Laimės siekimas - amžinas klausimas, kurį sau užduoda kiekvienas žmogus. Dažnai bandome atsakyti į šį klausimą suformuluodami kokį nors tikslą: „Jeigu tik pasiekčiau X, tapčiau Y, draugaučiau su Z, tai tikrai bučiau laimingas!”. Tačiau ar nuolatinis laimės vaikymasis iš tiesų veda prie jos?
Laimės Paradoksas
Ironiška, tačiau kai keliame sau tikslą siekti laimės, kartais kaip tik didiname savo nelaimingumą. Iš tų apmąstymų kylanti pagrindinė mintis, ko gero, daug kam girdėta, galbūt net banali: kai nukreipiame dėmesį į dalykus, kurių neturime, pamirštame dalykus, kuriuos jau turime. Nenuostabu, kad tuomet galime jaustis prislėgti, nusivylę savimi ar gyvenimu, nepilnaverčiai ir pan.
Savaime aišku, kad dėmesys tam, ko neturime, gali būti labai geras motyvacijos šaltinis tikslams, kurie ilgainiui galėtų įprasminti gyvenimą. Tačiau yra kita gerai žinomoma tiesa, kad balansas būtinas. Esu turėjęs klientų, kurie, tiesą pasakius, priešinosi minčiai sumažinti savo perfekcionizmą ir beprotiškai pakeltus standartus, nepaisant aiškių neigiamų emocinių pasekmių (geriau nelaimingas perfekcionistas nei laiminga vidutinybė?).
Laimės Siekimas ir Laiko Suvokimas
O jeigu trumpai apie priežastis, kodėl sąmoningas laimės siekimas gali didinti mūsų nelaimingumą, minėtame straipsnyje radau aprašytas dvi. Vieną priežastį jau paminėjau - siekdami laimės žmonės dažniau atkreipia dėmesį į tai, ko neturi. Antra priežastis buvo prielaida, kurią autoriai bandė patikrinti savo tyrimų ir, rodos, patvirtino. Tie, kurie aktyviai siekia laimės, dažnai jaučia laiko trūkumą įgyvendinti savo tikslams ir dėl to jaučiasi mažiau laimingais. Autoriai taip pat svarsto, kad toks laiko suvokimas gali paskatinti žmones siekti laimės ne tokiais efektyviais būdais, pvz., greitu maistu vietoje ilgesnės vakarienės su šeima, daiktų pirkimu.
Laimės vaikymasis pastaruoju metu tapo kone epidemija. „Google“ paieškose klausimas „Kaip tapti laimingam?“ puikuojasi paieškų viršūnėse jau penkerius metus. Kaip šios nesibaigiančios laimės paieškos mus veikia? Kodėl neretai skirdami tiek energijos jaučiame nepasitenkinimą ir kartėlį, o laikas praskrieja itin greitai?
Mokslininkai, siekdami rasti atsakymus į šiuos klausimus, atliko keletą eksperimentų. Vieno tyrimo metu dalyvių paprašyta užpildyti laimę vertinantį klausimyną ir atsakyti, ar dažnai jie jaučia, kaip greitai bėga laikas. Kito tyrimo metu dalyviams buvo parodytos dvi televizijos laidos: linksma komedija ir dokumentinis filmas apie tiltų statybą. Taip bandyta sužinoti, kaip laimės siekimas veikia laiko suvokimą. Dokumentinį filmą žiūrinčiųjų buvo paprašyta pasijusti laimingais, o kiti galėjo laisvai reikšti kylančias emocijas. Visi tyrimai patvirtino mokslininkų spėjimus: kuo labiau stengiamės būti laimingi, tuo labiau mums trūksta laiko tam pasiekti.
Išeitis iš šio užburto rato visai paprasta: liautis vaikytis laimę ir tiesiog pradėti gyventi. Kai pečių nebeslėgs neapčiuopiamas tikslas, bus paprasčiau džiaugtis paprastais dalykais, suteikiančiais prasmę.
Dėkingumo Dienoraštis
Minėtame straipsnyje primenamas paprastas metodas, apie kurį turbūt taip pat daug kas yra girdėjęs - dėkingumo dienoraštis. Paprasčiausias padėkojimas (Dievui, gamtai - kam nori) už 3 (ar daugiau) dalykų prieš einant miegoti gali priminti, kad bent jau dalis laimės jau yra pasiekta. Jeigu jau yra dalykų, kurie teikia laimės, tai juk neliksi visiškai nelaimingas nepasiekęs savo tikslų.
Nebūna žmonių, patiriančių 100 proc. laimingumo visą parą 100 proc. savo gyvenimo dienų (bent jau aš apie tokius nesu girdėjęs).
Laimė Dabartyje
Laimė - tai ne prisiminimai, o esamuoju laiku vykstantys pozityvūs veiksmai. Galime prisiminti, galvoti kaip gražu būna pavasarį žydint sodams, bet jei jiems sužydėjus nerasime laiko stabtelėti ir pasigrožėti, laimės pojūčio nepatirsime. Dažnai manoma, kad vaikystė - laimingiausias gyvenimo laikotarpis. Taip yra todėl, kad vaikai susitelkia į dabartį. Planuoti ir svajoti yra gerai, bet tai neturi užgožti esamojo momento.
Labai svarbus balansas tarp dabarties ir ateities. 80% laiko apmąstymuose turi būti skirta dabarčiai, 10% - prisiminimams ir tiek pat ateičiai. Trumpai tariant, laimingas gyvenimas - tai mokėjimas džiaugtis dabartimi ir tuo, kas pasiekta jau šiandien.
Planavimas ir Laimė
Planavimas yra naudingas ir reikalingas norint išvengti chaoso. Jis taip pat suteikia gyvenimui kokybės. Juk daugelį darbų ar malonumų svarbu atlikti reguliariai pagal planą. Apsileidimas niekada nesuteiks laimės. Net ir gamta turi savo ciklus, tvarką.
Vienas populiariausių planavimo metodų - skirstyti darbus į A, B, C ir D kategorijas. A - skubūs ir svarbūs darbai, B - svarbūs, bet neskubūs, C - skubūs, bet nesvarbūs ir D - neskubūs ir nesvarbūs, kurių galima ir neatlikti. Planavimas turi padėti išlaikyti produktyvumą. Jei daugiausiai dėmesio yra skiriama A ir B darbams - viskas puiku.
Darbo kategorijos
| Kategorija | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| A | Skubūs ir svarbūs darbai | Apmokėti sąskaitas, atsakyti į svarbius laiškus |
| B | Svarbūs, bet neskubūs | Sportas, mokymasis, knygos skaitymas |
| C | Skubūs, bet nesvarbūs | Atsakyti į skambučius, kurie gali palaukti |
| D | Nesvarbūs ir neskubūs | Naršymas internete, TV žiūrėjimas |
Gyvenimas Rytdiena ir Atsakomybė
Tai sukelia baimės ir bijojimas pažvelgti tiesai į akis. Daug lengviau gyventi iliuzijose ir tikėtis, kad kada nors ateis laimė. Tačiau praėjus tam tikram laikui ar pasikeitus aplinkybėms laimė nesikeičia. Gavus trokštamas pareigas, laimėjus loterijoje, ištekėjus už mylimojo, susilaukus mažylio ar pasiekus kokį nors kitą tikslą žmogų aplanko euforija, trumpas pakylėjimas, bet po kurio laiko tai praeina ir jaučiamasi taip, kaip iki tos laimės akimirkos ar dar blogiau.
Laimę galime suteikti tik patys sau. Tai pasiekti galima tik išsprendus vidines problemas ir pradėjus keistis.
Asmenybėms, kurios turi daug iliuzijų. Paprastai tokie žmonės mano, kad kažkas visada pasikeis, jų gyvenimai susitvarkys, nuotaika atsiras ir viskas susidėlios į savas vietas tarsi savaime. Pastebima, kad tai labiau būdinga sovietmečiu gyvenusiai kartai. Taip yra dėl to, kad anuomet valdžia pasirūpindavo gyvenamąja vieta, darbu. Nuo pačio žmogaus mažai kas priklausė. Buvo skatinamas kuklus gyvenimo būdas ir tikėjimas gausiai dalijamais šviesesnio rytojaus pažadais.
Taupymas ir Laimė
Finansai yra pati skausmingiausia ir daugiausia emocijų kelianti sritis. Tai ir vidinės žmogaus psichologijos atspindys. Jie rodo savivertę, gebėjimą prisiimti atsakomybę ir požiūrį į pinigus. Gerai kai pajamos būna didesnės už išlaidas, tinkamai sudėliotos vertybės ir nėra sunku atsisakyti įvairių smulkių malonumų dėl svarbesnio tikslo.
Taupyti svarbiausia pozityviam tikslui: kelionei, būstui, saviugdai... Rekomenduojama vengti vartotojiško požiūrio ir pirkti viską tik tam, kad turėtum. Nesveika taupyti „juodai dienai“, savo laidotuvėms ar kitoms blogybėms. Nes tam ir programuojame savo gyvenimą.
Būkite Sąžiningi Sau
Reikia užduoti sau tris klausimus: ką daryti kitaip, ko vengti ir ką pašalinti iš savo gyvenimo jau dabar. Galima šiuos klausimus užsirašyti ir pasikabinti kasdien matomoje vietoje arba tiesiog nuolatos sau kartoti, kad vienintelis žmogus, kuris gali padaryti mane laimingą, esu aš pats. Nereikia gailėtis klaidų. Jų darome visi, bet iš to reikia mokytis ir judėti pirmyn.
Gyvenimas pilnas akimirkų, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Kelionės turi kažką gydančio. Atitrūksti nuo to, kas tave slegia, pabodę. Jei svečioje šalyje kažkas nepatinka, per daug dėl to nepergyveni, nes žinai, kad esi čia laikinai. Ir į viską žiūri, fotografuoji ir mėgaujiesi dėl to paties laikinumo. O iš tiesų kur tik bebūtum, esi čia laikinai. Nes kažkada ši žemiškoji kelionė baigsis.
Buvimas laimingu gali būti prilyginamas menui. Laimė tai ateina, tai išeina, todėl svarbu ja džiaugtis dabar ir čia.
Santarvė yra tikrai nepaskutinėje vietoje tiek siekiant pačios laimės, tiek ir apskritai gyvenime. Žmogus, esantis vidinėje santarvėje, visuomet laimi. Tereikia prisiimti atsakomybę, kaip būtent pats žmogus laimės jausmą patiria ir kaip tvarkosi su netokiomis „laimingomis valandomis“.
Tik santarvėje su savimi ir kitais, žmogus gali jaustis laimingas. Tik būdamas laimingas asmuo turi visas galimybes ir visus šansus tapti sėkmingas tiek darbuose, tiek kasdieniuose reikaluose. Ko imamasi, tas pavyksta, kas kalbama, tas eina iš širdies, kas patiriama, tas tik brandina ir augina žmogų kaip asmenybę.
Visi žinome patarlę: „Kiekvienas yra savo laimės kalvis“. Laimę nulemia likimas. Laimės reikia siekti ne tik per santarvę, bet ir per ramybę. Ramus žmogus - laimingas žmogus. Jis ramiu žvilgsniu įvertina visas esančias situacijas ar painius dalykus. Ramiu, bet realiu žvilgsniu viską mato, nusprendžia ir po to elgiasi.