Javos Nekilnojamojo Turto Krizė 2000 M.: Pamokos ir Įžvalgos

Šis straipsnis paremtas interviu su Artūru Černiausku, daugiau nei 30 metų investuojančiu asmeniu, kurio įžvalgos padeda suprasti investavimo esmę ir išvengti klaidų, ypač finansų krizių metu. Jis pastebi, kad spekuliavimas yra ilgas ir sunkus darbas, nors pradedančiajam dažnai atrodo - paskaitysiu knygą ir nusipirksiu akcijų.

Svarbu kelias ir argumentacija „per patirtį“. „Investavimas nėra atskira sritis. Jis susijęs su visa gyvenimo filosofija“, - įsitikinęs A. Černiauskas, iš kurio sklinda gebėjimas džiaugtis ir ramybė. Tad ir šią istoriją žurnale „Investuok“ pradedame nuo ramybės neramioje rinkoje filosofijos - kaip investuotojams išlaikyti ramų protą?

Disciplina ir Ilgalaikis Investavimas

„Ramų protą lemia disciplina. Jos investuojant reikia labiausiai. Disciplina reiškia atlikti investavimo veiksmus pagal iš anksto numatytą planą. Iššoko kalendoriaus priminimas: „Šiandien, Artūrai, 300, 500 eurų (kiekvienam pagal galimybes) pervedi į konkretų fondą“, ir nežiūri nei į situaciją rinkoje, nei ką bankininkas šneka, nesvarbu, ar pasaulis griūna, geras momentas investuoti ar ne, rinka nukritusi ar pakilusi - įdėjau pinigus ir pamiršau, laukiu kito kalendoriaus priminimo, - apie investavimo ilgam laikotarpiui (10 metų ir daugiau) principus kalba Artūras.

Disciplina investuojant yra pati didžiausia vertybė - aukščiau už visas knygas, žinias ir patarėjus“, - tvirtina A. Černiauskas. „Jeigu dvejojate dėl apsisprendimo, bijote, nepasitikite, žinote savo charakterį, kad nuolatos smalsausite ir alksite greitos grąžos ir uždarbio, ilgalaikis pasyvus investavimas tikrai ne jums.

Pašnekovas tikras: žmonės įsitikinę, kad norėdami investuoti turime labai daug žinoti, tačiau yra atvirkščiai - turime kuo mažiau žinoti, kad mus nuolat įvairiomis formomis atakuojanti agresyvi informacija mūsų nepaveiktų. „Mano patarimas: iš pradžių pasikonsultavę su tikrai profesionaliu ir jūsų vertybes atitinkančiu žmogumi padarote gerą pasirinkimą ir paskui praktikuojate discipliną.

Investavimas vs. Spekuliavimas

Investavimo rinka šiandien, Artūro stebėjimu, tampa mėgėjų rinka. Kiekvienas nori būti investuotojas, tačiau žinių stokoja. „Kaip patys nedarome tam tikrų profesionalumo reikalaujančių darbų, taip ir negalime patys būti profesionalūs investuotojai“, - sako Artūras.

Jis stebisi: jeigu net investavimo magnatas Warrenas Buffettas pastaraisiais metais kartais neaplenkdavo S&P 500 indekso, tai kodėl tiek daug mėgėjų mano, kad jiems žvaigždės nusišypsos ir jie aplenks tą akcijų indeksą arba suras valdytoją, kuris aplenks? A. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad daug žmonių painioja sąvokas ir užsiima ne investavimu, o spekuliavimu, t. y. nori per trumpą laiką užsidirbti.

„Tai nėra gerai, nes, norint greito rezultato, išryškėja žmogaus ydos, blogosios savybės, baimės. Godus žmogus nepamatuotai rizikuos, tada skaudės, sukils ego ir pasipils dar daugiau klaidų“, - visa tai išgyvenęs virš 35 metų investuojantis pašnekovas.

Iš tiesų reikia išmanyti ekonomiką, psichologiją, gauti daug žinių ir mokėti nepasiduoti toms žinioms, kad jos nepaveiktų. „Reikia turėti savo kietą užpakalį, nes viena yra šnekėti, o kita - pripažinti nuostolį, išlaikyti pelną, nepulti per anksti parduoti uždirbus kelis kartus ir daugiau. Tai yra psichologiniai dalykai, emocijos, ir retas žmogus juos gali pakelti, o jeigu ir pakelia, tai paveikia sveikatą - naktimis nemiega, nuolatos galvoja, o tai yra toli nuo tos ramybės, apie kurią šnekame“, - žurnale „Investuok“ pasakoja kažkada ypač aktyviai prekiavęs Artūras.

Krizės Kaip Varomoji Jėga

Per savo karjerą Artūrui teko išgyventi ne vieną finansų krizę, ir nors susidurti su jomis niekada nėra lengva, vis dėlto krizės yra būtina varomoji jėga. „Čia kaip mėšlu patręšti lauką. Atėjo krizė - žmonės išmoko klaidas, ekonomika persitvarkė, toliau augame.

Krizė nebaisi tam, kuris investuoja ilgam ir laikosi disciplinos, bet tragedija tam, kuris užsiima spekuliavimu, neturi laiko laukti, dar blogiau - spekuliuoja skolintais pinigais, tada jį spaudžia ir kreditoriai, ir laikas. Bet iš tikrųjų krizė yra kaip gyvenimas, jis turi būti baltas ir juodas, kad susivoktume ir iš klaidų pasimokytume“, - šypsosi pašnekovas, nes atsisukus atgal krizės indekso grafike atrodo kaip mažos duobutės į viršų kylančioje akcijų augimo kreivėje.

„Po 30 metų dabartinė krizė tavo investavimui neturės įtakos. Bet nematome tų žmonių, kuriems spekuliuojant nepasisekė, o tokių, patikėkite, yra dešimtis kartų daugiau“, - signalizuoja straipsnio herojus. Atsiradus pirmoms naujosios nepriklausomos Lietuvos finansų rinkos užuomazgoms, kai su partneriu turėjo finansų maklerio įmonę, tekdavo bendrovėms iš žmonių supirkti vertybinius popierius.

Kai pirmas privatizavimo etapas baigėsi, investicinė kultūra Lietuvoje dar nebuvo susikūrusi. Pusė privatizuotų įmonių savininkų nemokėjo jų valdyti, įmonės bankrutavo, tada jų akcijos vėl buvo parduodamos. „Viena iš mūsų misijų buvo vykdyti ir visuomenės edukaciją, nes ir birža, ir akcijos lietuviams vis tiek buvo sunkiai suprantama sritis. Nekilnojamasis turtas Lietuvoje visada buvo „geriausia“ investicija. Bet įžvalgūs žmonės pirko kontrolinius akcijų paketus ir įsigijo įmones, tą darė „Invados“ ir kitų investicinių kompanijų didieji akcininkai. Jiems pavyko išlaikyti įmones ir sukaupti kapitalą“, - prisimena virsmo laikus.

Populiarėjant investiciniams fondams, Artūras pardavė su kolega turėtą finansų maklerio įmonę ir 1998 m. nusprendė įkurti investicinį fondą bei jį valdančią įmonę „Investicijų perspektyvos“. „Tada dominavo „Microsoft“, „Oracle“, „Java“ ir kitos programavimo kalbos, pradėjo atsirasti duomenų bazės, e. komercijos įmonės ir, įkūrę fondą, mes pasiūlėme žmonėms investuoti į užsienį.

Tuo metu JAV pūtėsi e. komercijos įmonių akcijų kainos, visi kalbėjo, koks tai bus didelis dalykas. Įmonės dar negeneravo pajamų ir negavo pelno, bet lūkesčiai jau buvo šimtus kartų sukelti. Dabar iš jų liko žinomos tik kelios - „Amazon“, „Ebay“.

„Mes ėjome su visais, su banga, prisipirkome technologijų bendrovių - ne tik akcijų, bet ir opcionų. Prekiavome ir ateities sandoriais. 2000 m. viskas krito žemyn, o opcionai virto nuliu. Taip visi mūsų uždirbti pelnai išnyko“, - tokių šešiaženklius nuostolius lemiančių klaidų Artūras su partneriu pridarė ne vienąsyk.

„Kiek pinigų esu sudeginęs per gyvenimą, dabar toli gražu tiek neturiu, bet ir nesigailiu. Matyt, reikėjo iki nulio nukristi, dar paskolą pasiimti ir vėl prarasti, kad jau tikrai pasimokytum iš savo klaidų“, - prisimena A. Černiauskas.

Kaip Gimsta ir Sprogsta Burbulai

Rinkos burbulas taip ir vystosi: dar neseniai tik vienas kitas žinojo apie dirbtinį intelektą, tada apie naujovę pradėjo kalbėti žiniasklaida, žmonės, tada jau daug kas naudoja, o kai jau taksistas ir kirpėja klausia: „O tai tu dar to nenusipirkai?“, prasideda pirkimo manija, kuri dažniausiai reiškia bangos viršūnę, nes kai visi prisipirkę, nebėra kam investuoti. Vadinasi, belieka parduoti. Deja, tuomet dar visi godžiai perka.

„Nenoriu dalinti jokių rekomendacijų, prognozių, tai tik mano asmeninė nuomonė, bet įmones, apie kurias šiandien kalba visi, greičiausiai dabar yra laikas parduoti. Jos gali dar kiek euforiškai kilti, bet ilguoju laikotarpiu jų kainos bus mažesnės nei dabar“, - mano pašnekovas.

Čia kaip ištempta guma, kurios pasipriešinimas mums rodo tikrą, o ne iliuzinę rinkos kryptį. Visos krizės tokios pačios, tik burbulas išsipučia kitose srityse - tai technologijų, tai nekilnojamojo turto, tai finansų ir kt.

Kodėl? Nes anksčiau nudegę žmonės prisimena savo klaidas ir bijo, todėl naujas burbulas išsipučia tame sektoriuje, kur jo dar nebuvo ar buvo gerokai anksčiau. „Kai rinkoje sukeliama manija, prasideda kova su savimi - kiek pirkti? Visi šneka, nepamatuoti lūkesčiai - norisi pirkti daug.

Bet kai visi prisipirkę, jau nebėra kam pirkti. Tuomet didieji fondai, profesionalai jau pardavinėja, o pradedantieji investuotojai, nepaisydami nuostolių ir krentančių kainų, vis dar perka. Jeigu viršutiniame taške aplinka sako: „Dabar smarkiai kils“ (minios psichologija), tai apatiniame taške vyrauja panikos nuotaikos.

Pažiūrėkite tuomet žiniasklaidos antraštes - bankrotai, kataklizmai ir pan. Tada žmonės puola parduoti, bijodami viską prarasti, pripažįsta 50-70 proc. ir didesnius nuostolius“, - tipinę daugumos elgseną per krizę apibūdina A. Černiauskas.

Jo manymu, naujajame technologijų įmonių segmente maždaug kartosis tai, kas 2000 m. vyko su e. komercijos įmonėmis, o kitas burbulas galbūt bus biotechnologijų, ilgaamžiškumo kryptimi dirbančių įmonių segmente - dabar sunku atspėti, bet tikrai bus lengva atspėti, kai visi apie tai kalbės.

„Profesionalai yra suinteresuoti sukelti tokius rinkos burbulus ir iš jų uždirbti. Todėl tik disciplina ir nuoseklus investavimas padeda nepasiduoti visuotinėms emocijoms. Nors eiti prieš vėją ir nėra lengva“, - pripažįsta žurnalo „Investuok“ pašnekovas.

Asmeninis Portfelis

Du trečdalius Artūro investicinio portfelio sudaro pasaulio akcijų indekso fondas. „O likusiomis lėšomis paspekuliuoju akcijomis - profesinė liga“, - juokauja Artūras, tačiau sako, kad indekso aplenkti nepavyksta. Kitų rizikingų priemonių neperka.

Nors skaitmeninės valiutos ateityje gali tapti gera atsiskaitymo priemone, šiandien jos ypač spekuliatyvios, rizikingos, ir greičiausiai nedaug jų atitiks dabartinių pinigų funkcijas ateityje. „Kas gi norėtų gauti atlyginimą bitkoinais ryte, o vakare jau turėti 5-10 proc. mažiau atlyginimo?“ - klausia. Čia jau spekuliacija stiprių nervų žmonėms.

Jis šypsosi, kai žmonės gailisi neinvestavę, sakydami - jei tik būčiau žinojęs, kiek pakils! „Taip, pavyzdžiui, bitkoino kaina pakilo daugybę kartų, bet mes nematome kitų skaitmeninių valiutų, kurios neišgyveno. Kitas klausimas - ar jūs, nupirkę bitkoiną po 100 eurų, būtumėte išlaikę jį iki 100 tūkst. JAV dolerių vertės?

Manau, pakilus iki 200 ar iki 120 jį būtumėte pardavę, o paskui graužęsi, nes pakilo iki 1000, tada dar prisipirkę ir vėl graužęsi, nes nukrito iki 500 eurų. Taip ir prasideda bangavimas ir neramus protas. Retas žmogus tas bangas atlaiko. Prieš bangas įmanoma atsilaikyti tik jeigu nelendame į bangas, t. y. jei nesidomime“, - įsitikinęs A. Černiauskas.

„Žurnale „Investuok“ žinoma rašote ir rašote apie tokias puikias kompanijas, bet spėkite - kiek investuotojų, fondų valdytojų, spekuliantų yra išlaikę „Amazon“ akciją, kad ji pakiltų 3 tūkst. kartų? Tik keletas - pats Bezosas ir jo šeimos nariai, o jei ir yra dar keli, informacija sunkiai patikrinama. Pats Bezosas negali parduoti, nes kris pasitikėjimas kompanija, o ir jam pačiam greičiausiai svarbiau ne pinigai, o jo idėja ir kompanija. O šeima tiesiog investavo palaikydami“, - juokiasi pašnekovas ir sako, kad tai normalu.

„Koks turi būti kietas, kad investicijai per metus pabrangus 10 kartų jos neparduotum? Tai yra normali žmogiška reakcija“, - nesistebi Artūras. Moralas paprastas: grafike augimas atrodo gražiai, tačiau gyvenime taip nebus.

„Todėl, jei nesiruošiate sulaužyti tūkstančio iečių, patirti milžiniškų nuostolių, padaryti klaidų, nemiegoti naktimis dėl investicijų - geriau dirbkite savo darbą, kuris jums patinka, dalį pajamų įdėkite į pasaulio akcijų indeksą ir ramiai gyvenkite“, - kalba Artūras ir stabteli priminti, kad investuojant už discipliną yra aukščiau tik vienas dalykas - moralė.

Jeigu kam atsitiktų nelaimė - reikia padėti. Tada jau griežtos disciplinos taisyklės nebegalioja, nes yra aukštesni dalykai. Artūras Černiauskas „Ūkio banko investicijų valdymo“ patirtis Besikalbant apie dalinimąsi, Artūras prisiminė ir savo darbą Ūkio banko investicijų valdymo įmonėje.

Ūkio Banko Investicijų Valdymas

Kai Lietuvos finansų padangėje nuslūgo Laukinių Vakarų chaosas, bankai pradėjo kalbėti apie pensijų fondus, žmonės irgi ėmė daugiau galvoti apie rytojų, investuoti. Skandinavų kapitalo bankai perėmė savo šalių patirtį, mažesni bankai ėmė sekti jų pavyzdžiu.

„Taip „Ūkio banko investicijų valdyme“ pradėjome galvoti apie fondų kūrimą. Ieškojome būdų, kaip propaguoti periodinio investavimo į fondus idėją, kad eiliniams investuotojams tai nekainuotų brangiai“, - sako pašnekovas.

„Siūlėme, regis, 7 fondus. Vieną iš jų - Racionalaus investavimo fondą - aktyviai valdėme ir, sakyčiau, neblogai sekėsi, aplenkdavome indeksą. Gal tai buvo ne toks ilgas laikas - nuo 2006 iki 2013 m. Jau tuomet buvo aišku, kad ilgu laikotarpiu indekso neaplenksi. Todėl svarbiau padaryti taip, kad žmonės galėtų investuoti periodiškai mažomis sąnaudomis.

Todėl mums kilo idėja, kad reikia turėti atskirus Amerikos, naftos, pasaulio, Azijos, Rusijos, pinigų rinkos ir kitus fondus, kur mums nereikia aktyviai valdyti, o tik supirkti jau sukurtus fondus, kurių sąnaudos ypač mažos. Kai kaštai maži, tai ir investuotojų galėjome neskalpuoti“, - prisimena A. Černiauskas.

Valdomuose fonduose jis investavo savo ir šeimos lėšas, nes investicijas valdė su tikėjimu ir atsakomybe. Ir banko vadybininkus ragindavo nusipirkti fondo vienetų nors už 100 litų, kad žinotų, ką pardavinėja. Daug įtampos atnešė 2008-ųjų krizė, bet pašnekovas džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti investicijas, nes suprato jų vertę ilguoju laikotarpiu, ir kai banką po bankroto perėmė Šiaulių bankas, Artūro valdyti investiciniai fondai buvo likviduoti, tačiau jų būklė buvo gera - investicijos po krizės atsitiesė ir investuotojams uždirbo gerą grąžą.

Jis pabrėžia, kad „Ūkio banko investicijų valdymas“ ir bankrutavęs „Ūkio bankas“ buvo dvi atskiros įmonės, jų turtas buvo atskirtas. Fondų aktyvai negali būti banko balanse. Tai dar vienas garantas investuojantiems į investicinius fondus.

Kaip Atsirinkti Fondus

Svarbu tik keli dalykai - maži fondo mokesčiai (iki 0,5 proc. per metus), plati diversifikacija, pasyvus valdymas ir fondo valiuta. „Kad visiškai eliminuotų spekuliaciją, žmogus turėtų investuoti savo šalies valiuta. Jei gyvenate JAV, rekomenduočiau S&P 500. Europiečiams jo nerekomenduoju, nes per 10 m...

Investavimo Principai pagal A. Černiauską

Apibendrinant, A. Černiauskas išskiria kelis pagrindinius investavimo principus, kurie padeda išvengti klaidų ir išlaikyti ramų protą:

1. Disciplina: Investuoti pagal iš anksto numatytą planą, nepriklausomai nuo rinkos situacijos.
2. Ilgalaikis investavimas: Orientuotis į ilgalaikį (10 metų ir daugiau) investavimą, vengiant trumpalaikių spekuliacijų.
3. Mažai žinių: Pasikonsultuoti su profesionalu ir vengti agresyvios informacijos, kuri gali paveikti sprendimus.
4. Moralė: Investuojant vadovautis morale ir padėti kitiems, kai reikia.
5. Diversifikacija: Investuoti į plačiai diversifikuotus fondus, siekiant sumažinti riziką.

tags: #jav #nekilnojamojo #turto #krize #2000