Ar kada nors jautėtės taip, kad tiesiog negalite pakęsti minties apie dar vieną darbo dieną? Jausmas, kai nenorite būti darbe, gali būti sukeltas įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias iš jų, įskaitant psichologinį smurtą, perdegimo sindromą ir emocinį šantažą, bei pateiksime patarimus, kaip atpažinti ir įveikti šias problemas.
Psichologinis Smurtas Darbe: Mobingas
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas.
Ši problema dar vadinama mobingu. Mobingas - psichologinis smurtas darbe, kuriuo siekiama paveikti žmogaus psichologinę būseną, sumažinti jo savigarbą, sukelti stresą, nerimą ar net priversti pasitraukti iš darbo. Toks smurtas darbe dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos.
Mobingas gali turėti įvairias formas - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio. Svarbu atpažinti ženklus laiku ir suprasti, kad emocinis smurtas darbe yra toks pat pavojingas kaip ir fizinis.
Dažniausi Psichologinio Smurto Darbe Požymiai:
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai. Tai sukelia atskirties jausmą ir menkina profesinį vertingumą.
- Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: kolegos ar vadovas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotoją, kursto nepasitikėjimą, kuria priešišką aplinką.
- Nuolatinė nepagrįsta kritika: darbuotojas kaltinamas dėl menkiausių klaidų, net jei jų nepadarė, nuvertinami pasiekimai, nepaisoma pastangų.
- Nepagarbūs komentarai, pašaipos: žeminančios pastabos, sarkazmas, pasityčiojimas iš išvaizdos, kalbos manieros ar asmeninių įsitikinimų.
- Užduočių ignoravimas arba jų sudėtingumo iškreipimas: darbuotojui skiriamos beprasmės arba žeminančios užduotys, arba atvirkščiai - per didelis darbo krūvis, nesuteikiant reikiamų priemonių ar informacijos.
- Grasinimai ir spaudimas: netiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie galimą atleidimą, pareigų sumažinimą, grasinimai reputacijai ar karjerai.
Kas Dažniausiai Tampa Psichologinio Smurto Aukomis?
Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurį asmenį, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika:
- Naujai įsidarbinę darbuotojai: neturintys įsitvirtinusios pozicijos organizacijoje dažnai tampa lengvu taikiniu.
- Kompetentingi ar išsiskiriantys specialistai: jų profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems darbuotojams ar vadovams, todėl jie patiria pavydą ar konkurenciją.
- Darbo rinkoje pažeidžiamos grupės: mažumų atstovai, asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ar emigrantai dažnai susiduria su diskriminacija ir atstūmimu.
- Tylios, intravertiškos asmenybės: tokie darbuotojai rečiau gina savo teises, nesiekia atviro konflikto, todėl tampa patogiais taikiniais smurtiniam elgesiui.
Kuo Pavojingas Emocinis Smurtas Darbe?
Emocinis smurtas darbe daro įtaką ne tik psichologinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai bei profesiniam gyvenimui.
Psichologinio Smurto Pasekmės:
- Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
- Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
- Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
- Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
Kaip Apsisaugoti Nuo Mobingo Darbe?
Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.
Asmeniniai Žingsniai:
- Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
- Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
- Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
- Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.
Organizacijos Atsakomybė:
- Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
- Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos.
- Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Galimi veiksmai:
- Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
- Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
- Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
- Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.
Tikroji priežastis, kodėl toksiški žmonės jus tyčiojasi darbovietėje, ir šokiruojamai paprastas būdas tai sustabdyti
Perdegimo Sindromas
Perdegimo sindromas gali paliesti bet kurį šiuolaikinės visuomenės narį, gyvenantį intensyvų ir energingą gyvenimą. Daugelis perdegimo sindromo aukų - itin aktyvūs ir sėkmingi savo srityje žmonės.
Tyrimai rodo, kad perdegimo sindromą galima atpažinti pagal tris svarbiausius elementus: jaučiamas nuovargis, į pasaulį imama žvelgti ciniškai ir gerokai krenta darbo našumas. Darbo užduotys, kurios anksčiau žavėdavo, dabar atrodo nebeįdomios, tikslai, kurių energingai buvo siekiama, ima atrodyti neverti dėmesio, iššūkiai, kurie įkvėpdavo, dabar atrodo grėsmingi, o vadovo padrąsinimai ir entuziazmas - erzina.
Jei tokia būsena tęsiasi dieną ar dvi, nieko tokio. Visiems pasitaiko blogų dienų. Atkreipti dėmesį reiktų, jei tai trunka kelias savaites. Tuomet galima įtarti perdegimo sindromą. Ypač jei nedžiugina tik darbas ar kasdienė rutina, o slidinėti ar kelioms dienoms į Romą vykstate su dideliu entuziazmu.
Tačiau jei neturite energijos ir noro niekam, net ir mėgstamoms pramogos, galima įtarti ne perdegimo sindromą, bet depresiją.
Jei kasdien darbo dieną keliatės iš lovos nenoromis, visų pirma vertėtų sustoti ir apgalvoti ar neprasidėjo perdegimo sindromas. Imtis drastiškų žingsnių ir mesti darbą, persikelti į kitą šalį ar išvykti trijų mėnesių atostogoms, visai nebūtina. Iš pradžių pakaktų bent poros dienų atostogų ar laisvos savaitės.
Nors miegas labai svarbus ir padeda atgauti gyvenimo džiaugsmą, per atostogas ne tik miegokite, bet ir sudarykite reikalingų pokyčių planą.
Ką Daryti, Jei Nėra Jėgų Ką Nors Daryti?
Visų pirma, parašykite savo asmeninę gyvenimo strategiją ir veiksmų planą jai pasiekti. Būtinai viską užrašykite - taip nieko nepamiršite ir nuolat matysite, ką jau įgyvendinote ir ko dar reikėtų siekti.
Taip pat peržvelkite savo kasdienius darbus ir veiklas. Išrinkite svarbiausius darbus ir susitelkite tik į juos. Vienu metu stenkitės dirbti tik vieną darbą, nes blaškantis tarp daugybės veiklų gali atsirasti beviltiškumo jausmas ir nė vienas iš darbų nebus baigtas ar atliktas gerai.
Gyvenimas - ne tik darbas, todėl sudarykite savo pomėgių sąrašą ir laisvalaikio planus. Jie turi būti tokie pat svarbūs kaip ir karjeros planai. Jūs turite rasti laiko kasdien bent valandą ar dvi skirti tik sau ir bent kartą per savaitę susitikti su draugais ar artimaisiais.
Kaip Neperdegti?
Visada geriau imtis prevencijos, nei dorotis su pasekmėmis. Todėl geriau užkirsti kelią perdegimo sindromui, nei stengtis vėl susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.
Ką reiktų keisti, norint neperdegti?
- Pirmiausia, reiktų pasistengti nesiimti daugiau darbų, nei galime padaryti ir nedirbti savaitgaliais.
- Visuomet rasti laiko poilsiui: darbo dieną per pietų pertrauką ne tik skubėkite pavalgyti, bet ir pasivaikščiokite bent kelias minutes, o per atostogas išjungti darbo telefoną, nesitikrinti elektroninio pašto.
- Taip pat labai svarbu atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Ankstyvi Perdegimo Požymiai: Kaip Atpažinti?
Kadangi perdegimas yra simptomų rinkinys, o ne pati diagnozė, labai svarbu atskirti darbuotojus, patiriančius trumpalaikį nerimą ar stresą, ir tuos, kurie kovoja su tikru perdegimu darbe. Pateiksime dvylika bendrų perdegimo požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint išvengti darbuotojų perdegimo.
- Kitoks požiūris: Kai prasideda perdegimas, daugelio darbuotojų požiūris pasikeičia. Tai, kaip pasikeičia jų požiūris, priklauso nuo jų asmenybės bruožų ir individualių iššūkių - svarbu, kad pamatysite didelius skirtumus nuo jų įprasto elgesio ar požiūrio į darbą. Perdegęs darbuotojas gali tapti irzlus, jautriai reaguoti į kritiką, mažiau rūpintis savo darbu arba atrodyti visiškai atitrūkęs nuo savo komandos.
- Fiziniai simptomai: Nenuostabu, kad darbuotojai, patiriantys perdegimą, gali susidurti su fizinėmis streso apraiškomis. Jie gali skųstis nuolatiniais galvos skausmais, išsekimu ar raumenų įtampa - tai fiziniai požymiai, atsirandantys dėl lėtinio su darbu susijusio streso.
- Entuziazmo stoka: Kai daug pasiekusio darbuotojo entuziazmas dėl savo darbo pradeda blėsti, gali būti lengva pavadinti jį tingiu. Tiesą sakant, entuziazmo stoka yra raudona vėliava, įspėjanti apie perdegimą.
- Sumažėjęs dėmesys: Pernelyg daug streso patiriantiems darbuotojams dažnai būdingi prastėjantys našumo gebėjimai, todėl sumažėja dėmesio koncentracija ir didėja klaidų skaičius.
- Dažnas sirgimas: Yra žinoma, kad lėtinis stresas veikia imuninę sistemą. Didelį stresą patiriantys darbuotojai greičiausiai sirgs dažniau ir jiems ankstyvi perdegimo simptomai pasireikš gerokai anksčiau, nei jie supras problemos mastą.
- Padidėjęs dirglumas ir negatyvumas: Perdegimas gali drastiškai pakeisti asmens reakciją į įtampą. Jei jie pasiekia savo galimybių ribą arba jiems trūksta miego, jų tolerancija neigiamiems atsiliepimams, projekto atidėliojimams ir kitiems nedideliems nesklandumams gali smarkiai sumažėti.
- Praleisti terminai: Jei jūsų komandos narys nuolat nesilaiko terminų, jis gali sunkiai dirbti dėl psichinės perkrovos, neleidžiančios atlikti darbo taip greitai, kaip įprastai, arba dėl prastos darbo krūvio pusiausvyros, lemiančios persidirbimą.
- Darbo kokybės kritimas: Jei anksčiau buvęs stropus jūsų komandos narys pradeda atlikti darbą nekokybiškai, tai labiau tikėtina dėl perdegimo, o ne dėl staigaus sugebėjimų praradimo.
- Emocinis išsekimas: Nors kiti darbuotojai gali atsiriboti nuo savo bendradarbių arba pykti ant jų, ilgų valandų išvarginti žmonės gali jaustis taip, lyg būtų visiškai tušti.
- Sumažėjęs kūrybiškumas: Perdegusiems darbuotojams gali būti sunku taikyti naujovišką požiūrį į problemų sprendimą dėl sumažėjusios psichinės energijos.
- Padidėjęs pravaikštų skaičius: Perdegimas = padidėjusi žala darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai = daugiau laiko, praleisto ne darbo vietoje.
- Apie tai, kaip atpažinti pasyvią agresiją ir kaip ją pažaboti, kalbamės su psichologe dr.
Emocinis Šantažas Darbe
Emocinis šantažas gali pasireikšti visur: šeimoje, draugystėje, darbovietėje. Tai būdas kontroliuoti, gauti ko nori, vengiant atviro konflikto.
Įsivaizduokite situaciją darbe: viršininkas meta frazę: „Aišku, jei nesi komandos žmogus, gali ir nepadėti“. Jaučiate, kad jau ir taip esate pervargęs, bet spaudimas veikia - niekas nenori būti „ne komandos žmogumi“.
Tokios situacijos atrodo nekaltos, juk niekas tiesiai negrūmoja pirštu, neatleidžia iš pareigų. Bet veikiausiai po jų darote ne tai, ką norite, o tai, ko iš jūsų tikimąsi.
Emocinis šantažas - tai labai stipri manipuliacijos forma, kai veikiama per kaltės, gėdos ir baimės jausmus. Pasitelkiamos įvairios emocinės priemonės: kaltinimai, grasinimai, pabrėžtinas „pasiaukojimas” ar pasyvi agresija.
Emocinio Šantažo Požymiai:
- Nuolatinis kaltės jausmas.
- Grasinimai - tiesioginiai ar netiesioginiai.
- Santykiai, kai jaučiatės tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vieną dieną esate geriausias žmogus pasaulyje, kitą - nedėkingas savimyla.
- Neįmanoma pasakyti „ne“. Kažką darote ne laisva valia, o iš baimės: kad kitas supyks, įsižeis, nutols, susirgs, kentės.
- Jūsų jausmai ir poreikiai nuvertinami.
Kaip Apsisaugoti Nuo Emocinio Šantažo?
- Atpažinkite manipuliaciją. Svarbiausias žingsnis - pamatyti ir suvokti, kad jūsų emocijos naudojamos kaip priemonė paveikti elgesį.
- Mokykitės atidėti reakciją.
- Brėžkite ribas. Pasakyti „ne“ be ilgo aiškinimosi yra teisėtas pasirinkimas. Kuo daugiau aiškinsitės - tuo daugiau galimybių šantažuotojui jus paveikti.
- Susigrąžinkite teisę jaustis geru žmogumi net tada, kai nepaklūstate, kažko atsisakote ar nepadarote. Tai nėra nemeilė, tai jūsų pasirinkimas.
- Priimkite galimą nepasitenkinimą. Riba nėra riba, jei ją visada galima apeiti. Jūs neprivalote visiems patikti.
Ką Daryti, Jei Darbas Nebeteikia Džiaugsmo?
Kartais gyvenime prieiname tokį tašką, kai kažkada mylėtas darbas ar net profesija jau nebeteikia džiaugsmo ir motyvacijos, o prisiversti atsikelti iš lovos rytais tampa vis sudėtingiau.
Jeigu žmogui tai neįdomu, ne jo sritis, yra labai sunku daryti progresą. Neretai tokia situacija ištinka ir ką tik studijas baigusius jaunus žmones, kurie dirba visiškai su įgyta specialybe nesusijusį darbą arba suvokia, kad norėjo visai ne to.
Deja, kartais net ir supratę, kad nenori likti savo darbe, žmonės jo vis tiek nepalieka, nes viršų paima baimė, neužtikrintumo jausmas.
Kaip Keisti Karjeros Kryptį?
- Pirma, tai yra nepasitikėjimas savimi, antra - nežinojimas, kas man tinka, tai savęs nepažinimas, neišsigryninimas, kame esu stiprus.
- Iš esmės jau mokykloje labiau orientuojamasi į pažymius ir egzaminus, o ne į savęs pažinimą - kas man sekasi, kur aš stiprus, kur galėčiau tai pritaikyti.
- Pokyčiai yra psichologiškai skausmingas dalykas, nes jiems reikia pastangų, laiko ir rimto apsisprendimo.
Pokytis turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas. Ne tai, kad - viskas, noriu kito darbo, arba išeinu iš darbo, arba noriu pasimokyti kažko naujo.
Gal yra programa, kur galima mokytis, įgyti sertifikatą, bet reikia ir papildomai savarankiškai daug dirbti, norint sukaupti patirties, kad galėtum pateikti įrodymus, jog išmanai tą sritį.
Taigi, reikėtų labai aiškiai apsibrėžti, kiek užtruks laiko tapti geidžiamu duomenų analitiku.
Pasiryžus keisti profesiją, reikėtų pasirūpinti „finansine pagalve“, taip pat keičiant profesiją viskas pradedama nuo nulio: „Jei pradedama nuo nulio, tai ir atlyginimai yra ne patyrusių, o pradedančiųjų lygio.
Įsivertinkite, ko jums trūksta, per kiek laiko ir kaip tai galite pasiekti, kas iš to išeitų?
Darbo keitimas yra didelis pokytis žmogaus gyvenime ir tai baugina, jei nesi pasiruošęs, trūksta pasitikėjimo.
Žengti pirmąjį žingsnį, kuris ir būna pats sunkiausias, galėtų padėti suvokimas, kad keisti viską ir iš karto nėra būtina.
Svarbus raktas į karjeros pokyčius yra ir vadinamasis gyvenimo aprašymas - CV. Pasak R.Karavaitienės, tai dokumentas, iš esmės pateikiantis įrodymus, jog žmogus tinka konkrečiam darbui.
CV yra ne apie tai, ką aš čia nuveikiau per visą savo gyvenimą, bet apie tai, kodėl tinku konkrečiai pozicijai.
Geriausia turėti komplektą įrodymų, kad turite įgūdžių, patirties, išsilavinimą, ko reikia būsimame darbe.
Aš visada rekomenduoju kiekvieną kartą pritaikyti savo CV konkrečiam darbo skelbimui, nes su universaliais dalykais pataikyti sunkiau.
Patys CV yra kiek sutrumpėję - paprastai užtenka vieno, daugiausiai - dviejų lapų.
Darbdavių fokusas yra į patirtį, į įgūdžius. Išsilavinimas kartais yra „ant klaustuko“, nes tai priklauso nuo pozicijos ir pareigų - kartais reikia specifinio išsilavinimo.