Vilnietis pastebėjo, kad dauguma gyventojų, kurie planuoja savo būstą šildyti dujomis, iš anksto atsižvelgia į būsimų dujotiekio statybos ir dujų sistemos įrengimo darbų trukmę ir ima svarstyti įvairius šildymo katilų variantus.
Patarimų klientams turi ir bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai, kurie atlieka ne tik dujotiekio statybos darbus, bet ir įrengia vidaus dujų tinklą, prie sistemos prijungia katilą ir galiausiai paleidžia dujas.
Dujinio šildymo sistemos pasirinkimas
Prieš įrengdamas šildymo sistemą namo savininkas turi atsižvelgti į pastato šiluminę varžą ir patalpų aukštį.
Katilo paskirtis - patenkinti būsto šildymo ir karšto vandens poreikius. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog galios dalis šildymui mažėja, o karštam vandeniui didėja. Vadinasi, gyventojai naudoja vis daugiau karšto vandens.
Pasitaiko atvejų, kai šeimininkai daro klaidą įsigydami galingesnį katilą negu reikia. Pernelyg galingas katilas dažnai įsijungia, greitai užkaitina, tada vėl išsijungia. Auga energijos sąnaudos.
Kondensacinių dujinių katilų efektyvumas
Pirmą kartą su dujiniais katilais susidūrusius žmones nustebina vienas skaičius - kondensacinių dujinių katilų naudingo veiksmo koeficientas gali siekti iki 110 procentų.
Kai katile dega dujos, skystasis ar kietasis kuras, išsiskiria tam tikras šilumos kiekis, perduodamas šildomam šildymo sistemos vandeniui. Tačiau vandenį pasiekia ne visas teoriškai įmanomas degančio kuro šilumos energijos kiekis, nes dalis šilumos su karštais degimo produktais pasišalina dūmtraukiu į lauką su vandens garais.
Deginant gamtines dujas maksimalus papildomas iš degimo produktų išgaunamas šilumos kiekis gali siekti iki 11 procentų.
Katilo parinkimas pagal karšto vandens poreikius
Todėl asmeninis ESO vadybininkas klientui visada pasiūlys įvertinti, kiek vandens maišytuvų, kriauklių, vonių ir dušų bus namuose.
Jeigu namuose karštas vanduo gali būti vartojamas vienu metu daugiau nei dviejose vietose (duše, vonioje, kriauklėje, plautuvėje ir pan.), tada geriau rinktis katilus, prie kurių galima prijungti karšto vandens tūrinį šildytuvą - boilerį. Jame vanduo šildomas iki vartotojo nustatytos temperatūros.
Jeigu būstas mažesnis, jame yra iki dviejų karšto vandens vartojimo taškų, galima rinktis katilą su viduje sumontuotu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu.
Gamintojai nuolat diegia naujas technologijas, kurios padidina katilų efektyvumą ir suteikia daugiau patogumo vartotojams.
Reikalavimai patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai įrenginiai
ESO klientė Indrė sako, kad jos būstą šildantis katilas užima nedaug vietos - telpa į spintelę virtuvėje.
ESO specialistai primena bendrus reikalavimus: dujinius prietaisus įrengti galima patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m, taip pat šioje patalpoje turi būti langas, kurio angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
Svarbu: Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Kai kurie gyventojai katilinę įsirengia atskiroje patalpoje.
Norint įsivesti šildymą gamtinėmis dujomis būtina parengti vidaus ir lauko dujotiekio įrengimo projektus.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Patalpos aukštis | Ne mažesnis kaip 2,2 m |
| Lango plotas | Ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui (bet ne mažiau kaip 1 m2, jei patalpos tūris didesnis nei 20 m3) |
| Uždujinimo signalizacija | Jei įrengta, langas privalomas, bet jo plotas nereglamentuojamas |
Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.
Bendraudamas su katilais prekiaujančių įmonių konsultantais, pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį ne tik į kainas. Katilas - ilgam naudojimui perkamas daiktas, todėl labai svarbu žinoti, kur ieškoti pagalbos, jeigu įranga suges.
Dujų įrengimo darbus bendrovės ESO specialistai paprastai atlieka per 3-7 mėnesius. Nuo 2017 metų pradžios ESO ėmė siūlyti ir vidaus tinklo įrengimo paslaugas - kliento sklype ir name.
Prisijungimo prie skirstymo tinklų ir kliento nuosavybėje esančio vidaus tinklo įrengimo paslaugų paketas gyventojams sutaupo daug laiko, nes ESO pasirūpina viskuo. Klientams lieka tik smulkūs vidaus instaliacijos darbai ir paskutinis žodis - pasakyti datą, kada būstą vamzdžiais pasieks dujos.
Kalbant apie dujinių įrenginių ir sistemų įrengimą tik namo viduje, dujinio šildymo įrengimo kaina priklauso nuo to, kokį dujų katilą nuspręsite montuoti ir kokią šildymo sistemą pasirinksite. Reikia apskaičiuoti ir tinkamai parinkti, kokio galingumo katilas bus reikalingas jūsų namui šildymui ir karšto vandens paruošimui.
Preliminariais skaičiavimais dujinio katilo galingumas apskaičiuojamas viso namo plotą dauginant iš 0,08-0,1 kW, priklausomai nuo namo šilumos nuostolių, patalpų aukščio ir karšto vandens paruošimo poreikių.
Reikia neužmiršti, kad reikalingi ir radiatoriai, ar paviršinio šildymo sistema, o jeigu skaičiuosite ir dujų įvado į namą kainą, tuomet bendra suma dar išauga.
Dūmtraukio ir kamino įrengimas bei dujinių katilų montavimas yra neatsiejami vienas nuo kito. Dujiniams įrenginiams eksploatuoti kaminas yra būtinas, o apie jį reikėtų pagalvoti dar prieš įrengiant.
Priklausomai nuo dujinio katilo konstrukcijos, kai jis sumontuotas gyvenamojoje patalpoje, kaminas turi būti įrengtas su dvigubu vamzdžiu, vadinamu dūmtakių sistema. Tokiu atveju degimo oras paimamas iš išorės virš stogo ar iš išorės palei lauko sieną (priklausomai kaip įrengtas kaminas) ir tiekiamas žiediniu plyšiu, o išmetamosios dujos į išorę išvedamos dūmtakiu virš stogo.
Vienas iš svarbių dalykų prieš pajungiant dujų įrenginį prie kamino - įsitikinti, kad kaminas būtų išvalytas, pralaidus.
Tam, kad galėtumėte įsirengti namuose dujinį šildymą, be dujų įvado niekaip neapsieisite. Šiuo metu dujotiekio įrengimu tiek iki sklypo, tiek sklype, tiek namo viduje pasirūpins bendrovė „ESO“.
Jeigu ieškote architekto naujo namo projektavimui, nepasitikėkite tokiu, kuris neskiria ploto pagalbinėms patalpoms. Namų ūkyje pagalbinės patalpos yra būtinybė. Tarp jų yra ir katilinė ar skalbykla, vadinti galima įvairiai, nepriklausomai nuo to, kokią planuojate šildymo sistemą. Net jeigu namas A++ energinės klasės ir šildysitės kondicionieriumi, visvien verta numatyti vietą katilinei.
Jei bus kieto kuro katilas, geriau įėjimą planuoti iš negyvenamos patalpos, jei automatizuotas dujinis katilas ar šilumos siurblys, katilinė gali būti arčiau gyvenamosios erdvės. Kokį plotą skirti katilinei, priklauso nuo numatomos šildymo sistemos, jos automatizavimo lygio, tačiau praktiškai katilinės patalpa neturėtų būti mažesnė nei 8 kv.m.
Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse".
- Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
- Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto.
Kadangi dabar naujos statybos namams privaloma A++ energinė klasė, tokiuose namuose šildymo poreikis yra itin mažas. Nors daug kas reikalavimus A++ klasei vertina kaip perteklinius, bet šilumos taupymo požiūriu jie atsiperka. Apskaičiuota, jog investicija į A++ klasės namą yra 20-30 proc. didesnė lyginant su B energinės klasės namo statyba, tačiau dėl mažų šildymo sąnaudų ji atsiperka per 4-8 metus, priklausomai nuo namo ploto.
Racionalus vidutinis 3-4 asmenų šeimos naujos statybos namo plotas yra apie 120-130 kv. metrų. Tokio ploto A++ energinės klasės namo metinis šildymo poreikis yra 1950 kWh arba 15 kWh/kv.m.
Nėra idealaus šilumos šaltinio ir kuro, visi jie kainuoja, visi turi privalumų ir trūkumų. Kaip minėjome, pagrindinis kriterijus renkantis šildymo sistemą turėtų būti šilumos poreikis, pradinės investicijos dydis ir eksploatacinės išlaidos.
Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą. Beje, pastaraisiais metais ši sistema naujoje statyboje yra populiariausia. Tiesa, kaip sako UAB „Inžinerijos slėnis" inžinieriai, šilumos siurblio eksploatacija pigiausia bus tuo atveju, jei turėsite saulės elektrinę.
Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis.
Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
Dujinio šildymo katilai yra nedideli, jie gali būti pastatomi arba kabinami ant sienos. Dujų degimas ir šalinami degimo produktai švarūs.
Todėl dujiniai katilai gali būti atskiroje katilinėje, virtuvės, vonios ar tualeto patalpose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) ir pan.
B - prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje).
Katilinė turi būti vėdinama, tose pačiose patalpose negali būti mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija, mechaninė katilinės vėdinimo sistema negali būti sujungta su kitų patalpų vėdinimo sistema.
Dujotiekio vamzdžiai viduje gali būti atviri, paslėpti, užtinkuoti, taip pat betoninėse grindyse, pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu.
Mažosios technikos pagalba gamtinių dujų įvedimas nėra itin sudėtingas užstatytoje vietovėje ar per kelią.
Dujinio katilo įrengimui dujų tiekėjas turi pateikti sąlygas, jos, kaip minėjome straipsnio pradžioje, dažniausiai standartinės.
Svarbiausia dujinio katilo dalis yra šilumokaitis. Kad jis neužkalkėtų, reiktų rinktis dujinį katilą su vientisu, didesnio ploto šilumokaičio paviršiumi, padidinto pralaidumo iš nerūdijančio plieno.
Kitas svarbus dujinio katilo parametras yra moduliacijos lygis, kitaip tariant, galios reguliavimo ribos. Pigūs dujiniai katilai turi 4 galios pakopas, tai reiškia, kad katilo galia reguliuojama tik didelėse ribose, jis nuolat įsijunginės ir išsijunginės, o tai trumpina prietaiso ilgaamžiškumą ir sąlygoja didesnes dujų sąnaudas. Geri dujiniai katilai turi 9-10 galios reguliavimo pakopų ir netgi didesnės galios dujinis katilas gali veikti 2-3 kW galia.
Geri dujiniai katilai turi elektroninę degimo kontrolę, tai reiškia, kad automatiškai reguliuojamas oro ir dujų srautas.
Dujinio katilo pagrindiniai ir būtini priedai yra lauko daviklis ir termostatas, geriausia yra pasirinkti katilo gamintojo termostatą, nes jis suderintas su katilo automatika ir reguliavimas yra tikslesnis.
Praktikai pastebi, kad dujiniai katilai su integruotu vandens šildytuvu turi šiek tiek mažesnį šildymo efektyvumą.
Svarbus momentas tas, kad 95 proc. dujų balionų tūrio sudaro propano dujos, kurios degdamos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido.
Visos dujų balionų katilinės įrengimas ir dujų atvedimas į namą yra gana greitas, trunka 2-3 dienas.
Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta.
Kadangi dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, gyvenamųjų namų vonios ir tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) virtuvėse ir panašiose patalpose.
Dujinio šildymo katilas praktiškai gali būti įrengiamas bet kuriose patalpose, kuriose yra langas lauko sienoje.
Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos.
Šildymas dujų balionais yra ne mažiau ekonomiškas ir komfortiškas nei šildymas gamtinėmis dujomis, dujas iš balionų galima naudoti tiek radiatoriniam, tiek grindiniam šildymui, karšto vandens ruošimui, taip pat ir maisto ruošimui.
Dujų balionų laikymui dažniausiai įrengiama taip vadinama grupinė dujų balionų spinta.
Dujų balionų spintą galima įrengti atskirai stovinčią arba prie pastato sienos, prie sienos stovinčios dujų spintos atstumas iki lango turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
Šildymui dažniausiai naudojami 79 litrų talpos dujų balionai, užpildyti ne iki „viršaus“, bet, dėl saugumo, 85 procentus tūrio. Tai sudaro apie 15 kub.m dujų.