Šiandien Lietuvoje veikia įvairios būsto savininkų teisių gynimo asociacijos, kurių pagrindinis tikslas - atstovauti ir ginti būstų savininkų interesus. Šios organizacijos siekia užtikrinti, kad būtų paisoma gyventojų teisių, o daugiabučių namų valdymas ir priežiūra vyktų skaidriai ir efektyviai. Aptarkime, kaip šios asociacijos veikia, su kuo bendradarbiauja ir kokią naudą teikia gyventojams.
Daugiabučių Namų Savininkų Bendrija (DNSB)
Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) - pagal LR DNSB įstatymo 3 str. yra juridinis asmuo. Kitaip tariant, tai paprasta organizacija, kuriai LR įstatymai leidžia užsiimti tam tikra veikla.
2001 m liepos 1 d. įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, jo 4.84 straipsniu Savivaldybės buvo įpareigotos skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratorių, tačiau tokie veiksmai neatitinka nei konkurencijos principų, nei vartotojų gynimo, nes nesuteikia sprendimo laisvės daugiabučių namų savininkams. Todėl reikėjo alternatyvos savivaldybės skiriamiems objekto administratoriams.
Bendrijoms, dalyvaujančioms savivaldybių programose, yra sukurtas finansavimo modelis. Tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu bei priežiūra, lengviau pasinaudoti savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti.
Šios „įmonės” savininkai - tai namo butų savininkai, kuriems labai svarbu, kaip bendrijai sekasi dirbti laisvos rinkos sąlygomis. Daugelis ekonomistų sako, kad sutaupytus pinigus galima prilyginti uždirbtiems pinigams, taigi labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų asmuo, turintis įmonės valdymo pagrindų (finansai ir mokesčiai, derybų menas), jis turi kurti maksimalią naudą bendrijos nariams.
DNSB gali samdyti savo darbuotojus, kitas įmones darbams atlikti (patalpų priežiūra, buhalterinė apskaita), tačiau jei bendrija pati pasirenka paslaugų tiekėją, tai jokio atestato jam nereikia, jis reikalingas tik tada, kai savivaldybė pati paskiria objekto administratorių kartu sudarydama monopolines sąlygas taikyti maksimalius įkainius.
Būtina priminti, kad esant nedideliam namui, būtų tikslinga nuspręsti bendrą turtą eksploatuoti jungtinės veiklos sutartimi, kuri privalomai registruojama viešajame registre.
Šiuo metu teisininkus pasiekia gyventojų prašymai dėl informacijos suteikimo. Vienas problematiškiausių aspektų - praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas.
Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo. Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos. Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko.
Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi.
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite.
Tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo. Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius.
Patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi atitikti apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.
Bendrijos Steigimas ir Valdymas
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite.
Svarbiausi DNSB aspektatai:
- Valdyba (bendrijos pirmininkas)
- Susirinkimas ar teismas
- Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas)
Bendrijos įregistravimo dienos bendrija įgyja juridinio asmens teises. Bendrijai likviduoti skiriamas likvidatorius. Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir ne bendrijos narys. Atestuota įmonė skiriamas administratorius.
Bendrijoms, dalyvaujančioms savivaldybių programose, yra sukurtas finansavimo modelis. Tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu bei priežiūra, lengviau pasinaudoti savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti.
Šios „įmonės” savininkai - tai namo butų savininkai, kuriems labai svarbu, kaip bendrijai sekasi dirbti laisvos rinkos sąlygomis.
Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi.
Savininkų balsų dauguma tvirtinti nuostatus. Bendrijos nariu gali būti tik jos patalpų savininkas. Bendrijos nariai atstovauja jų įgalioti asmenys.
Susirinkimai nutarimai yra protokoluojami. Susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius.
Bendrijų įstatų perregistravimą kontroliuoja registro tvarkytojas.
Bendrijos Narių Teisės ir Pareigos
Namų savininkų bendrijos (NSB) nariai turi teisę:
- Naudotis bendru turtu.
- Dalyvauti bendrijos veikloje ir valdyme.
- Gauti informaciją apie bendrijos veiklą.
NSB nariai privalo:
- Laikytis bendrijos įstatų.
- Dalyvauti valdant ir prižiūrint namą.
- Mokėti mokesčius ir įmokas.
Bendrijos teisės:
- Valdyti bei naudoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą.
- Patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
- Savininkų teises ir teisėtus interesus.
Bendrijos pareigos:
- Laikytis reikalavimus.
- Laikytis statybos techninius reikalavimus.
- Laikytis dokumentų reikalavimus.
Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jei patalpos priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise, jie susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Kiekvienas patalpų savininkas (bendrasavininkis) turi teisę į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą.
Patalpų naudojimo apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendžiami teismine tvarka ginčus dėl patalpų paskirties keitimo.
Patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi atitikti apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Dalies savininko teisės ir pareigos perleidžiamos bendrosios nuosavybės dalį perleidimo sutartyje.
Butų ir kitų patalpų savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.
Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas.
Bendrijos teisės: Reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį.
Atsakomybė ir Ginčų Sprendimas
Susijusių turtinių ar finansinių įpareigojimų ataskaitą turi pateikti bendrosios nuosavybės administratorius. Ataskaita turi būti aptarta su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų savininkais prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę.
Vienas problematiškiausių aspektų - praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas. Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo. Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos. Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko.
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją.
Tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo. Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius.
DNSB gali samdyti savo darbuotojus, kitas įmones darbams atlikti (patalpų priežiūra, buhalterinė apskaita), tačiau jei bendrija pati pasirenka paslaugų tiekėją, tai jokio atestato jam nereikia, jis reikalingas tik tada, kai savivaldybė pati paskiria objekto administratorių kartu sudarydama monopolines sąlygas taikyti maksimalius įkainius.
Būtina priminti, kad esant nedideliam namui, būtų tikslinga nuspręsti bendrą turtą eksploatuoti jungtinės veiklos sutartimi, kuri privalomai registruojama viešajame registre.
Daugelis ekonomistų sako, kad sutaupytus pinigus galima prilyginti uždirbtiems pinigams, taigi labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų asmuo, turintis įmonės valdymo pagrindų (finansai ir mokesčiai, derybų menas), jis turi kurti maksimalią naudą bendrijos nariams.
Bendradarbiavimas su Valstybinėmis Institucijomis
Asociacijos palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, siekdamos užtikrinti sklandų darbą ir atstovauti savo narių interesams. Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad pasikeitus valdžios struktūroms, reikia iš naujo kreipti savo galios bei įtakos svertus.
Pasak prezidento, Lietuvos būsto rūmai gerus santykius išlaikė su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Džiugina ir darbas su savivaldybėmis: „Santykiuose su savivaldybėmis vienybė yra: kreipiasi, klausia patarimo dėl žmonių, dėl priimtų sprendimų ir kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.“
Šiuo metu Lietuvos būsto rūmuose sėkmingai bendradarbiauja visų keturių kategorijų būsto valdytojai: daugiabučių namų savininkų bendrijos, veikiančios per jas atstovaujančias bendrijų asociacijas, butų ūkiai (savivaldybėms pavaldūs valdytojai), administratorius (privatūs valdytojai) ir jungtinės veiklos dalyviai.
J. Antanaičio teigimu, džiugina tai, kad visi Lietuvos būsto rūmų veikloje dalyvaujantys būsto valdytojai vieningai supranta esminį savo veiklos tikslą - dirbti vartotojų, t.y. būstų savininkų naudai bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.
Švietimo svarba vertinant praėjusių metų veiklą, buvo pabrėžiama viena iš Lietuvos būsto rūmų prioritetinių krypčių - švietimas ir mokymas. Jis svarbus tiek vartotojui, tiek darbuotojams. Iki šiol mokymai, teisinės konsultacijos vykdomos visoje Lietuvoje, tačiau resursų trūkumas neleidžia užtikrinti pakankamo jų dažnumo - norėtųsi geriau vystyti šią kryptį.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas akcentavo, kad trūkstant švietimo, tarp gyventojų pradeda kurtis stereotipai. Vienas pavyzdžių - kad geriausi daugiabučių pirmininkai tie, kurie neima atlygio, tačiau ir nieko nedaro.
„Labai svarbi mūsų sritis yra mokymas ir švietimas. Žmonės ateina skųstis ne todėl, kad blogai dirbam, o todėl, kad nenori mokėti - jiems trūksta informacijos. Dar blogiau, kad mes patys nesišviečiame. Juk reikia vadybininkus mokyti. Didelės bendrovės gali tą daryti, o ką daryti mažoms? Turime tai organizuoti ir organizuojame.“
Finansinis ribotumas trukdo ir informacijos sklaidai, kadangi Lietuvos būsto rūmai neturi specialistų, galinčių viešinti asociacijos veiklą. „Deja, tokių profesionalų mes neturime, negalime viešinti savo veiklos. Dirbame tikrai daug ir kiekvienas turi teisę paklausti: o ką jūs padarėte? Tačiau neturime kaip viešinti, neturime tam resursų. Galime tik pasidžiaugti, kad yra žurnalistų, kurie į mus kreipiasi ir klausia.“, - sakė J. Antanaitis.
Prioritetas - būsto savininkai: „Mes jungiamės į asociaciją ne verslo tikslais. Mes jungiamės į asociacijas tam, kad ginti vartotojų teises ir savas teises. Mes nesame organizacija, kuri teikia klientus bendrovėms, mes nesame vadybininkai, bet mes galime padaryti viską, kad būtų teisės aktai sureguliuoti: kad administruojančios įmonės dirbtų pagal galiojančius teisės aktus, kad būtų apsauga butų savininkams nuo galimų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.“, - kalbėjo Juozas Antanaitis.
Teismų Praktika
Svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką, susijusią su DNSB veikla.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo dėl duomenų išreikalavimo nevykdymą pabrėžė, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo.
Byloje dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Atkreiptas dėmesys, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
Nutartyje dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti konstatuota, kad atsakovams, kaip namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju - pagrindinių namo konstrukcijų (išorinių namo sienų (fasado)) bendraturčiams, kilo pareiga proporcingai savo turimos nuosavybės daliai apmokėti išlaidas, susijusias šios bendrosios dalinės nuosavybės remontu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją ir jų sulaikymas pirmiausia reiškia tai, jog atsirado teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti sumokėti privalomus mokesčius valstybei. Tol, kol vykdoma tokia procedūra, nėra pagrindo laikyti, kad valstybei yra padaryta turtinė žala.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Šiuo metu teisininkus pasiekia gyventojų prašymai dėl informacijos suteikimo. Vienas problematiškiausių aspektų - praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas.
Pateiksime vieną iš aktualiausių klausimų: „Kur galima kreiptis, jei pirmininkas savivaliauja dėl namo renovacijos, mes dėl jos nesutinkame, o jis ir rangovus jau susirado. Parašus buvo susirinkęs prieš metus, kai dar gyvenimo sąlygos buvo geros, situacijai pasikeitus, dalis narių nebenori renovacijos, tačiau pirmininkas net nenori to girdėti.
Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo. Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos. Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko.
Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi.
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite, tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo. Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio? Viešina skundus, laiškus, asmenų dokumentus, asmenų duomenis. Fotografuoja asmenis ir šmeižia kaimynų akivaizdoje, parašydamas viešus laiškus. Dalies informacijos neteikia pareiškėjui. Verčia atsiprašinėti viešai nekaltus asmenis ir t.t.
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus. Jeigu per protingą laiką (per dvi savaites nuo prašymo įteikimo) negaunate jokio paaiškinimo arba jeigu paaiškinimas jūsų netenkina, arba...
Į ką kreiptis dėl garažų bendrijos pirmininko veiksmų. Pirmininkas renka nario mokesčius, bet kai prašoma atsakyti, kam leidžiami surinkti pinigai, jokios infromacijos nepateikia. Nepateikia ir jokio pagrindo, kodėl yra renkama tokia suma, o ne mažesnė. Neinformuoja ir neteikia informacijos apie susirinkimus, jokių ataskaitinių susirinkimų nerengia, už išleistus pinigus neatsiskaito. Grasina atjunkti elektrą garaže, jei nesumokėsim metinių mokesčių. Kitiems ir atjungia.
Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą). Taip, savivaldybėms galbūt labiau rūpi daugiabučių namų savininkų bendrijos, tačiau Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje rašoma apie bendrijas bendrai, todėl savivaldybės specialistai, manytume, turėtų tirti ir garažų bendrijų skundus, jie gali atlikti patikrą, įpareigoti bendrijos pirmininką įvykdyti tam tikrus veiksmus, gali net skirti...
Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu, jog galėtų atsakyti į iškilusius klausimus ir ar privalo prieš renovacijos pradžią perspėti projektuotojus renovacijos, jog tame ir tame bute pakeisti langai, radiatoriai?
Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus (žr. Pirmininkas, žinoma, negali būti visų sričių specialistas, bet juk bendrija samdo paslaugų teikėjus tokius, kokių jai reikia, o bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų....
Kadangi bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, taip pat ir už bendrijos narių sąrašo tvarkymą, o bendrija įgyvendina visų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūrą, jis, pavyzdžiui, netgi privalo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti, ar nepasikeitė savininkai, ar nepasikeitė jų butų (patalpų) plotai, pagal kuriuos proporcingai skaičiuojami mokesčiai (įnašai)...
Bute per sieną skverbiasi vanduo, o bendrijos pirmininkas gūžčioja pečiais sako, kad kiekvienas čia tvarkosi pats. Ar taip gali būti? Ar bendrija turi remontuoti sieną iš išorės, ar reikia visų gyventojų sutikimo? Į ką kreiptis, jeigu pirmininkas atsisako remontuoti sieną ar stogą?
Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai pirmiausiai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo...
tags: #isstojimas #is #daugiabuciu #namu #priziurincios #organizacijos