Visuotinis turto deklaravimas Lietuvoje: kas tai?

Visuotinis turto deklaravimas - tai idėja, pagal kurią visi šalies gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, privalo deklaruoti savo turimą turtą. Šis sumanymas Lietuvoje sukėlė daug diskusijų ir nuomonių.

Du buvę socialdemokratai parlamentarai pasiūlė įteisinti visuotinį turto deklaravimą, teigdami, kad tai padėtų užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui, korupcijai ir užtikrintų didesnį valdžios skaidrumą.

Pagrindinis tikslas ir esmė

Idėja paprasta: sulaukei 18 metų ir privalai deklaruoti visą savo turtą. Tai apima ne tik pinigus banko sąskaitoje, bet ir grynuosius pinigus. Tačiau deklaruoti reikės ir senjorams - nuo pinigų, akcijų, skolų ir paskolų iki nebaigtų statybų bei meno kūrinių ir brangenybių.

Visuotinį turto deklaravimą siūlantys Seimo nariai tikina nesieksiantys suskaičiuoti senjorų turtų, esą pagrindinis jų tikslas - pažaboti korupciją. A.Skardžius teigė: „Be visuotinio turto deklaravimo neįmanoma kovoti su šešėline ekonomika. Juk jeigu tikrinsime tik kai kuriuos piliečius, tai nelegalias pajamas jie paslėps pas piliečius, kuriems deklaruoti turto nereikia. Pavyzdžiui, svarbu pastatyti barjerus, kad 18 metų sulaukę jaunuoliai negalėtų nežinia iš kur gautais pinigais pirkti brangaus nekilnojamojo turto“.

Nuomonės ir kritika

Šiam pasiūlymui pritarė 58 Seimo nariai, 21 susilaikė ir 8 balsavo prieš. Tačiau projektas sulaukė ir kritikos.

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė: „Visus duomenis apie mūsų turimą turtą kontroliuojančios institucijos jau turi. Taigi tereikia noro. Todėl nesuprantu, kodėl turėtume leisti milijonus eurų turto deklaravimui administruoti“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Stasys Jakeliūnas patarė pirmiausia susitarti dėl mokesčių sistemos pakeitimo ir tik tada galvoti apie visuotinį turto deklaravimą.

„Transparency International“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė sakė: „Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė pateikė išvadą, kad net šiuo metu teikiamos turto deklaracijos ne visada atspindi realias pajamas. Be to, dėl pajėgumų trūkumo net dabar tikrinamos ne visos deklaracijos, o tik tikslinės“.

Ar pakaks pajėgumų?

Šiuo metu turtą kasmet privalo deklaruoti apie 100 tūkst. šalies piliečių, arba tik kas 10-12 šalies pilietis. Pagal Seimo projektą kasmet nuo 2018-ųjų turtą turėtų deklaruoti apie 2,3 mln. gyventojų.

A.Skardžius į klausimą, ar sugebėtume deklaracijas ne tik surinkti, bet ir patikrinti, atlikti analizę, negalėjo atsakyti: „Kreipėmės į Vyriausybę ir ji atsakys, ar mes pajėgūs, ar nepajėgūs. Bet mes negalime tuo pasiteisinti. Manau, kad tiek pajėgumų turime. Informacinės technologijos viską gali.“

Duomenų užtenka ir dabar

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas teigė: „Visi duomenys kontroliuojančioms institucijoms prieinami jau dabar. Vieni duomenys yra Registrų centre, kiti - Turto registre, „Regitroje“, „Sodroje“, VMI, bankuose. Taigi tereikia naudotis turima informacija. Be to, jau įdiegtos informacinės technologijos, kurios iš turimo informacijos srauto išskiria tai, ko ieškoma“.

Ką reikėtų deklaruoti?

Jei įstatymui būtų pritarta, visi turėtume deklaruoti turimą turtą:

• Lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
• Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
• Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų;
• Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1500 eurų;
• Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1500 eurų;
• Nekilnojamuosius daiktus, įskaitant nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos nekilnojamojo turto registre.

Turto deklaravimas 2026 metais

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:

1. akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
2. antstoliai ir jų šeimų nariai;
3. asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
4. gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
5. Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
6. kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
7. Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai;
8. Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
9. Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai;
11. Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
12. Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
13. Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
14. notarai ir jų šeimų nariai;
15. profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai;
16. prokurorai ir jų šeimų nariai;
17. Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
18. Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
19. Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
20. Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
21. Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
22. Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
23. nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
24. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
25. valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai;
26. valstybės politikai ir jų šeimų nariai;
27. valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
28. valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai;
29. valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
30. valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
31. valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
32. viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
33. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
34. Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
35. Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
36. žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
37. gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai;
38. 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
39. gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.

Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001)

Pateikimo terminas: praėjusių ataskaitinių metų deklaracijos turi būti pateikiamos iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus žemiau nurodytus atvejus.

Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos gyventojus:

• gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius;
• gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius;
• gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius;
• gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui;
• politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.

Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:

• elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS);
• atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

• Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):
• Naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
• Naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• Naudojamas švietimo darbui;
• Esantis kapinių teritorijoje;
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
• Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.
• Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

tags: #isuotinis #turto #deklaravimas