Lietuvoje žemės ūkis yra svarbi ekonomikos dalis, todėl tinkamas žemės valdymas ir priežiūra yra būtini. Tačiau dažnai pasitaiko situacijų, kai žemės nuomininkai nesirūpina žeme, o tai kelia klausimų dėl teisių, pareigų ir galimų veiksmų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei susidūrėte su tokia problema.
Ekspertai ir vystytojų atstovai ne kartą minėjo, kad statybų apimčių didinimą ir naujo būsto pasiūlą riboja sklypų trūkumas bei sudėtingas ir šiandienos poreikių neatitinkantis valstybinės žemės nuomos ir įsigijimo reglamentavimas. Šiame kontekste svarbu suprasti, kas nuomoja valstybinę žemę ir kokios yra pagrindinės šio proceso taisyklės.
Kas Nuomoja Valstybinę Žemę?
Pagrindinė valstybinės žemės valdymo, administravimo ir kontrolės institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Tačiau valstybei priklausančius žemės sklypus nuomoja ir kitos valstybinės institucijos:
- Savivaldybės - valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybinės nekilnojamajam turtui (pvz., Turto bankas).
- Kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai - šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise (pvz., Valstybinių miškų urėdija).
Visais kitais atvejais valstybinės žemės nuoma rūpinasi NŽT.
Lietuvoje iš viso yra 6,53 mln. ha žemės, iš kurių valstybei priklauso 2,15 mln. ha, o likusieji 4,38 mln. ha - privatūs sklypai. Apie pusę valstybinės žemės sudaro miškai, kita dalis - tiek žemės ūkio paskirties, tiek kitos paskirties žemė. Šiuo metu NŽT yra sudariusi 121,7 tūkst. valstybinės žemės nuomos sutarčių, 19,1 tūkst. sutarčių dėl valstybinės žemės panaudos bei 7,75 tūkst. valstybinės žemės pardavimo išsimokėtinai sutarčių. Iš žemės nuomos, panaudos ir pardavimo NŽT kasmet generuoja daugiau nei 30 mln. eurų.
Valstybinės Žemės Nuoma Ar Pardavimas: Aukcionas Arba Be Jo
Valstybinės žemės sklypą išsinuomoti ar įsigyti galima dviem būdais: aukciono būdu arba ne aukciono būdu.
Aukciono būdu paprastai nuomojami ar parduodami nauji kitos paskirties žemės sklypai, kurie nėra užstatyti statiniais. Tačiau aukcionai valstybinės žemės sklypų nuomai ar pardavimui nevyksta Vilniaus miesto, Trakų miesto ir Birštono miesto savivaldybėse, nes čia dar nėra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
NŽT išskiria 9 atvejus, kai valstybinę žemę galima išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.
Žemės Įstatymo Pakeitimo Projektas
Šiandieninis valstybinės žemės nuomos reglamentavimas nėra pakankamai lankstus ir palankus tiek valstybei, tiek vystytojams. Todėl yra paruoštas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, šiek tiek atlaisvinantis išnuomotos valstybinės žemės naudojimo taisykles.
Paruoštame projekte numatyta, kad valstybinės žemės sklypo paskirtį būtų galima pakeisti, jei tai būtų numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime, taip pat jei tokia galimybė būtų numatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Jei teisės aktai leidžia pakeisti valstybinės žemės paskirtį, nuomininkas, norintis tai padaryti, į valstybės biudžetą turėtų sumokėti pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo atlyginimą, lygų 5 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės po paskirties pakeitimo. Šį mokestį nuomininkas turėtų sumokėti, jei nuomojamame sklype nebūtų numatyta naujų statinių arba per 2 metus nebūtų pradėta numatyta statyba.
Parengtame Žemės įstatymo pakeitimo projekte yra kalbama ir apie galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose. Naujų pastatų statyba ar jau sklype esančių pastatų rekonstrukcija būtų leidžiama, jei tai būtų numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ar jos pakeitime. Statyba ar esančių pastatų rekonstrukcija išnuomotame valstybiniame sklype būtų galima, jei ji atitiktų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Jei valstybinės žemės nuomininkas joje norės statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esančius, už teisę statyti jis turės sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į statinių užstatyto žemės ploto ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstrukcijos statinio bendro ploto padidėjimą procentais. Mokesčio dydis sudarytų nuo 10 iki 75 procentų valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.
Nenorintiems mokėti šio mokesčio, NŽT vadovas siūlo išeitį - nuomojamą valstybinės žemės sklypą įsigyti.
"Trihektarininkų" Problema
Jau daug metų ūkininkai kritikuoja politikus dėl to, kad Lietuvos žemė kažkada buvo suraikyta trihektariais ir beatodairiškai dalyta į kairę ir į dešinę. Iš pradžių daugelyje trihektarių išties uoliai triūsė jų turėtojai - laikė karvutes, augino paršelių, pievas nusišienaudavo, daržovių užsiaugindavo. Kai kas iš valstybės šią asmeniniam ūkiui gautą žemę išsipirko, tačiau kiti taip ir liko ilgamečiai nuomininkai. Beje, nemažai jų įsigudrino ne patys tą žemę dirbti, bet pernuomoti ūkininkams. Už ne savą turtą jie metai iš metų gauna nemažus nuompinigius, ūkininkai sumoka dar ir žemės mokesčius, be to, sklypai visada pavyzdingai prižiūrėti. Kai kurie tokie „trihektarininkai“ dar iš valstybės ir socialines pašalpas gauna, žiemai seniūnijos jiems malkų parūpina. Jiems nei sėti, nei akėti, nei karvę ar paršelį turėti - viskuo už juos pasirūpinta. Tokių „gudručių“ pilni Lietuvos kaimai. Tačiau ne dykaduoniai valstybės institucijų yra baudžiami, o ūkininkai, kurie dirba išsinuomotus trihektarius. Tūkstančiai jų - pernuomoti.
Neapsikentęs tokia neteisybe vienas Suvalkijos ūkininkas nutarė viešai apie tai prabilti. Pasak Petro Murausko, netrukus vėl teks deklaruoti pasėlius ir jis dvejoja, kaip pasielgti su tais trihektarių plotais, kuriuos nuomojasi. Daugiau kaip 500 ha dirbančiam ūkininkui apie 20 ha užimantys trihektariai - tarsi rakštis geroje vietoje, mat oficialiai nei jų dirbti, nei nuomotis ar pirkti jis neturi teisės, nes tai valstybei priklausanti žemė, kurios statusas - asmeninio ūkio žemė. Vadinasi, ji yra fiziniams asmenims valstybės suteikta žemė naudoti asmeniniam ūkiui laikinos nuomos pagrindais. Subnuomoti šios žemės jiems nevalia - reikia patiems dirbti arba grąžinti į valstybinį laisvos žemės fondą. Tačiau vieša paslaptis, kad tūkstančiai trihektarių yra pernuomoti ūkininkams.
Kol kas deklaruojant pasėlius niekas ūkininkų nevertė įrodinėti, kokią nuomojamą žemę jie dirba. Niekas akylai ir nekontroliavo, kas išties dirba iš valstybės gautą asmeninio ūkio žemę. Todėl daug metų tęsiasi ši keistoka situacija. - Pagal galiojančius įstatymus žmonės, kuriems buvo skirti tie sklypai, turėjo teisę juos išsipirkti, tačiau nemaža dalis trihektarius gavusiųjų, tuoj juos pernuomavo ūkininkams. Vieni tikina neturėję už ką žemę išsipirkti, pensininkai aiškina, jog nebepajėgia žemės dirbti, todėl perleido ūkininkams, o asocialūs asmenys net neslepia, kad jie nemato reikalo tuo užsiimti. Yra ir tokių „trihektarininkų“, kurie užsienyje uždarbiauja, o čia sugrįžę tik susirenka nuompinigius ir vėl atgal išrūksta.
Regis, galėčiau atsisakyti tų trihektarių - neturiu noro pažeidinėti įstatymo, tačiau jie jungia stambius mano laukų masyvus, yra daug metų prižiūrimi, apsėti javais. Jei aš jų nedeklaruosiu, mažiau rizikuočiau, bet tuomet už kiekvieną hektarą prarasiu apie 400 Lt išmokų, negausiu nuolaidų kurui, o juk 300 Lt/ha vis tiek reikės sumokėti tam, kuris man žemę išnuomavo, dar 70 Lt valstybei žemės nuomos mokestį, o juk yra ir tokių, kurių skolas už kelis metus tenka padengti. Kita vertus, jei „trihektarininkas“ dabar norėtų tą žemę išsipirkti, negalėtų, mat šiandien valstybinės žemės pardavimas sustabdytas. Taigi jis negali tos žemės įteisinti, o aš jos dirbti negaliu - kažkokia nesąmonė.
Klausiau žemėtvarkos specialistų, kaip man elgtis: jie patarė dvejus metus tos žemės nedirbti, o kai ji piktžolėmis apeis, tada jie turėsią teisę iš tokių nesitvarkančiųjų ją atimti. Bet jei aš nuomotojui pareikšiu, kad nedirbsiu tos žemės, jis kitam ją išnuomos! Šiame krašte žemės paklausa labai didelė. O žemei patekus į valstybės fondą ji taip pat gali būti atiduota bet kam - nebūtinai man. Tebūnie. Duokime tiems, kas žemę dirbs. Juk tai galėtų būti gera paskata jaunoms šeimoms, kurios norėtų įsikurti kaime. Svarbu, kad su žeme būtų tinkamai elgiamasi, - tikina ūkininkas P. Murauskas.
Beje, jei kas turi bent sklypelį nuosavos žemės, tam pašalpos nepriklauso, tad kai kurie pasvarsto, kad jiems geriau tokio turto neturėti. - Antai vienas žmogus paliko likimo valiai savo trihektarį ir su žmona išvyko į Rusiją. Daug metų savivaldybės taryba svarstė, kaip reikėtų paimti iš jo tą žemę, bet be jo paties to negalėjo padaryti. Laukė, kol jo lietuviškas pasas pasibaigs. Aš jam sakydavau, tu parvažiuok, susitvarkyk dokumentus, palik kokį įgaliojimą dėl tos žemės. O jis tuoj atrėždavo: jei tą jis padarys, iš jo pašalpos bus atimtos. Nesusitvarkė žemės dokumentų. Numirė. Tuomet jo žmona pareiškė, kad duočiau po 1000 Lt už hektarą, ji tuomet nueisianti į žemėtvarkos skyrių ir tos žemės atsisakysianti. Tą ir padariau - sumokėjau 3 tūkst. litų. Argi tai ne reketas? Aš dar jos paklausiau, ar supranta, kad kaip labdarą jai daug metų mokėjau žemės nuomos mokestį?
- Kita vertus, jei būtų žemę jie laiku įforminę, parduodami galėjo gauti už ją kelis kartus daugiau. Juk žemė - turtas, bet man susidaro įspūdis, kad tie, kas gauna pašalpas, ilgainiui savarankiškai mąstyti nustoja. Jie tik bijo, kad neprarastų pašalpų. Manau, valstybė turėtų rimčiau atkreipti dėmesį į trihektarių problemą. Seniūnė manęs prašo, kad imčiau tvarkyti apleistus plotus, bet aš neturiu teisės to daryti. Veši piktžolynai iki pažastų - niekam tas nerūpi. Ar neturėtų tokių plotų savininkai būti baudžiami už žemės nepriežiūrą? Daug metų Nacionalinė žemės tarnyba tos problemos nesutvarko - ar ne ji turėtų už tai atsakyti? O dabar kaltinami ūkininkai, kurie neva nelegaliai trihektarius dirba, - piktinosi Suvalkijos krašto ūkininkas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai patikino, kad kasmet iki gegužės 31 d. šios tarnybos teritoriniai skyriai kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis nustato, kurie fiziniai asmenys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, ir sudaro tokių fizinių asmenų sąrašą. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai šiame sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.
Be to, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai nuolat atlieka valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Tikrinama, ar faktinis žemės nuomininkas naudoja valstybinę žemę pagal paskirtį. Nustačius pažeidimus, gali būti pareikalauta juos pašalinti, atlyginti žalą arba inicijuojamas nuomos sutarčių nutraukimas prieš terminą. Tuomet tokia žemė patenka į valstybės laisvos žemės fondą. Tik priskyrus minėtus sklypus laisvos žemės fondo žemės plotui, jie gali būti nuomojami arba laikinai suteikti naudotis kitiems asmenims.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties plotus gali tik asmenys, turintys juridinį pagrindą, t.y. turintys valstybinės žemės nuomos sutartis arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus vadovo įsakymus dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Valstybinės žemės subnuoma tarp fizinių asmenų negalima.
Už Ką Baus Ūkininką?
Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Laima Kasparavičiūtė, komentuodama šią situaciją, paantrino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus teiginius bei nurodė galiojančius įstatymus, kurie pabrėžia, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame nėra statinių, subnuomoti negalima, o asmeninio ūkio žemę turi naudoti patys piliečiai, kuriems ši žemė skirta.
Apie tai, kaip gali būti baudžiami ūkininkai, nelegaliai dirbantys „trihektarius“, buvo pasiūlyta kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė paaiškino, jog Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse yra nuostata Nr. 40 dėl neteisėto deklaravimo. NMA nustačiusi, kad deklaruoti žemės sklypai neturi atitinkamų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų, gali konstatuoti, kad pareiškėjas neteisėtai deklaruoja minėtus plotus. Tokiais atvejais taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Kaip už tai gali būti baudžiama, smulkiau kalbama atitinkamose taisyklėse, kurias galima rasti NMA tinklalapyje.
Beje, NMA atstovė taip pat pasiteiravo, gal galėtų sužinoti konkretaus ūkininko, kuris domisi šia problema, duomenis, neva tuomet galėtų labai konkrečiai pasakyti, kas jam gresia. Tačiau net ir straipsnyje pakeitėme tikrąjį jo vardą ir pavardę, kad ūkininkas neturėtų rūpesčių su valdžios institucijomis. Deja, atsakymo, kaip jam pasielgti su nuomojamais trihektariais, taip ir nepavyko rasti... Ūkininkas paprasčiausiai turėtų žinoti tai, kad nėra to gero darbo, už kurį nebūtum nubaustas.
Ką Daryti, Jei Žemės Nuomininkas Nesutvarko Žemės?
Jei susidūrėte su situacija, kai žemės nuomininkas nesutvarko žemės, galite imtis šių veiksmų:
- Kreipkitės į nuomininką raštu. Informuokite jį apie pastebėtus pažeidimus ir reikalaukite, kad jie būtų pašalinti per nustatytą terminą.
- Kreipkitės į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Praneškite apie žemės naudojimo pažeidimus ir paprašykite atlikti patikrinimą.
- Nutraukite nuomos sutartį. Jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų ir nepaiso įspėjimų, turite teisę nutraukti nuomos sutartį.
- Kreipkitės į teismą. Jei nepavyksta išspręsti problemos geranoriškai, galite kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo arba nuomos sutarties nutraukimo.
Svarbu atsiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl prieš imantis bet kokių veiksmų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku arba žemės ūkio specialistu.
Medžioklės Plotų Naudotojų Pareigos Ir Žemės Sklypų Savininkų Teisės
Seimas patikslino medžioklės plotų naudotojų pareigas ir žemės sklypų savininkų teises. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turės medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklausys ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turės teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises. Komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo turės parengti preliminarų projektą, šio projekto dokumentus iškabinti viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbti šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pa...
tags: #jai #zemes #nuomininkas #nesutvarko #zemes