Planuojant įsirengti įvažiavimą į savo sklypą, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi šiam procesui Lietuvoje. Tai padės išvengti nesklandumų ir užtikrins, kad įrengtas keliukas būtų saugus ir atitiktų visus norminius dokumentus.
Leidimai ir sutikimai
Norint įsirengti nuovažą į valstybinės reikšmės kelią, būtina gauti leidimą (sutikimą) iš kelio valdytojo - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija). Savivaldybės, gyventojai ir juridiniai asmenys gali įrengti nuovažas savo lėšomis, tačiau tik turėdami Kelių direkcijos leidimą.
Norint gauti leidimą, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Pateikti Kelių direkcijai laisvos formos prašymą el. paštu kartu su žemės nuosavybės dokumentais ir žemės sklypo planu (su pažymėta norimo įvažiavimo vieta).
- Kelių direkcija patikrina, ar toje vietoje nuovažą įrengti galima pagal techninius reglamentus ir, jei taip, išduoda prisijungimo sąlygas.
- Užpildyti prašymo formą Kelių direkcijos puslapyje.
Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas. Norėdamas įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kelis kartus kreiptis į AB „Via Lietuva”.
Saugumo ir norminiai reikalavimai
Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus. Draudžiama rengti nuovažas iš statybinių atliekų, senų padangų, akmenų, paprasčiausio grunto ar tik smėlio, be pralaidų ir t. t.
Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas.
Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Gatvių kategorijos valstybinės reikšmės keliams parenkamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.
Ar reikalingas kelio projektas?
Jei kelias yra lauko, bet jam suteiktas gatvės pavadinimas, norint gauti statybos leidimą, kelio projektas būtinas. Jei kelio sklypas buvo suprojektuotas dalinant sklypus teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu), tai norint įsirengti kelią, būtina rengti kelio projektą atitinkamai numatytai kelio kategorijai. Teritorijų planavimo dokumentas nėra lygus kelio projektui ir nesuteikia teisės įrengti kelio statinį.
Jei nėra kelio projekto arba kelias (kaip statinys) nėra registruotas Registrų centre, tuomet nėra užtikrinta, jog jūsų privažiavimas atitinka reikalavimus.
Kelio servitutas
Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises.
Parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu. Deja, servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas.
Ar yra galimybės žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra. Viena iš jų - servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui.
Servituto panaikinimas
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.
Taigi, servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą (daiktą, kurio naudai nustatytas servitutas) galima patekti per kitą vietą - naujai suprojektuotu keliu.
Tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui).
Kaip teisingai pasirinkti žemės sklypą?
tags: #ivaziavimoi #sklypa #keliuka #irengimas