Korupcija ir neteisėtas valstybės ar savivaldybės turto naudojimas Lietuvoje išlieka aktuali problema. Šiame straipsnyje apžvelgiami konkretūs atvejai, kai asmenys buvo teisiami už piktnaudžiavimą tarnyba, turto iššvaistymą ir kitus finansinius nusikaltimus.
Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje
Utenos kolegijos atvejis: piktnaudžiavimas ir dokumentų klastojimas
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje buvęs Utenos kolegijos direktorius G. B. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu. G. B. į STT akiratį pateko po to, kai 2018 metų gegužę Utenos kolegijoje vietoj šio ilgamečio vadovo pradėjo dirbti kitas direktorius.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013-2018 metais galimai buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Įtariama, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst.
Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai bus teisiami kartu su G. B. dėl dokumentų klastojimo. G. B. STT pareigūnai nustatė, kad Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės G. B. biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“.
Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Įtariama, kad buvo iššvaistytas ne mažiau kaip 12 tūkst. eurų.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, G. B. kaltinamas sistemingai piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė pavaldiniai, kuriuos jis galimai kurstė vykdyti nusikalstamas veikas, Utenos kolegija ir valstybė. Prokuroro M. Jurkėno teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties.
Griežčiausia bausmė gresia už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos - bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų suklastojimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Šiaulių progimnazijos atvejis: turto pasisavinimas ir klastojimas
Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvusi progimnazijos direktorė Audronė Ispiryan nuteista dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, poveikio liudytojams ir dokumentų klastojimo. Buvusi tos pačios mokyklos buhalterė R. A., vienos mažosios bendrijos, užsiimančios statyba, vadovas M. Ž. pripažinti kaltais dėl padėjimo pasisavinti ir iššvaistyti turtą. M. Ž. taip pat nuteistas dėl dokumentų klastojimo. Jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Bylos duomenimis, buvusi gimnazijos direktorė A. Ispiryan pasisavino daugiau nei 13 tūkst. ir iššvaistė daugiau nei 8 tūkst. eurų. Nuo 2015 iki 2017 metų buvusi mokyklos vadovė už progimnazijos turtą pirko sau asmeninius daiktus, kompiuterinę techniką, elektros prekes, gitarą, šviestuvus, parketlentes, laminuotas grindis ir t. t.
Kai kurios prekės buvo perkamos asmeniškai sau, tik sąskaitose-faktūrose nurodant, kad prekes įsigyja mokykla, o kai kurių prekių sąskaitų-faktūrų sumos būdavo padidinamos fiktyviai. Už mokyklos lėšas buvo įsigyjamos ne tik prekės, bet ir paslaugos.
Progimnazijos vardu ir lėšomis spausdintos aviečių ūkio, priklausančio buvusiai mokyklos direktorei, produkcijos etiketės. Buvusi vadovė skirdavo darbuotojams priedus už darbą, bet dalį pinigų pasiimdavo pati. Ji buvo sudariusi fiktyvią remonto darbų sutartį su viena įmone, kuri pinigus gavo, tačiau jokių darbų neatliko. Mokykla taip pat nuomodavo aktų salę, o už nuomą gautus pinigus A. Ispiryan pasisavino.
Nustatyta, kad vienai uždarajai akcinei bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Šiaulių „Rasos“ progimnazijos vykdomą mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugos viešąjį pirkimą. Sąskaitose-faktūrose, apskaitant realiai nemaitintus mokinius, buvo nurodoma didesnė paslaugų suma nei faktiškai suteikta paslaugų.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad A. Ispiryan ir buhalterė R. A. taip pat apgaulingai tvarkė ir organizavo finansinę mokyklos apskaitą. Dėl šių nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas buvo išteisinęs šias moteris. Teismas taip pat pripažino, kad A. Ispiryan pasisavino pinigus.
Buvusiai mokyklos direktorei subendrinus bausmes teismas skyrė 18 tūkst. 800 eurų dydžio baudą (tokią baudą buvo skyręs ir apygardos teismas), atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus metus. Apygardos teismas buvo nusprendęs iš A. Ispiryan konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kurių suma sudaro beveik du tūkst. eurų. Apeliacinis teismas nusprendė valstybės naudai konfiskuoti iš A. Ispiryan daugiau nei 14 tūkst. eurų. Buhalterei skirta 7,5 tūkst. eurų bauda, vietoje apygardos teismo skirtos 5 tūkst. eurų baudos. Bendrai iš visų kaltinamųjų teismas priteisė Šiaulių miesto savivaldybės naudai daugiau nei 19 tūkst. eurų.
Apibendrinant, abu atvejai atskleidžia, kaip valstybės tarnautojai gali piktnaudžiauti savo padėtimi, siekdami asmeninės naudos. Teismų sprendimai rodo, kad tokie veiksmai yra baudžiami, tačiau svarbu užtikrinti, kad bausmės būtų proporcingos padarytai žalai ir atgrasytų nuo panašių nusikaltimų ateityje.
Antakalnio poliklinika - korupcijos prevencija
Baudos ir konfiskacijos
Ši lentelė apibendrina baudas ir konfiskacijas, skirtas Šiaulių progimnazijos atveju:
| Kaltinamasis | Bauda | Konfiskacija |
|---|---|---|
| A. Ispiryan | 18 800 eurų | > 14 000 eurų |
| R. A. (buhalterė) | 7 500 eurų | - |
| M. Ž. | 5 000 eurų | - |
| Šiaulių miesto savivaldybė | - | > 19 000 eurų (priteista iš kaltinamųjų) |