Šiame straipsnyje aptarsime elektros stulpų įrengimo privačiuose žemės sklypuose ypatumus, žemės nuomos sutartis, servitutus, apsaugos zonas ir kompensacijas už patirtus apribojimus.
Kompensacijos už elektros įrenginius privačiuose sklypuose
Nekilnojamojo turto savininkai, kurių patalpose įrengti elektros įrenginiai, galės gauti vienkartines kompensacijas. Jau nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - ESO) moka vienkartines kompensacijas už elektros įrenginius esančius žemės sklypuose (el. stulpus). Kompensacija už nustatytą servitutą bus mokama tik už tuos elektros įrenginius, kurie NT savininkų nuosavybėje įrengti iki 2004 m.
Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, NT savininkams apskaičiuojamos ir mokamos tik vienkartinės, iki 10 proc. siekiančios NT vertės, kompensacijos už naudojimąsi nustatytu servitutu. Didžioji dauguma tokių elektros įrenginių įrengta juridinių asmenų NT objektuose - prekybos centruose, biuruose, verslo centruose, pagalbinėse patalpose, savivaldybės įmonių, organizacijų, institucijų ir kt.
Kompensacijų dydis nustatomas atsižvelgiant į Registrų centro 2017 m. atlikto masinio vertinimo metu identifikuotas vertes. NT savininkams, kurie pateiks prašymą, Bendrovė praneš ar jam priklauso vienkartinė kompensacija, kokių papildomų dokumentų reikia, informuos apie suskaičiuotą kompensacijos sumą ar prašymo nagrinėjimo statusą lapkričio 1 d.
2019 m. kompensuoti už žemės sklypuose esančius servitutus gauta daugiau nei 12 tūkst. žemės savininkų prašymų. Išmokėta beveik 900 tūkst. eurų kompensacijų daugiau nei 10 tūkst. žemės savininkų. Dalies prašymai atmesti ar sustabdytas nagrinėjimas, nes sklype nėra ESO priklausančių tinklų, servitutas jau apmokėtas, būtina nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar apsaugos zonos plotą, ar dėl kitų priežasčių.
Apsaugos zonos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pasak Energetikos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba preliminariai yra paskaičiavusi, kad kompensacijoms už įstatymu nustatytus nekilnojamojo daikto servitutus gali prireikti apie 1,6 mln. eurų.
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m.). Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.
Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo per 15 d. d. gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.
Ar žemės sklypas patenka į įregistruotas elektros, dujų ar el. ryšių apsaugos zonas, galima sužinoti čia.
Servitutai
Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas.
- ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius.
- Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose.
- ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.
Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą. Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą Jums apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą. Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė.
Už žemės sklype esančius ESO priklausančius skirstomuosius tinklus, pvz., elektros stulpus, kompensacija mokama. Už pastatuose, patalpose, statiniuose ir pan. esančius ESO elektros įrenginius, pvz., transformatorines, taip pat mokama kompensacija.
Sužinoti daugiau apie kompensacijas ir servitutus galite šiais kontaktais:
- Adresas, telefono Nr., el. paštas 1
- Adresas, telefono Nr., el. paštas 2
- Adresas, telefono Nr., el. paštas 3
- Adresas, telefono Nr., el. paštas 4
Dažniausiai užduodami klausimai apie servitutus
Ar servitutas būtinai turi būti nustatytas sutartimi? Ne, servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu.
Ar galima keisti sutartį dėl servituto? Taip, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
Kas atsitinka su servitutu, jei žemės sklypas padalijamas? Ne, tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.
Žemės ūkio paskirties sklypas ir elektros linijos
Klausimas: Ar įmanoma ir ar verta ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pakraščiu eina aukštos įtampos elektros laidai - stulpai, bandyti keisti į gyvenamosios paskirties ir kokie reikalavimai būtų taikomi namo statybai sklype?
Atsakymas: Tikrai neapsimoka. Priklausomai nuo įtamos laiduose yra skaičiuojama apsaugos zona kurioje negalima statyba. Tačiau gyvenamosios paskirties sklypas visad bus vertingesnis nei žemės ūkio paskirties. Kiekviena situacija reikia nagrinėti individualiai. Nematant dokumentu sunku pasakyti kas galima ir ar verta.
Bendru atveju galioja žemiau nurodytos apsaugos zonos. Šiose zonose gyv. namus statyti draudžiama:
Ištrauka iš Specialiųjų žemės ir miško naudojio sąlygų: "Elektros oro linijos apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:
- iki 1 kV - po 2 metrus;
- 6 ir 10 kV - po 10 metrų;
- 35 kV - po 15 metrų;
- 110 kV - po 20 metrų;
- 330 ir 400 kV - po 30 metrų;
- 750 kV - po 40 metrų."
Indukuotos įtampos zona - zona išilgai 110 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės oro linijos (OL), kurią sudaro žemės ruožas ir oro erdvė, iš abiejų pusių apriboti vertikaliomis plokštumomis, kurios yra nutolusios nuo šios oro linijos ašies mažiau kaip:
- 110 kV įtampos OL - 100 m;
- 330-400 kV įtampos OL - 200 m.
Taigi, prie elektros linijų statyti namo arčiau negalima. Viskas priklauso nuo elektros įtampos galingumo, nes nuo to priklauso linijos apsaugos zona. Išsiaiškinę šiuos dalykus galėsite nuspręsti, ar apsimoka keisti paskirtį likusiam žemės plotui.
Kaip taikoma kompensacija už suvartotą elektros energiją
Keli patarimai, jei kaimynas neteisėtai naudojasi jūsų žeme:
- Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
- Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.
- Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Galimi susitarimo su kaimynu variantai:
- Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz., nuomą) už naudojimąsi jūsų žeme.
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz., atlyginti žalą).
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y., nustatyti servitutą).
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y., nustatyti servitutą). Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y., kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz., jūsų) žemę.
Šaltinis: advokatė