Plačiai po Alizavos apylinkes paplitusi Glemžų pavardė gali apgauti ne vieną. Daugelis iš jų - ne giminės, bet kai kurie per miestelyje rengtus susitikimus vis dėlto išsiaiškino, kad - giminės.
Kupiškio rajono žemėlapis, kuriame yra Alizava.
"Glemžų seklyčia": Prisiminimų ir istorijos saugotoja
Daugelį žmonių subūrė prisiminimai ir kaimo muziejus „Glemžų seklyčia“. Du dešimtmečius į Alizavą iš visos Lietuvos suvažiuodavo Glemžų pavardę turintys žmonės. Visus Glemžas savotiškai vienijo kultūros centro patalpose buvęs vietinis muziejėlis „Glemžų seklyčia“.
Eksponatai jam buvo surinkti važinėjant po aplinkinius kaimus. Įkalbėjo arklį turėjusią Danutę Vasiliauskienę leistis kartu į žygį. „Kur besi pirštu - vis Glemžos. Iš tų žmonių daugiausia daiktų ir gavom“, - juokiasi J.Užusienienė. Potraukį senienoms J.Užsusienienė jautė nuo vaikystės.
Per kelias ekspedicijas entuziastės parsigabeno senovinę lovą, stalą, komodą, kėdžių, raižiniais puoštą ąžuolinę spintą, audimo stakles, daug puodynių, apipintų butelių, žibalinių lempų, anglimis kūrenamų lygintuvų, kultuvių, spragilų, bamblių miltams laikyti, slidžių, naščių ir kitokių buities rakandų. Kupiškio muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Giedrė Zuozienė sakė, kad tie siuvėjo užrašai yra gan retas ir vertingas eksponatas.
Muziejaus likimas ir eksponatų būklė
„Glemžų seklyčią“ likviduoti teko dėl nebetinkamų patalpų. Jos buvo kultūros centro antrame aukšte, daug metų nešildomos, supuvusiais langų rėmais, per kuriuos vidun ne tik vėjas pūsdavo, bet ir prilydavo. Kupiškio muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Giedrė Zuozienė sakė, kad daugelis eksponatų dabar laukia restauracijos, nes yra gan prastos būklės.
Glemžų susitikimai ir istorinė atmintis
Pirmasis susitikimas įvyko 1998 metais. „Vyresniuosius, kad ir ne gimines, vienijo tremtys ir partizanų prisiminimai. D.Glemžaitė partizanavo Palėvenėlės, Alizavos, Pandėlio apylinkėse. Partizanaudama D.Glemžaitė rašė eilėraščius.
Jie buvo skelbiami partizanų spaudoje ir žmonių perduodami iš lūpų į lūpas. 1949-aisiais literatė dar pati spėjo parengti rankraštinį rinkinį „Penktieji laisvės kovų metai“. Į partizanų gretas įsiskverbė sovietams tarnavęs išdavikas. Iš Auliškio kaimo kilęs partizanės D.Glemžaitės dėdė Jonas Glemža tarpukario Lietuvoje buvo garsus ekonomistas, dirbo pienininkystės, kooperacijos akcinėse bendrovėse, buvo „Lietūkio“ pienininkystės skyriaus vedėjas, „Pienocentro“ valdybos pirmininkas ir direktorius.
„Daugelis Glemžų garbaus amžiaus, ligoti, jau sunku atvažiuoti. Per pirmuosius susitikimus visi Glemžos eidavo į bažnyčios šventorių pagerbti žuvusiųjų partizanaujant ir tremtyje. Atgavus Nepriklausomybę visa Alizavos apylinkė susidėjo ir užsakė paminklinius akmenis, kiekviename buvo iškaltos žuvusiųjų pavardės. Visi tie juodo marmuro luitai su užrašais buvo sumūryti į vieną paminklą.
Paminklinis akmuo su iškaltomis pavardėmis.