Įstatymas dėl Priežiūros Darbų Namuose Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikei priežiūrai, ypač senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių priežiūrai. Tai lemia senėjanti visuomenė ir poreikis tobulinti ne tik sveikatos, bet ir slaugos paslaugų sistemą.

Seimo pavasario sesijos darbų programoje Ilgalaikės priežiūros įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai numatyti svarstyti balandžio-gegužės mėnesiais.

Seimo Socialinių reikalų komiteto (SRK) pirmininkas teigia: „Mes girdime ir prezidentą (...), ir mes esam įsirašę komitete, kad vienas iš prioritetų yra ilgalaikė priežiūra. Bet čia turėsim dirbti su Socialinių reikalų komitetu. Ir būtent dabar įstatymo projektas derinamas su interesuotomis institucijomis, ir jį teiks Vyriausybė. Sutarta, kad teiks pavasario sesijoje“.

Anot jo, Lietuvos visuomenei senstant, valstybė turi suteikti kuo daugiau paslaugų senstančiam žmogui, taip pat kuo daugiau jų teikti namų aplinkoje. Be to, nurodė A. Matulas, SRK nori integruoti slaugos ir globos paslaugas, kad pacientai nebūtų „stumdomi“ iš vienos įstaigos į kitą.

Šiandien yra didžiulė problema, kada žmogaus globa iš esmės užsiima savivaldybės, o slauga finansuojama iš Ligonių kasų biudžeto ir tik keturis mėnesius per metus. Iš esmės atskirti globą nuo slaugos labai dažnai yra neįmanoma, ir žmonės yra tiesiog stumdomi, pasibaigus tiems keturiems mėnesiams slaugos, jie stumdomi - artimieji ieško, kaip užtikrinti globą, slaugą, priežiūrą žmogui“, - sakė konservatorius.

Todėl, anot jo, pagrindinis tikslas - integruoti slaugos ir globos sistemas ir suteikti kuo daugiau paslaugų namuose. Jis įsitikinęs, kad šio tikslo pavyks pasiekti, nes opozicija nereiškia „rimtų priekaištų“ ilgalaikės priežiūros reformai.

Tačiau su panašiais įstatymų nelogiškumais šiandien susiduria ne tik globos, bet ir slaugos įstaigos. Jų atstovai kelia klausimą: ar situacijai ilgalaikės priežiūros sektoriuje esant kone katastrofiškai ir toliau nebus imtasi realių pokyčių, kurie padėtų į rinką pritraukti daugiau šių ypač svarbių specialistų?

Ilgalaikės priežiūros koncepcija Lietuvoje - palyginti nauja. Jos tikslas - sujungti slaugos ir globos paslaugas: nuo pat pradžių teikti kompleksinę pagalbą ir priežiūrą. Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja slaugos veiklą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - globos namų veiklą. Koks rezultatas?

Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.

Šiuo metu ilgalaikės priežiūros sektoriuje be gydytojų ir slaugytojų, senjorų priežiūra rūpinasi slaugytojų padėjėjai ir dviejų kategorijų individualios priežiūros darbuotojai. Jų darbas skiriasi minimaliai, tačiau mokymų programos, darbo, atostogų laikas - kardinaliai. Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, jų kasmetinių atostogų trukmė - 42 kalendorinės dienos per metus. Slaugytojo padėjėjo darbo laikas - 38 valandos per savaitę, o atostogos - 36 kalendorinės dienos per metus.

Maža to, pačių individualios priežiūros darbuotojų mokymo programos skiriasi. Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, mokymo programa trumpesnė, apimanti 35-45 kreditus, o įgiję vidurinį išsilavinimą mokosi dvigubai ilgiau - jų mokymosi programą sudaro 70-90 kreditų. Ir nors teoriškai jų kvalifikacija aukštesnė, o be pagrindinių priežiūros funkcijų galima savarankiškai teikti socialines paslaugas ir pagelbėti sudaryti individualius pagalbos planus, realybėje globos namuose jie atlieka tą patį darbą ir gauna vienodą atlygį.

Susivienijusios slaugos ir globos srityje veikiančios įstaigos įvardija ir daugiau rinkos problemų bei siūlo pokyčius, kurie padėtų realiai išsaugoti rinkoje esančius ir pritraukti naujų darbuotojų. Pirmiausia siūloma sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes, nes jie šiuo metu atlieka analogiškas funkcijas, nors dirbti gali tik skirtingose darbo vietose.

Individualios priežiūros darbuotojai šiuo metu gali dirbti tik globos įstaigose, o slaugytojų padėjėjai - tik sveikatos priežiūros įstaigose. Globos įstaigose jie galėtų dirbti tik išklausę papildomus mokymus, kurių trukmė po pusantrų metų jau bus tris kartus ilgesnė.

Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose. Šie pokyčiai ne tik padidintų profesijos patrauklumą, bet ir pagerintų paslaugų teikimo efektyvumą, nes darbuotojai galėtų teikti integruotas - medicinines ir socialinės priežiūros - paslaugas.

Sujungus slaugytojo padėjėjo ir individualios priežiūros darbuotojo mokymo programas, naują programą siūloma padaryti prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą, o ne tik įgijusiems vidurinį išsilavinimą, kaip, panorus mokytis slaugytojo padėjėjo profesijos, yra dabar. Tai ne tik praplėstų potencialių mokinių ratą, bet užtikrintų greitesnį specialistų parengimą.

Norint į darbo rinką aktyviau įtraukti laikinai nedirbančius, nekvalifikuotus ar norinčius keisti profesiją asmenis, siūloma orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu. Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų.

Pasak J. Zelbos, į rinką svarbu grąžinti ir anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis. Griežtinami reikalavimai kuria naujas problemas.

Situaciją ilgalaikės priežiūros sektoriuje dar labiau apsunkina ir nuolat griežtėjantys reikalavimai įstaigoms dėl privalomo medicinos personalo skaičiaus. Jei iki 2024 metų globos įstaigose 30-čia gyventojų rūpinosi ne mažiau nei viena slaugytoja, nuo 2024 metų gyventojų skaičius sumažintas iki 20. Tais pačiais metais padidintas ir privalomas slaugos personalo skaičius slaugos ligoninėse.

Taigi, tokie nepamatuoti sprendimai tik dar labiau apsunkina galimybes teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas. Net keturios asociacijos, vienijančios ilgalaikės priežiūros srityje veikiančias įstaigas, bendrame rašte Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pasiūlė dalytis patirtimi ir bendradarbiauti, sprendžiant ilgalaikės priežiūros sektoriui aktualias problemas.

Asociacijų atstovai tikisi būti pakviesti į šioms problemoms spręsti suburtą darbo grupę. Tik ar nenutiks, kaip įprasta praktikoje, jog teisės aktų pakeitimai vėl bus priimti neįsiklausius į realiai veikiančių įstaigų patirtį?

Nuotolinis darbas:

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuotolinis darbas reglamentuojamas sekančiai:

• Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.
• Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
• Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.
• Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.
• Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka.
• Nuotolinis darbas nesukelia darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo ribojimų, neriboja ir nevaržo kitų darbuotojo darbo teisių.
• Darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietėje dirbančiais darbuotojais ir darbuotojų atstovais, gauti iš darbdavio informaciją.

Reikalavimai įstaigoms

Reikalavimai įstaigoms dėl privalomo medicinos personalo skaičiaus nuolat griežtėja. Jei iki 2024 metų globos įstaigose 30-čia gyventojų rūpinosi ne mažiau nei viena slaugytoja, nuo 2024 metų gyventojų skaičius sumažintas iki 20. Tais pačiais metais padidintas ir privalomas slaugos personalo skaičius slaugos ligoninėse.

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, patirties ir atliekamų funkcijų. Tačiau slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų trūkumas rodo, kad būtina didinti darbo užmokestį ir gerinti darbo sąlygas, kad pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

Siūlymai

• Sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes.
• Sujungti mokymo programas ir suteikti galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose.
• Naują programą padaryti prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą.
• Orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius.
• Grąžinti į rinką anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius asmenis.

tags: #istatymas #prieziuros #darbus #namuose