Kaip sakoma kinų patarlėje: išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum. Tačiau ar visada lengva jį įgyti? Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus, kodėl išsilavinimas yra vertybė ir kodėl mokymosi procesas Lietuvoje gali būti sudėtingas.
Norint gyvenime daug pasiekti ir mėgautis jo teikiamais malonumais, tau reikia tinkamo išsilavinimo.
Išsilavinimas - investicija į ateitį. Išsilavinimas yra ne tik žinių rinkinys, bet ir įgūdžiai, kurie praverčia visą gyvenimą. Tai gebėjimas kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendrauti ir prisitaikyti prie pokyčių. Šios kompetencijos yra būtinos sėkmingam karjeros augimui ir asmeniniam tobulėjimui.
Studijos yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių. Rimtas studentas, kuris gyvenime siekia įgauti praktikos bei pasiekti aukštų rezultatų, mokosi ne tik dėl diplomo. Jis mokosi dėl įgytų žinių, patirties, didesnių galimybių save realizuoti norimoje srityje ir galiausiai dėl savo svajonių ateities.
Siekiant karjeros šiuolaikiniame pasaulyje reikia ne tik specialių žinių, bet dar ir itin plataus humanitarinio išsilavinimo bei visapusiško išprusimo.
Diplomas reikalingas visiems. Tam priežasčių tikrai netrūksta: jis žymi žmogaus išsilavinimo lygį, žinias, atveria karjeros galimybes, galų gale įrodo, kad žmogus geba mąstyti, atsirinkti, sisteminti ir naudotis jam siunčiama informacija. Taip pat universitetas suteikia daugiau sąmoningumo, supažindina su bendrosiomis žiniomis, su bendru įvairių nuomonių apie pasaulį spektru, su įdomiomis asmenybėmis, praplėsdamas akiratį, pakviečia tolesniam tobulėjimui, todėl studentui diplomo įgijimas - kaip iššūkis sau bei didžiulis laimėjimas.
Dar vienas aspektas tas, kad mes gyvename žinių visuomenėje ir esame jos dalis, todėl aukštojo mokslo diplomas, nors ir nebėra toks unikalus kaip anksčiau, tačiau vis tiek išlieka kaip išsilavinimą, kultūrą ir žinias patvirtinantis faktas. Svarbu nepamiršti ir to, kad žmogus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą savo srityje, gali gauti didesnį atlyginimą bei kuo asmuo labiau išsilavinęs, kuo jo įgyta specialybė šiuolaikiškesnė, tuo labiau jis gali pretenduoti į aukštesnes pareigas.
Ar Lietuvoje mokytis sunku? Argumentai "už"
Teigiančiųjų komanda tiki jog Lietuvos mokyklose mokintis sunku. Mes parengėme tris argumentus kuriuos šiandien ir išplėtosim.
Debatų kalba "Lietuvos mokyklose mokytis sunku". Pristatau teigiančiūjų komandą: aš Lukas pirmais teigiantysis, Agnė antroji, Roberta trečioji teigiančioji. Norėčiau apibrėžti apie kokias mokymo įstaigas kalbėsime tai yra apie universitetus ir gimnazijas, taip pat kalbėsime ir apie Europos mokyklas.
Didelis mokinių skaičius klasėse ir individualaus dėmesio trūkumas
Vienas iš argumentų, kodėl mokytis Lietuvoje gali būti sunku, yra didelis mokinių skaičius klasėse. Dėl to mokytojams sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui individualiai, atsižvelgti į jo poreikius ir gebėjimus. Tai gali lemti mokymosi motyvacijos stoką ir prastesnius rezultatus.
Motyvacijos stoka
Antrasis argumentas yra motyvacijos stoka. Iš esmės mes turime omenyje vertingus ir pripažintus diplomus. Jūs turite diplomą už kurį sunkiai dirbote tris, keturis ar net daugiau metų? Jūsų diplomas nieko nereiškia. Tai tiesiog „išpūstas“ žodis ir niekam tai nerūpi, kad jūs esate geras žmogus ar, kad jūs pareigingas, tai gerai, bet niekam iš esmės tai nerūpi.
Aukšti egzaminų reikalavimai
Aukšti egzaminų reikalavimai taip pat gali kelti sunkumų mokiniams. Nuolatinis spaudimas gerai išlaikyti egzaminus gali sukelti stresą, nerimą ir baimę suklysti. Tai gali neigiamai paveikti mokymosi procesą ir galutinius rezultatus.
O gal vis dėlto jis nereikalingas?
Turbūt esame ne kartą girdėję įvairių istorijų kaip žmonės tampa visuomenei žinomi, išgarsėja, pasiekia stulbinančių rezultatų, priklauso aukštuomenei, tačiau net neturi išsilavinimo paliudijančio diplomo. Tai kaipgi yra iš tiesų? Nejaugi studentai, stropiai besimokydami turi mažiau galimybių pasiekti taip norimų rezultatų?
Yra žinomi ne vienas ir ne du pavyzdžiai apie turtingiausius ir žinomiausius žmones iš viso pasaulio, kurie teigia, jog norint išgarsėti, įgyti patirties bei turėti pinigų net nereikia aukštojo išsilavinimo diplomo, tereikia tik begalinio užsispyrimo ir tikslų.
Puikūs to pavyzdžiai yra žinomi visuomenėje žmonės kaip Styvas Jobsas, kuris studijas nutraukė po pirmojo semestro koledže, plėtodamas savo įmonę „Apple“. Taip pat ilgokai buvo animacinių pilnametražių filmų gamybos įmonės „Pixar“ generaliniu direktoriumi. Negalime nepaminėti ir Bilo Geitso, kuris mokyklą baigęs vos ne aukščiausiais balais, pradėjęs studijas Harvardo koledže, po dviejų metų su partneriu Polu Alenu metė studijas tam, kad įkurtų savo programinės įrangos įmonę „Microsoft“. Ir tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, jog net neturintys aukštojo mokslo diplomo žmonės sugeba ne tik išgarsėti, bet ir pasiekti stulbinančių rezultatų.
Taigi studijuoti universitete ar ne, tai kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Svarbiausia būti užsispyrusiems, nenuleisti rankų ir stengtis siekti savųjų tikslų, todėl pritarčiau K. Markso žodžiams: „moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniais šlaitais“.
Alternatyvos ir sprendimai
Nors mokymosi procesas Lietuvoje gali būti sudėtingas, yra įvairių būdų, kaip palengvinti šį procesą ir pasiekti gerų rezultatų. Svarbu pasirinkti tinkamą mokymo įstaigą, kuri atitiktų individualius poreikius ir gebėjimus. Taip pat svarbu ugdyti motyvaciją, mokytis efektyviai ir ieškoti pagalbos, kai jos reikia.
Štai keletas patarimų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus:
- Susidarykite mokymosi planą ir jo laikykitės.
- Mokykitės reguliariai ir sistemingai.
- Ieškokite pagalbos, kai kyla sunkumų.
- Bendraukite su mokytojais ir kitais mokiniais.
- Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata.
Duok man 54 sekundes ir aš tave pavojingai motyvuosiu
Derybos. Argumentai, kurie veikia. Svarbiausių įgūdžių formavimas.
Argi pardavėjui reikia mokėti derėtis? Jei produktas geras, atėjai pas potencialų pirkėją, pristatei nuolaidas ir viskas - klientas tavo?
Tačiau tokie „derėtojaisi“ praranda klientus, potencialius pinigus ir motyvaciją. Kainos rinkoje gana greitai išsilygina ir nuolaidos nebegali būti lemiančiu ir vieninteliu argumentu. Laimi tie, kurie moka vesti derybas.
Tikras derybininkas turi daug žinoti ir mokėti, nemanydamas, kad tas, kuris moka ir mėgsta pakalbėti jau yra pilnai pasirengęs apginti savo ar įmonės interesus. Jei nesugebėsi dalykiškai atsakyti į potencialaus pirkėjo klausimus, liks tik stebėti kaip dingsta galimas užsakymas.
Jei derybininkas nepasiruošė pakankamai stiprių argumentų, kurie padėtų išlaikyt savo poziciją, jį tiesiog nokautuoja tokie paprasti oponento pasakymai: „Ir čia jau visas jūsų pasiūlymas?“ arba „Panašu, kad jūs pats nesat užtikrintas, jog jūsų siūloma prekė kokybiška“ arba „Ir už šitai jūs prašote tokių didžiulių sumų?“
Tačiau ir būti pasiruošusiam argumentus yra maža. Reikia ne tik būti įsitikinus savo pozicijos teisumu, sakyti reikalingus žodžius, bet ir skambėti įtikinamai. Silpnas balsas su prašymo intonacijomis sugadins bet kokį informacijos perdavimą ir sudarys oponentui įspūdį, kad jus galima „prispausti“.
Ir atvirkščiai, jei būsite agresyvūs galite pasiekti tik tiek, kad pašnekovas įsižeis ir galbūt net pats taps agresyvus jūsų atžvilgiu.
Kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Todėl derybų tikslai gali būti nepasiekti, o daug žadantys santykiai gali virsti konfliktu.
Apie tai, kaip turi būti vedamos derybos, kaip joms pasiruošti, kaip pažinti pašnekovą, kurį paspausti, o kuriam nusileisti, kokius metodus panaudoti ir kaip užbaigti derybas sėkmingai šis trijų vakarų mokymų ciklas: Derybos. Argumentai, kurie veikia. Svarbiausių įgūdžių formavimas.
Aurimas Vietrinas - praktikas, daugiau 20-ies metų patirtį turintis verslo vadybos konsultantas - treneris, lektorius, vadovų, derybininkų ir pardavėjų koučingo specialistas, strateginių ir kūrybinių sesijų moderuotojas. Anksčiau 9 metus dirbo „Berlin Chemie Menarini Baltic“ Baltijos šalių marketingo direktoriumi, generalinio direktoriaus pavaduotoju; 7 metus „STADA Pharma International GmbH“ - Baltijos šalių generaliniu direktoriumi. Įgytas medicinos išsilavinimas į vykstančius vadybos ir verslo procesus leidžia pažvelgti kitu kampu.
Šie mokymai daugiausiai naudos duos tiems, kurių gyvenimas susijęs su derybomis - vadovams, pardavėjams, pirkimų specialistams. Svarbūs šie mokymai ir investuotojams, ypatingai tada, kai investuojama ne per biržą - į verslus, nekilnojamąjį turtą ar meno dirbinius. Šis kursas tinka praktiškai kiekvienam profesinio tobulėjimo siekiančiam asmeniui.
Ką jūs gausite:
- gebėsite atsispirti derybinėms manipuliacijoms
- gebėsite parduoti daugiau ir už brangiau
- gebėsite labiau suprasti oponentą ir jo poreikius
- labiau pasitikėsite savimi ir savo derybine pozicija
Kaip tai vyks? Daug praktinių pratimų ir išgirstų žinių pritaikymo čia pat vietoje. Mažai teorijos, tačiau daug atsakymų į klausimus.
Pagrindiniai mokymų akcentai:
- Apie derybas. Derybų vedimo stiliai, namų darbai, kuriuos reikia atlikti iki derybų. Sėkmingų derybų prielaidos ir kriterijai. Kaip pateikti pasiūlymą.
- Darbas su savim. Kokius įgūdžius reikia savyje ugdyti, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Kaip valdyti emocijas ir kūno kalbą.
- Darbas su kitais. Kaip įtakoti kitus. Kaip pateikti argumentus. Kaip formuluoti klausimus. "Virimo taško" principas derybose. Kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų.
tags: #issilavinimas #yra #turtas