Kraujo donorystė yra nepaprastai svarbi šiuolaikinės sveikatos priežiūros dalis. Ji užtikrina stabilų kraujo ir jo komponentų tiekimą, reikalingą įvairioms medicininėms procedūroms, pradedant chirurginėmis operacijomis ir baigiant traumų bei lėtinių ligų gydymu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia kraujo sutirštėjimą, kokie yra jo simptomai ir gydymo būdai. Taip pat panagrinėsime kraujo donorystės naudą ir kaip ji gali padėti reguliuoti kraujo tirštumą.
Kas Yra Kraujo Sutirštėjimas?
Kraujas yra organizmo skystis, sudarytas iš forminių elementų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) ir skystosios dalies - plazmos. Normaliai kraujas būna nei per tirštas, nei per skystas, jo tirštumo tirti nereikia.
Terminą „tirštas kraujas“ dažniausiai išgirstame tuomet, kai atlikus bendrą kraujo tyrimą gydytojas nustato padidėjusį hematokrito ir / ar hemoglobino kiekį kraujyje. Pasak gydytojos kardiologės, hematokritas rodo skystosios kraujo dalies (plazmos) ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) santykį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose), kuris prisijungia deguonį ir iš plaučių perneša jį į organizmo ląsteles.
Pagrindiniai Kraujo Rodikliai
Pagrindiniai kraujo rodikliai, nurodomi bendrojo kraujo tyrimo atsakyme, yra šie:
- Hb (hemoglobino) kiekis kraujyje (HGB g/l).
- Leukocitų, eritrocitų (RBC vnt. × 1012/l), trombocitų (PTL), retikulocitų (RET) skaičius (%).
- ENG mm/h (eritrocitų nusėdimo greitis).
- MCH - hemoglobino kiekis 1 eritrocite (pg).
- MCV - vidutinis eritrocito dydis (fL).
- HCT - hematokritas (kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu). Hematokrito norma vyrams - 41-53 proc., moterims - 36-46 proc.
Skaičiuojama, kad visi rodikliai nuo normos gali svyruoti iki 15 %. Tai priklauso nuo sezoniškumo, geografinės padėties, žmogaus amžiaus, lyties, dvasinės būklės ir nuovargio lygio.
Tačiau, gavus bendro kraujo tyrimo rezultatus, nereikia per daug analizuoti kiekvieno parametro, kadangi rezultatus pateikia jautrus įrenginys. Specialistės teigimu, kai susergame virusine liga, pavyzdžiui, gripu, nepuolame tikrinis kraujo, tačiau tai padarę gautume išties gąsdinančius rezultatus.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Hematokrito ir / ar hemoglobino padidėjimas gali būti nustatomas:
- Asmenims, esant skysčių trūkumui organizme, pavyzdžiui, nepakankamai geriant karštomis vasaros dienomis, esant padidėjusiam prakaitavimui, karščiuojant, gausiai vemiant / viduriuojant ir pan.
- Asmenims, sergantiems įvairiomis plaučių ligomis, rūkantiems.
- Asmenims, sergantiems tikrąja policitemija.
Dėl eritrocitų pertekliaus kraujas gali tapti pernelyg tirštas. Kraujo sutirštėjimas nulemia lengvesnį krešulių susidarymą, o šie gali užkimšti venų ar arterijų kraujotaką ir sukelti insultą ar širdies infarktą.
Tikroji Policitemija
Tikroji policitemija (lot. polycythemia vera) - tai kraujo liga, kurios metu dėl kamieninių kraujo ląstelių genetinių pakitimų (mutacijų) sutrinka normalios kraujodaros reguliavimas ir gaminasi per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Tikrosios policitemijos metu dažniausiai gaminama ir per daug baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) bei trombocitų. Tačiau būtent dėl eritrocitų pertekliaus kraujas tampa pernelyg tirštas.
Kraujo sutirštėjimas nulemia lengvesnį krešulių susidarymą, o šie gali užkimšti venų ar arterijų kraujotaką ir sukelti insultą ar širdies infarktą.
Beveik visiems pacientams, sergantiems tikrąja policitemija, nustatomos genetinės mutacijos JAK2 signalinio kelio gene, kuris dalyvauja kontroliuojant normalią kraujo gamybą kaulų čiulpuose. Šis genas koduoja baltymą, kuris svarbus reguliuojant kraujo kūnelių gamybą.
Simptomai ir Požymiai
Nemaža dalis pacientų, nukreipiamų dėl tolesnio tyrimo, dar nepatiria jokių simptomų. Tačiau kitiems pacientams ligos eigoje palaipsniui tirštėjant kraujui ir lėtėjant jo tėkmei, vystosi įvairūs simptomai ir požymiai:
- Kraujo krešuliai. Padidėjęs kraujo tirštumas kartu su padidėjusiu trombocitų skaičiumi lemia lengvesnį krešulių susidarymą.
- Odos problemos. Tikrosios policitemijos metu gali atsirasti stiprus odos niežulys, ypač po šiltos vonios ar dušo.
Diagnostika
Tikroji policitemija įtariama nustačius padidėjusį kraujo tirštumą ir eritrocitų skaičių.
- Kaulų čiulpų aspiracija arba kaulų čiulpų trepanobiopsija - kaulų čiulpų aspiracija ar biopsija nėra būtinos diagnozuojant tikrąją policitemiją ir nėra įprastai atliekamos. Tačiau jos gali būti reikalingos įtariant antrinę mielofibrozę.
- Genetinis tyrimas. Beveik visiems pacientams, sergantiems tikrąja policitemija, nustatomos mutacijos.
Kada Reikalingi Kraują Skystinantys Vaistai?
Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (populiariai kalbant, skystinantys kraują vaistai) skirstomi į kelias pagrindines grupes:
- Mažinantys trombocitų agregaciją (antiagregantai), tokie kaip aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras.
- Geriamieji antikoaguliantai: vitamino K antagonistai (varfarinas) ir naujieji geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).
Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skiriami tada, kuomet nustatomos būklės ar ligos, didinančios krešulių formavimosi organizme riziką. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujas būtų skystesnis negu įprastos populiacijos.
Šiai kardiologinių būklių / ligų grupei priskiriama išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, mechaniniai širdies vožtuvai ir kai kurie kiti širdies prietaisai, plaučių arterijos trombinė embolija.
Svarbu atsiminti, kad kraujo krešumą mažinantys vaistai (kaip ir kiekvienas vaistas) skiriami tik esant patvirtintoms indikacijoms juos vartoti. „Net ir, atrodytų, nekaltas aspirinas, dažnai vartojamas tiršto kraujo profilaktikai, gali būti žalingas ir neretai yra kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastis. Tad kraujo krešumą mažinančius vaistus, kaip ir visus kitus medikamentus, būtina vartoti taip, kaip paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į vaisto indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, gretutines ligas, inkstų funkciją ir kt.“, - pabrėžė gydytoja kardiologė.
Gydymas
Tikroji policitemija - tai lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma. Taigi gydymas yra nukreiptas į kraujo kūnelių skaičiaus mažinimą, kuris gali padėti išvengti ligos komplikacijų, taip pat sumažinti ar išvis pašalinti ligos simptomus.
Pagrindiniai gydymo metodai:
- Flebotomija. Tai kraujo iš venos nuleidimas į specialų maišelį, atrodo panašiai kaip imant kraują iš kraujo donorų.
- Mielosupresija. Tai gydymo būdas, kuriuo siekiama sumažinti kraujo kūnelių skaičių, slopinant jų gamybą kaulų čiulpuose.
- Hidroksikarbamidas. Dažniausiai tikrosios policitemijos metu naudojas kaulų čiulpus slopinantis vaistas.
- Interferonas. Interferonas α - tai švirkščiamas po oda preparatas, slopinantis perteklinę kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose ir galintis padėti sumažinti niežulį.
Tikrosios policitemijos prognozė yra gera. Vidutinis išgyvenamumas siekia 10 - 16 metų. Pagrindinės klinikinės ligos problemos yra trombozės ir kraujavimai.
Ką Daryti, Jei Kraujas Sutirštėjęs?
Jei jums nustatytas padidėjęs kraujo tirštumas, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Gerti pakankamai skysčių. Rekomenduojama gerti daugiau nei 2 litrus per dieną, ypač karštomis vasaros dienomis.
- Mesti rūkyti. Nikotinas ir cigaretėje esančios kitos dervos skatina trombocitų sulipimą, o taip susidaro trombai.
- Vengti alkoholio ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis geležies kiekis.
- Vartoti greipfrutus ar gerti šių vaisių sultis.
- Būti fiziškai aktyviems. Vaikščiojimas, buvimas gryname ore, dinaminiai pratimai mažina trombocitų sukibimą, gerina kraujo tekėjimą.
Produktai, Skystinantys Kraują
Į savo mitybos racioną patariama įtraukti nors keletą šių natūralių produktų:
- Vanduo.
- Imbiero šaknis.
- Česnakas.
- Ciberžolė (kurkuminas).
- Spanguolės.
- Cinamonas.
Tačiau maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus.
Kraujo donorystės nauda sveikatai: vyrai ir moterys virš 40 metų
Kraujo Donorystė: Nauda Donorams ir Gavėjams
Nors pagrindinis donorystės tikslas yra padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus kraujo davimas gali būti naudingas ir patiems donorams.
Štai keletas kraujo donorystės privalumų:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos gerinimas. Reguliari kraujo donorystė yra susijusi su keliais širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos privalumais. Vienas iš jų yra kraujo spaudimo mažėjimas.
- Geležies kiekio reguliavimas organizme. Kraujo davimas padeda natūraliai sumažinti šį geležies perteklių.
- Potencialus tam tikrų vėžio formų rizikos mažinimas. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia galimą ryšį tarp reguliarios kraujo donorystės ir sumažėjusios tam tikrų vėžio formų rizikos.
- Nemokama mini sveikatos patikra. Prieš donaciją medicinos personalas patikrina gyvybinius rodiklius, tokius kaip kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis, kartais net kūno temperatūra.
- Psichologinė ir emocinė nauda. Altruizmas ir noras padėti kitiems yra stiprūs motyvai, skatinantys žmones duoti kraujo, o šis veiksmas savo ruožtu teigiamai veikia jų psichologinę būseną.
Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekviena kraujo donacija pašalina tam tikrą kiekį geležies iš organizmo (apie 220-250 mg vienos pilno kraujo donacijos metu). Todėl dažnai kraują duodantiems asmenims, ypač jauniems donorams ir jaunesnėms nei 50 metų moterims, gali kilti geležies trūkumo rizika.
Organizmas yra nuostabiai prisitaikantis ir greitai pradeda atkurti prarastas kraujo ląsteles po donacijos. Raudonieji kraujo kūneliai paprastai atsistato per 4-8 savaites, trombocitai - per maždaug savaitę, o plazma - per kelias dienas.
Išvados
Kraujo sutirštėjimas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis ir rizikos veiksniais. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiate simptomus, kurie gali rodyti šią būklę. Tinkamas gydymas ir gyvensenos pokyčiai gali padėti valdyti kraujo tirštumą ir išvengti komplikacijų.
Taip pat raginame apsvarstyti galimybę tapti kraujo donoru. Tai ne tik padeda išgelbėti gyvybes, bet ir gali būti naudinga jūsų pačių sveikatai.