Kaip Būti Šaltakraujišku: Patarimai ir Įžvalgos

Šaltakraujiškumas - tai gebėjimas išlikti ramiu ir kontroliuoti emocijas stresinėse situacijose. Tai gali būti naudinga savybė daugelyje gyvenimo sričių, tačiau svarbu suprasti, kad šaltakraujiškumas neturėtų peraugti į empatijos stoką ar abejingumą kitų jausmams.

Žmogaus smegenų schema.

Šaltakraujiškumas ir Paauglystė

Paauglystėje aktyviai prasidedantis asmenybės formavimosi laikotarpis nėra lengvas ir kiekvienam labai skirtingas. Paauglystėje tikriausiai dažnai gali pagauti save mąstant ar esi normali, ar atrodai taip kaip visi, ar mąstai ir elgiesi kaip jie.

Puikiai suprantu, jog šiuo metu labiausiai norėtum būti tarp savo klasiokų, būti tokia kaip jie, tačiau pagalvok, jog dėlto turėtum atsisakyti tau priimtinų vertybių pasirinkimų, kurie atspindi būtent tavo asmenybę. Todėl vietoj bandymo tapti tokia kaip visi toliau stenkis geriau pažinti save, atrasti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, dominančias sritis, interesus.

Pažinimo procese nevertėtų iš karto atmesti tavęs nedominančių dalykų, nes norėdama atrasti turi pabandyti, tarkim vietoj mėgstamo knygų skaitymo laisvu laiku, pabandyti aktyvesnę veiklą, vietoj klausomo roko, pabandyti ne tik popsą, bet ir klasikinę muziką. Gyvenime mes turime daugybę galimybių ir kuo mažiau stengiamės lygiuotis į kitus, apriboti save tuo daugiau džiaugsmo galime sau suteikti.

Šaltakraujiškumas ir Nusikaltimai

El. Tai - lyg eksperimentas su žmonėmis: kiek laiko laisvėje sugebės išgyventi ne kartą šaltakraujiškai žudęs itin pavojingas recidyvistas. Ir, kaip aiškėja, kol kas - nenusisekęs eksperimtas: laisvėje nusikaltėlis nebuvo linkęs laikyti bendrųjų elgesio taisyklių.

Kaip pažymėjo teisėja Vitalija Norkūnaitė, I. Rusinas yra „santykinai didelę gyvenimo dalį praleidęs laisvės atėmimo įstaigose“, o jo „pakartotinai padarytos itin sunkios nusikalstamos veikos leidžia kelti prielaidas, kad nuteistojo pasirinktas gyvenimo stilius pasižymi asocialumu ir gali būti susijęs su jo nusikalstamu elgesiu.“

Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad bent kol kas dviejų žmonių žudikas į laisvę negali būti paleistas lygtinai - jam skirtos bausmės vykdymo pabaiga yra 2023 m. kovo 11 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Rusinas pirmą kartą buvo nuteistas dar 1985 m. spalį - tuometis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nužudymo kaltu pripažintam vyrui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl šio nužudymo I. Rusinas greitai pripažino kaltę ir net parodė savo aukos kapavietę.

Teisėjų nuteistas žudikas buvo pasiųstas bausmės atlikti į Pravieniškes, tačiau netrukus dėl gero elgesio jam buvo leista išeiti už įkalinimo įstaigos teritorijos be apsaugos. Kartą I. Rusinas pasinaudojo šia proga ir iš pataisos namų paspruko - po kurio laiko kalinys buvo surastas besislapstantis Latvijoje.

Antrą kartą dėl nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti prieš teismą stojęs I. Rusinas pripažino kaltę ir tikino, kad gailisi dėl tokio savo elgesio, todėl valstybinį kaltinimą palaikę Vilniaus prokurorai dar 2001 m. jam pasiūlė skirti ne pačią griežčiausią bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos, o tik laisvės atėmimą 20 metų.

Bet net visos šios bausmės I. Rusinas nebuvo atlikęs - dar 2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė dviejų žmonių žudiką išleisti į laisvę anksčiau laiko. Bet neprabėgo dveji metai ir už I. Rusino priežiūrą laisvėje atsakingi Probacijos tarnybos pareigūnai vėl kreipėsi į teismą ir lygtinai paleistą žudiką paprašė atgal grąžinti į įkalinimo įstaigą atlikti visos jam skirtos ir neatliktos bausmės - daugiau kaip 4 metus 4 mėnesius.

Šįkart I. Rusinas gailesčio nesulaukė - pasitikėjimo limitą jis jau yra išnaudojęs, nurodė teismas. Anot žudiko skundą nagrinėjusios teisėjos, I. Rusinas yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė nustatytas vykdymo sąlygas, todėl teigiamos įtakos šio instituto taikymas nuteistojo elgesiui neturėjo.

Be to, kaip pažymėjo teismas, nors į pataisos namus sugrąžintas I. Rusinas dabar elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, tačiau „tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.“

„Nuteistasis, net ir atsižvelgdamas į savo negatyvią patirtį, negeba įvertinti savo negatyvių asmeninių savybių, nesugeba įvardinti esminių probleminių asmenybinių savo sričių, susijusių su nusikalstamu elgesiu, jo požiūris į save palankus, pabrėžia aukštą savo efektyvumo lygį, - nurodė teismas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas I. Rusinui nėra pirmasis ir jis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas pagal ankstesnį nuosprendį atlikdamas bausmę, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas.“

Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. Rusino elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas: smurtavo prieš kitus asmenis pataisos įstaigoje, kartą buvo baustas už tvarkos pažeidimą.

Šaltakraujiškumas ir Empatijos Stoka

Ekspertas pabrėžia, kad nusikaltimus darantys asmenys gali turėti psichopatinės asmenybės bruožų. Vienas jų - empatijos nebuvimas. „Jie neturi empatijos, nes pas juos nesigamina tam tikri dalykai, jie tiesiog negali atjausti kito skausmo ir čia yra jų ir silpnybė, ir, kažkuria prasme, pranašumas. Jie šaltakraujiškai gali susidoroti“, - sako ekspertas.

Vienas iš veiksnių, kodėl žmogus nejaučia empatijos, gali būti ir jo vaikystė. Pavyzdžiui, Alice Miller knyga „Nereikalingas raktas“ atskleidė, kad tokių diktatorių kaip Stalinas, Hitleris, žmonių, kurie šaltakraujiškai žudo žmonės, vaikystė buvo žiauri, šalta ir traumuojanti, kupina fizinio, emocinio skausmo ir daugelis jų šalia neturėjo žmogaus, kuris atjaustų ir palaikytų.

„Tokia vienatvė, kad aš prieš pasaulį, išgyvensiu arba žlugsiu, vyksta kova ir paprastai jie išauga pripratę prie skausmo, prie tos kovos, išlikimo, ir jie taip gyvena suaugę - toliau kovoja tas kovas. Pagrindinis dalykas - empatijos nebuvimas - dažnai atsiranda dėl to, kad nėra šalia empatiško suaugusio tokių žmonių gyvenime“, - kalbėjo E. Šidlauskas.

Kaip Atpažinti Potencialų Nusikaltėlį?

Paklaustas, ar esantys šalia tokio žmogaus gali pastebėti kokius nors ženklus, kad gali būti einama prie žiauraus nusikaltimo įvykdymo, psichologas sako, kad, jo manymu, yra ženklų, kuriuos galima pastebėti.

Toks ženklas gali būti pasikeitimai žmogaus elgesyje - jis gali tapti uždaresnis, tylesnis, arba priešingai - neįprastai džiugus, linksmas. Jei nusikaltimas planuojamas, jam ruošiamasi - kaip rodo užsienio istorijos, pasiruošimai gali vykti ir pusę metų ar metus - taip pat galima pastebėti, kad jis pasikeitęs, kad kažkam ruošiasi.

„Dažniausiai, jeigu tai ne profesionalas, kažkaip išsiduoda vis tiek, kažkur kažkam gal net „pasigiria“ ir pasipasakoja“, - priduria psichologas.

Knygos apie Šaltakraujiškumą ir Nusikaltimus

Truman Capote knygoje „Šaltakraujiškai“, daugelio laikomoje pirmuoju true crime žanro kūriniu, atkuriama žmogžudystė ir tyrimas, po kurio žudikai buvo suimti, teisiami ir sulaukė atpildo. Capotės pasakojimas yra toks detalus, kad skaitytojas pasijunta beveik kaip įvykių dalyvis.

Gillian Flynn romanas „Tamsumos” nėra lengvi laisvalaikio skaitiniai su arbatos puodeliu rankoje, jaukiai užsiklojus kojas pledu. Tai, ką verčia išgyventi savo romanų veikėjus autorė, neišvengiamai išgyveni ir pats. Romane paliečiami meilės, nevilties, neapykantos, nusivylimo jausmai, čia toli gražu nėra ryškaus padalijimo į „juoda-balta”, juk to nėra ir mūsų gyvenime, tiesa?

Truman Capote - Šaltakraujiškai.

Lentelė: Šaltakraujiškumo Aspektai

tags: #jai #reikia #buti #saltakraujiai