Baudžiamojo proceso teisė yra "valstybės konstitucijos seismografas", o jos dvasia atspindi baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtas įtariamojo (kaltinamojo) procesinis statusas. Netinkamas įtariamojo teisių ar teisėtų interesų užtikrinimas gali sukelti itin skaudžius padarinius jo likimui. Todėl itin svarbu užtikrinti įtariamojo teises ir teisėtus interesus.
Lietuvos vieta Europoje
Teisinis pagrindas
Nacionaliniai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas) bei tarptautiniai teisės aktai (pavyzdžiui, 1945 m. Jungtinių Tautų Chartija, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1966 m. Tarptautinis pilietinis ir politinis teisių paktas, 1998 m. Romos Statutas, 2000 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir kiti) įtariamajam nustato daug reikšmingų procesinių teisių. Tačiau įtariamojo procesinės teisės tėra tik teorinės deklaracijos, netikri lozungai be realaus asmens teisių apsaugos mechanizmo. Valstybė negali vadintis teisine, jeigu ji apsiriboja tam tikrų procesinių teisių nustatymu ir nesukuria priemonių jomis pasinaudoti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau LR BPK) įsigaliojo visai nesenai - 2003 m. gegužės 1 d. Įtariamojo teisinė padėtis naujame proceso įstatyme pasikeitė. Išsiplėtė jo teisių realizavimas (pavyzdžiui, sukurtas ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas, tokia teisinė priemonė kaip pranešimas apie įtarimą ir pan.).
Įtariamojo sąvoka
Šio mokslinio darbo tikslui pasiekti aktualu apibrėžti įtariamojo sąvoką. Nesustojant prie įvairių nuomonių šiuo klausimu analizės ir atsižvelgiant į ribotą šio darbo apimtį, iš dalies galime sutikti su įstatymo leidėjo LR BPK (Kodekso) 21 str.1 , 2 bei 3 d. LR BPK 21 str. pateikia pagrindinius šio proceso dalyvio kriterijus: tai ikiteisminio tyrimo dalyvis; laikinai sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; arba apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas; arba į apklausą iškviečiamas asmuo, kuriam yra surašytas LR BPK 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą, arba tais atvejais, kai asmuo slapstosi ar jo vieta nežinoma, įtariamasis yra asmuo, kuris tokiu pripažintas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Ikiteisminis tyrimas
Įstatymų leidėjas garantuoja būtiną procesinių teisių ir teisėtų interesų apimtį visiems baudžiamojo proceso dalyviams. Pavyzdžiui, viena svarbiausių baudžiamojo proceso dalyvių teisių yra teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus ir veiksmus. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti skirta ištisa baudžiamojo proceso principų sistema, pati procesinė forma. LR baudžiamasis procesas yra sukurtas taip, kad kiekvienoje paskesnėje stadijoje yra tikrinamas prieš tai buvusioje stadijoje atliktų veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas. Esminiai asmens teisių, teisėtų interesų pažeidimai sąlygoja procesines sankcijas.
Įtariamojo teisės
Galiojantis LR BPK 21 str. 4 d. numato šias įtariamojo procesines teises: žinoti, kuo jis yra įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu nedarysime skirtumo tarp baudžiamojo proceso stadijų, įtariamojo teisės yra beveik analogiškos kaltinamojo teisėms, numatytoms LR BPK 22 str. 3 d. Taip yra ne tik todėl, kad, kaip teisingai pastebi V. Kilinkas...
Asmens procesinių teisių sistemoje ypatingą reikšmę turi įtariamojo procesinės teisės. Įstatymai garantuoja būtiną procesinių teisių ir teisėtų interesų apimtį visiems baudžiamojo proceso dalyviams.
Svarbu pa~ymėti ir tai, kad baudžiamojo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti skirta ia~tisa baudžiamojo proceso principų sistema, pati procesinė forma. LR baudžiamasis procesas yra sukurtas taip, kad kiekvienoje paskesnėje stadijoje yra tikrinamas prieš tai buvusioje stadijoje atliktų veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas. Esminiai asmens teisių, teisėtų interesų pažeidimai sąlygoja procesines sankcijas.
Labai svarbus baudžiamojo proceso vystymosi po~ymis yra baudžiamojo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų procesinių garantijų plėtojimas.
Procesinės garantijos
Asmens teisinę padėtį valstybėje apibrėžia jo teisės ir pareigos. LR Konstitucija ir kiti nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai nustato platų asmens teisių bei laisvių katalogą. Valstybė neapsiriboja vien tik nustatydama asmens teises bei laisves. Ji taip pat siekia garantuoti šias teises ir laisves prie~ikr bei realizacij. Taigi valstybė sukuria tam tikras teisines prielaidas (/tvirtina asmens teises ir laisves) ir nustato procesines slygas (procesines garantijas), kurios garantuots /statymo suteikts teisis ir laisvis reals /gyvendinim Tai neatskiriamas teisinės valstybės po~ymis.
Galime nurodyti aiuos asmens teisis bei teisėtų interess garantijs tipus: ekonomins, politins, teisinės ir ideologinės procesinės garantijos. Ši asmens teisių bei laisvių garantijų klasifikacija yra pakankamai iasami ir teisinga. Šios klasifikacijos kriterijus- priemonis, kurios u~tikrina asmens teisis apsaug, turinys bei socialin js paskirtis. Minėti garantijų tipai vienas su kitu yra glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą, ir ia esmėje yra teisėtumo garantijos.
Teisines garantijas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais. Pagal veikimo sferą iaskiriamos baudžiamojo proceso dalyvių teisių procesinės garantijos, priimant esminius procesinius sprendimus (pradėti ikiteisminį tyrimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pan.), atliekant atskirus procesinius veiksmus, priimant sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir pan.
Pagal subjektą procesinės garantijos yra skirstomos į procesines garantijas, kurios susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinės veiklos tvarka (procesinės teisės ir procesinės pareigos, procesinės formos reikalavimai ir pan.) ir procesines garantijas, kurios yra teisių (teisėtų interesų) apsaugos priemonės, įstatymo nustatyta tvarka suteiktos suinteresuotiems baudžiamojoje byloje dalyvaujantiems asmenims, jų gynėjams ir atstovams bei naudojamos jų nuožiūra pagal nustatytą tvarką (teisė skųsti pareigūno ar institucijos veiksmus, sprendimus, teisė pareikalauti nuaalinimą suinteresuotam byla asmeniui, teisė prieštarauti tam tikrų procesinių sprendimų priėmimui, teisė reikalauti ~alos, patirtos dėl pareigūns ar institucijų neteisėts veiksmų ar sprendimų, atlyginimo ir pan.).
Teisinėje literatūroje galima sutikti įvairias baudžiamųjų- procesinių garantijų klasifikacijas. Antai, vieni autoriai iaskiria baudžiamojo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų procesines garantijas bei tinkamo baudžiamojo proceso procesines garantijas. Šie autoriai pabrėžia tokio garantijų skirstymo teorinę bei praktinę reikšmę, o asmens teisių bei teisėtų interesų procesinėmis garantijomis laiko įstatymo numatytas priemones, kurios skirtos realiai užtikrinti asmens teises bei teisėtus interesus.
Kiti procesualistai teigia, jog baudžiamosios- procesinės garantijos- tai įstatymo numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti baudžiamojo proceso uždavinių iasprendimą. Tradiciškai procesinės garantijos apibrėžiamos kaip įstatymo numatyti bkdai ir priemonės, kurie padeda pasiekti baudžiamojo proceso tikslus, garantuoja baudžiamojo proceso dalyvių teisis bei teisėtų interess apsaugą. Nors tokia procesinių garantijų samprata dar nėra iasami, ji mus teisingai orientuoja į tamprią procesinių garantijų, kurios skirtos užtikrinti baudžiamojo proceso tiksls pasiekimą ir kurios skirtos apsaugoti asmens teises bei teisėtus interesus, sąveiką.
Procesinės garantijos- demokratijos garantijos, kurios tarnauja teisės tikslams. Tai sėkmingo baudžiamojo proceso tiksls iasprendimą ir visų baudžiamojo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sistema.
Baudžiamajame procese, procesinis teisis, tiek jų teisėtų interess apsaugai. Asmens teisė ir asmens teisėtas interesas yra atskiros kategorijos. Asmens teisės iareiakia jo teisėtus interesus, saugo juos. Ne bet kokie, o tik teisėti baudžiamojo proceso dalyvių interesai yra procesinių garantijų objektas.
Baudžiamajame procese, siekio iavengti baudžiamosios atsakomybės u~ nusikalstamą veiką. Tai asmens pareigas ir teises. Procesinės garantijos yra ir tam tikri baudžiamojo proceso principai (kaip antai, aalis procesinio lygiateisiakumo, rungimosi principai), pati procesinė tvarka (pvz., sprendims, veiksms (neveikimo) apskundimo tvarka) ir pan. Svarbu pastebėti, kad visi elementai tarpusavyje yra susiję ir tarnauja vienas kitam.
Baudžiamajame procese, teisių bei teisėtų interesų procesinių garantijų sistemoje ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos, garantuojant proceso dalyvio teises bei tesėtų interesus, užima ypatingą vietą. Tokią situaciją nulemia tai, jog baudžiamosios byls tyrimas yra iaskirtinai minėtų pareigūnų kompetencija. Tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui priklauso iaimtinė teisė savo kompetencijos ribose priimti sprendimus dėl tų klausimų, kurie iakyla ikiteisminio tyrimo metu.
Kaip taisyklę, baudžiamojo proceso dalyviai savo teises gali realizuoti tik per atitinkamus kompetentingus pareigūnus veiksmus bei sprendimus. Tai šioms teisėms ir interesams pareigos vykdymas. Nepaisant to, jog sunku rasti arguments prieštarauti, jog viens baudžiamojo procesinio teisinio santykio subjekts teisės koresponduoja su kits aio santykio dalyvis pareigomis, vis dėlto bkts neteisinga asmens teisis bei teisėtų interess procesinis garantijs sampratą apriboti tik /galiots pareigūns pareigomis, kurioms tiesiogiai koresponduoja baudžiamojo proceso dalyvis teisės.
Šio mokslinio darbo tikslui pasiekti aktualu apibrėžti įtariamojo sąvoką. Nesustojant prie įvairių nuomonių šiuo klausimu analizės ir atsižvelgiant / ribotą šio darbo apimtį, ia dalies galime sutikti su įstatymo leidėjo LR BPK (Kodekso) 21 str.1 , 2 bei 3 d. LR BPK 21 str. pateikia pagrindinius aio proceso dalyvio kriterijus: tai ikiteisminio tyrimo dalyvis; laikinai sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką; arba apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas; arba / apklausą iškviečiamas asmuo, kuriam yra surašytas LR BPK 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą, arba tais atvejais, kai asmuo slapstosi ar jo vieta nežinoma, įtariamasis yra asmuo, kuris tokiu pripažintas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Svarbu pa~ymėti ir tai, kad baudžiamojo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti skirta iatisa baudžiamojo proceso principų sistema, pati procesinė forma. LR baudžiamasis procesas yra sukurtas taip, kad kiekvienoje paskesnėje stadijoje yra tikrinamas prieš tai buvusioje stadijoje atliktų veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas. Esminiai asmens teisių, teisėtų interesų pažeidimai sąlygoja procesines sankcijas.
Palyginę baudžiamojo proceso įstatymus, galime pastebėti, kad galiojantis LR BPK įtariamajam numato daugiau procesinių teisių nei 1961 m. Galiojantis LR BPK 21 str. 4 d. numato šias įtariamojo procesines teises: ~inoti, kuo jis yra įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu nedarysime skirtumo tarp baudžiamojo proceso stadijų, įtariamojo teisės yra beveik analogiškos kaltinamojo teisėms, numatytoms LR BPK 22 str. 3 d. Taip yra ne tik todėl, kad, kaip teisingai pastebi V. Kilinkas...
| Teisės | Aprašymas |
|---|---|
| Žinoti, kuo įtariamas | Asmuo turi teisę žinoti, kokiais nusikaltimais jis yra įtariamas. |
| Turėti gynėją | Nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos asmuo turi teisę į advokato pagalbą. |
| Duoti parodymus | Įtariamasis turi teisę duoti parodymus arba atsisakyti tai daryti. |
| Pateikti dokumentus | Teisė pateikti tyrimui svarbius dokumentus ir daiktus. |
| Pateikti prašymus | Įtariamasis gali teikti prašymus dėl tyrimo eigos. |
| Pareikšti nušalinimus | Teisė pareikšti nušalinimus pareigūnams. |
| Susipažinti su medžiaga | Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. |
| Apskųsti veiksmus | Teisė apskųsti pareigūnų veiksmus ir sprendimus. |
Apibendrinant, įtariamojo statusas ir teisės yra esminiai baudžiamojo proceso elementai, užtikrinantys teisingumą ir asmens teisių apsaugą. Šių teisių tinkamas įgyvendinimas yra būtinas teisinės valstybės funkcionavimui.