėl ko daugelis įsivaizduoja, jog tai ištemps visus žmones. Dabar apie socialinės atskirties mažinimą kalbėti yra madinga, bet lieka klausimas, ką politikai daro ir ką darys. Kartais, kai jie apie tai kalba, atrodo, jog beveik viską galima pritempti prie socialinės atskirties arba skurdo mažinimo“, - teigė A. Adomavičienė.
A. Adomavičienė teigia, jog reikia kompleksinių sprendimų - mokesčių reformos, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama socialinėms išmokoms. „Daug žmonių po ekonominės krizės praėjus dešimčiai metų vis dar neatsigavo. Lietuvoje itin trūksta socialinių paslaugų. Kalbant apie švietimo paslaugas, šioje srityje Lietuva pasižymi galimybių nelygybe. Švietimo pagalbos specialistų labai trūksta, nes jų atlyginimai maži. Ir galiausiai - sveikatos apsaugos paslaugos. Po krizės užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog ima blogėti metus ir daugiau skurdo situacijoje esančių žmonių psichinė sveikata, nes jis nuolat išgyvena stresą, nežino, kaip išgyvens kitą mėnesį. Prasideda neracionalūs veiksmai bei negebėjimas pasirūpinti savimi. Tuomet jiems reikia įvairios pagalbos, bet mes galvojame, jog įdarbinsime žmogų ir viskas bus gerai. Tai įmanoma, yra žmonių, kurie ir iš benamystės išsikapsto. Bet reikia ilgus metus su jais dirbti. Norint žmogui iš tikrųjų padėti, reikia vystyti tas paslaugas, bet jos kainuoja“, - tvirtino A. Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, dažnai mėgstama nurašyti šias problemas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet jos atstovai labiau pasekmių šalintojai - gaisrų gesintojai. „Po to Vidaus reikalų ministerija - regionų politikos derinimas, Švietimo ir mokslo ministerija. Susisiekimo ministerija - ji gali gerinti susisiekimą. Ir savivaldybės, nes jos atsakingos už paslaugų organizavimą, jos yra arčiausiai žmonių, bet jeigu jos neturi kompetencijos ir galimybių, turėtų ieškoti, kas teiktų tas reikiamas paslaugas - nevyriausybinės organizacijos arba socialiniai verslai“, - teigė A. Adomavičienė.
Ekonomistų nuomonės apie skurdą
Ekonomistas N. Mačiulis asmeninėje feisbuko paskyroje buvo išsakęs nuomonę, jog kalbos apie skurdą Lietuvoje ir socialinę atskirtį yra perdėtos. „Įstojant į ES kas trečias lietuvis gyveno absoliučiame skurde, pernai tokių jau buvo tik vienas iš dešimties. Vis dar neigiamai išsiskiria vaikai, kur skurdas taip pat sparčiai mažėjo, bet siekia 14 proc. Dėl sparčiau didėjančių pensijų absoliutus skurdas tarp 65-mečių ir vyresnių nukrito iki 11 proc. Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą bei atskirtį yra... pasakos“, - tuomet rašė N. Mačiulis.
Kilus diskusijai su ekonomistu N. Mačiuliu, G. Šio N. teigė: „Nerijus maišo dvi absoliučiai skirtingas statistikas, viena remiasi pajamų statistika (absoliutaus ir santykinio skurdo įverčiams generuoti), kita - reprezentatyvia gyventojų apklausa apie namų ūkių patiriamus materialinius sunkumus. Pateikti materialinio nepritekliaus duomenis juo pavadinant absoliutaus skurdo lygio statistika… uuups…. Taip, jos panašios, bet toks faux pas priverčia abejoti, ar „Swedbank“ iš tiesų gerai veikia oro kondicionieriai ir kolega nėra perkaitęs nuo karščio“, - asmeniniame tinklaraštyje Lithuanian-economy.net rašė J.
Svarbu atskirti absoliutų ir santykinį skurdą. Absoliutaus skurdo lygis, pagal Lietuvos statistikos departamentą, yra „Asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalis“. Skurdo matavimui tikslinga pasitelkti ir absoliučią, ir skurdo rizikos ribą bei pagal jas apskaičiuotus skurdo rodiklius, kadangi šie rodikliai suteikia skirtingos informacijos apie skurdą šalyje. Žinoma, šie statistiniai duomenys yra susiję, bet rodo skirtingus dalykus, todėl nereikėtų painioti ir klaidinti žmonių“, - socialiniame tinkle teigė G. Šio N.
Prieš savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, portalo Delfi.lt paklaustas, kodėl skurdo situacija šalyje nesikeičia, atsakė, jog situacija artimiausiais metais bus kur kas geresnė.
Kaip susipažinti lifte?
Liftų saugos klausimai ir socialinis aspektas
Socialiniame būste Klaipėdoje, Irklų g. 5, gyvenantis neįgalus žmogus teikia susiduriantis su sunkumais, mat esą nuolat genda penkiaaukščiame name įrengtas liftas. Tuo metu namą administruojančios įmonės vadovas tikina, jog problema sprendžiama bei teigia, kad negalią turintieji įprastai apgyvendinami pirmuosiuose namų aukštuose, kuriuose veikia keltuvas. Su „Atvira Klaipėda“ susisiekęs Irklų g. esančio socialinio būsto gyventojas Dmitrij guodėsi, jog visą mėnesį jų name, kuriame gyvena daug neįgaliųjų, neveikė liftas. Pagaliau jį sutaisė, bet po kelių dienų jis vėl sugedo ir jau daugiau nei savaitę liftas vėl neveikia.
„Gyvenu 5-ame aukšte, esu neįgalus, naudojuosi elektriniu vežimėliu, dėl to patiriu didelių nepatogumų“, - sakė Dmitrij. Jo teigimu, šiame name jis gyvena jau 10 metų, anksčiau irgi pasitaikydavo, kad liftas sugenda, bet kad liftas neveiktų taip ilgai, to anksčiau nėra buvę.
Pasak socialinius būstus administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktoriaus Pauliaus Lengvino, problema jiems žinoma ir šiuo metu yra sprendžiama. „Gedimas jau buvo sutvarkytas, bet po kurio laiko vėl fiksuotas tas pats gedimas. Paaiškėjo, jog šiuo atveju teks keisti vieną nekokybišką detalę. Lifto techninę priežiūrą atliekančios įmonės atstovai patikino, jog šiandien po pietų arba vėliausiai rytoj liftas turėtų veikti“, - sakė P. Lengvinas, prašęs gyventojų kantrybės ir supratimo. Kartu jis teigė, jog įprastai 5 aukšte judėjimo negalią turintieji nėra apgyvendinami - jie apgyvendinami pirmuose aukštuose, kuriuose yra keltuvai.
„Kaip žinote, tie namai nėra patys aukščiausi, bet jei žmogus, gyvenantis 5 aukšte, patiria nepatogumų, jis gali prašyti mūsų apsikeisti butais į esančius pirmuose aukštuose“, - teigė „Klaipėdos butų“ vadovas.
Tačiau Dmitrij teigė, jog įstaigos vadovas maišo Irklų g. 1 ir Irklų g. 5 esančius namus. Esą anksčiau apgyvendinto Irklų g. 5 vienoje iš laiptinių visuose aukštuose gyvena neįgalieji, tad neveikiantis liftas juos įkalina bute neribotam laikui. „Irklų g. 1 tikrai neįgalieji gyvena pirmuose aukštuose, o mūsų namo viena laiptinė iki paties 5-to aukšto apgyvendinta neįgaliųjų. Ant lifto užklijuotas lipdukas, kuriame nėra nurodyta, kada maždaug liftas veiks“, - guodėsi Dmitrij.
Tuo metu P. Lengvinas teigė ką tik kalbėjęs su inžinieriumi ir jie liftus prižiūrinčiai įmonei pavedė atlikti visų uostamiesčio socialinių būstų liftų pakartotinę techninę apžiūrą. „Technika yra toks dalykas, ji genda, tad labai prašau gyventojų kantrybės“, - sakė „Klaipėdos butų“ vadovas, dar kartą patikinęs, jog liftas Irklų g. 5 turėtų pradėti veikti jau netrukus.
Valstybinė darbo inspekcija kreipėsi į keleivinių liftų, pagamintų iki 1998 metų, savininkus su prašymu atkreipti dėmesį į jiems priklausančių liftų saugos situaciją. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenimis, 2024 m. sausio mėn. pradžioje Lietuvoje buvo tinkami naudoti 8 032 keleiviniai liftai, iš kurių 3 393 liftai (42 proc.) yra naudojami 25 metus ir ilgiau.
Inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja Raimonda Sneigienė LNK žinioms pasakojo, kad paprastai liftams yra atliekami dalinai ir pilni patikrinimai, tačiau taip pat Lietuvoje egzistuoja reikalavimas senus liftus tikrinti įvertinant jų pavojų ir keliamas rizikas. „Tokias paslaugas atlieka akredituotos įstaigos, senų liftų savininkai yra raginami kreiptis į jas dėl išsamaus lifto patikrinimo“, - paaiškina ekspertė. Ji sako, kad patikrinimo metu liftas įvertinamas ir nusprendžiama, kad arba jis visai nebėra tinkamas eksploatuoti ir jį reikia išjungti, arba jam duodami 5 metai, arba 10 metų veikimui. Atitinkamai po tiek laiko liftas vėl turi būti tikrinamas ir nustatoma jo būklė.
„Liftams, kurie įrengti sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, jau sudėtinga gauti ir detalių jų remontui. Anksčiau ar vėliau tokių liftų savininkai turės juos pasikeisti. Jeigu akredituotos įstaigos ekspertas pateikia išvadą, kad liftas yra netinkamas naudoti, tokiu atveju inspekcija uždraudžia tokio lifto eksploataciją. Mes turime registrą ir sekame, kiek dažnai tas liftas yra tikrinamas. Siunčiame laiškus liftų savininkams su priminimais, kad reikia tikrinti liftus. Taip informavome ir apie rizikos įvertinimą“, - pabrėžia R. Sneigienė. Ji akcentuoja, kad liftas yra visų gyventojų, nepaisant aukšto, kuriame žmogus gyvena. Jis yra lifto bendrasavininkas.
Delfi primena, kad Liftų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-401, nurodyta, kad „pasibaigus lifto gamintojo ar įrengėjo nustatytam lifto naudojimo laikui, o jeigu jis nenustatytas, po 25 metų nuo pirmosios lifto naudojimo dienos lifto savininkas turi sudaryti sutartį su akredituotąja potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga dėl lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo pagal Lietuvos standartą LST EN 81-80 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Naudojami liftai. 80 dalis. Naudojamų keleivinių ir krovininių-keleivinių liftų saugos gerinimo taisyklės“.
Lietuvoje veikiančių akredituotųjų įstaigų duomenimis iki š. m. pradžios tik 810 (24 proc.) senų liftų buvo atliktas Liftų taisyklėse numatytas lifto keliamų pavojų nustatymas ir rizikos vertinimas. Šio vertinimo metu patikrinami svarbiausi lifto saugos įtaisai ir mazgai bei pateikiama ekspertų išvada dėl lifto saugai gerinti būtinųjų priemonių ir šių priemonių įgyvendinimo terminų pagal standarte LST EN 81-80 nurodytus prioriteto lygius: nedelsiant (liftas pripažįstamas netinkamu naudoti), jei prioriteto lygis yra ypatingas; iki 5 metų - aukštas; iki 10 metų - vidutinis ir žemas.
„Delfi būstas“ jau yra rašęs, kad kasmet didėjantį kritinės būklės liftų skaičių pirmiausia lemia vis labiau senstantys liftai, dėl to, atitinkamai, atsiranda daugiau nenumatytų gedimų ir spręstinų klausimų. Anot M. Romaškos, dažniausiai gedimai yra susiję su lifto neatitikimu nustatytoms saugumo normoms. Pavyzdžiui, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, susidėvėję lifto nešantieji lynai, susidėvėjęs varomasis ar greičio ribotuvo skriemulys, sutrūkusi ar pažeista pakabinamojo kabelio izoliacija, neveikiantys saugos mazgai ar jų elektriniai kontaktai, susidėvėję lifto valdymo automatikos komponentai, apdegę kontaktai ir pan.
Schindler 3000 liftas
Schindler 3000 yra universalus keleivinis liftas, kurio forma atitinka paskirtį. Pakeiskite savo turimą liftą naudodamiesi mūsų modernizavimo pakeitimu sprendimais. Bendrovė "Schindler" jums pasiūlys lankstų ir greitą modernizavimo variantą. Nauji multimedijų lifte potyriai leis keleiviams liftu važiuoti maloniai. "Schindler" siūlo modernizavimo sprendimus visose srityse: saugos, energijos suvartojimo ir išvaizdos. Rinkos lyderis Schindler garantuoja nepriekaištingą kokybę.
tags: #ji #turtingasis #aristokratijos #visuomenes #sluoksnius #iskiles