Įspėjimo Terminas Išeinant Iš Darbo: Darbuotojo Teisės Ir Pareigos

Dažnai susiklosto situacija, kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo savo noru be svarbių priežasčių. Tokiu atveju svarbu žinoti, kokie įspėjimo terminai taikomi ir kaip teisingai nutraukti darbo sutartį. Atnaujinta 2025-09-08Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.

Darbo Sutarties Nutraukimo Priežastys Ir Terminas

Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad kai darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį, jis privalo iš anksto apie tai įspėti darbdavį. „Įspėjimo terminas dažnai vadinamas „atidirbimo“ laikotarpiu, kai darbuotojas, pranešęs apie savo išėjimą, tęsia darbą iki įspėjimo termino pabaigos. Darbo kodeksas numato skirtingus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, tad darbuotojai, atsižvelgdami į savo situaciją ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis praneša apie darbo sutarties nutraukimą, turi dirbti skirtingos trukmės laikotarpius. Laikotarpis priklauso ir nuo to, ar darbdavys sutinka jį trumpinti“, - komentavo advokatė.

Vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, yra rašomas prašymas nutraukti darbo sutartį praėjus 20 kalendorinių dienų. Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos, o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo). Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti ir prašymą išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje.

Anot E. Kiznės, pareiškimas nutraukti darbo sutartį nesant svarbių priežasčių turi būti pateiktas darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar visai jo netaikyti.

Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:

• Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
• Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.

Pasak jos, jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį, jis privalo raštu įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. „Dažna klaida, kai manoma, kad bet kokios darbuotojui reikšmingos priežastys pagal teisės normas yra laikomos svarbiomis. Iš tiesų, svarbiomis priežastimis laikomos tik tos priežastys, kurios išvardintos Darbo kodekse, pavyzdžiui, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ar darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo ir kt.“ - vardijo E. Kiznė.

Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas

Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).

1. Išankstinis įspėjimas. Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
2. Darbdavio atleidimas. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, tačiau ši procedūra gali būti sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją - jam gali prireikti pateikti aiškias priežastis. Rekomendacijos gavimas gali būti svarbus aspektas, jei darbuotojas siekia tolesnių darbo galimybių, tačiau atleidimas gali įvykti ir be rekomendacijų.
3. Įrodymas apie pareiškimo gavimą. Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
4. Išankstinio įspėjimo laikotarpis. Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
5. Ankstyvas išėjimas. Darbuotojas gali išeiti iš darbo anksčiau nei numatyta, jei darbdavys jį atleidžia, tačiau, kaip jau minėta, tai gali būti susiję su rekomendacijų gavimu ar kitomis sąlygomis ir tai turi būti suderinta su darbdaviu. Darbdavys gali turėti tam tikrų reikalavimų, kuriuos darbuotojas turi atitikti.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.

Jei po pareiškimo pateikimo darbuotojas persigalvojo ir darbo sutarties nutraukti nepageidauja, tokiu atveju darbuotojas gali atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo darbdaviui dienos. Vėliau pareiškimas gali būti atšauktas tik su darbdavio sutikimu. Jei darbo sutartis jau nutraukta, įspėjimo atšaukimas yra negalimas“, - įspėjo advokatė.

Dar, anot advokatės, darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. „Tokiu atveju darbdaviui yra teikiamas rašytinis pasiūlymas, kuriame išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, įskaitant darbo sutarties nutraukimo datą. Jeigu darbdavys per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Inicijavus darbo sutarties nutraukimą pagal susitarimą, darbuotojas turi dirbti tokį laikotarpį, kokį sutaria su darbdaviu; toks laikotarpis įprastai svyruoja nuo vienos dienos iki kelių mėnesių“, - komentavo advokatė.

E. Kiznės teigimu, pasitaiko, kad darbuotojas, pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo laikotarpiu tampa laikinai nedarbingas, arba išeina iš anksto suplanuotų atostogų. „Gali kilti klausimas, ar tokiu atveju laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti, yra pratęsiamas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti po įspėjimo ar šalių susitarimo sudarymo, nėra pratęsiamas tais atvejais, kai darbuotojas faktiškai nedirba dėl suteiktų atostogų ar laikino nedarbingumo. Darbo sutartis pagal darbuotojo pareiškimą ar šalių susitarimą turi būti nutraukta atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, pasibaigus įspėjimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą jau būdamas laikinai nedarbingas ar išėjęs jam suteiktų atostogų. Tokiu atveju įspėjimo laikotarpiu darbuotojas taip pat nedirba“, - kalbėjo advokatė.

Anot jos, jeigu darbuotojas neatvyks į darbą įspėjimo laikotarpiu ir neturės tam svarbių priežasčių, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip pravaikšta. „Toks atleidimas už šiurkštų darbo pažeidimą gali turėti neigiamos įtakos darbuotojo bedarbio išmokos gavimo sąlygoms, taip pat nepriekaištingai reputacijai, kuri dažniausiai aktuali siekiant dirbti valstybiniame sektoriuje. Be to, neatvykimas į darbą tam tikrais atvejais gali būti susijęs su žalos darbdaviui padarymu, tad tokią žalą patyręs darbdavys, esant visoms darbuotojo atsakomybės sąlygoms, galėtų jos reikalauti iš darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo“, - įspėjo E. Kiznė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad darbuotojus norinčius išeiti dirbti kitur, darbdaviai atleidžia kuo greičiau. „Nebus jokios naudos, jeigu darbuotojas dirbs atbulomis rankomis. Toks darbuotojas dar ir žalos gali padaryti, todėl juos stengiamasi atleisti kuo greičiau“, - tikino darbdavių atstovas.

Anot jo, darbdavių iniciatyva darbuotojai būna atleidžiami, jeigu dirba nekokybiškai. „Būna atvejų, kai žmonės išsisemia, ypač jeigu tai yra kūrybinis darbas. Pasaulinė praktika rodo, kad 5-7 metai yra optimalus laikotarpis, kuomet tam tikrų sričių darbuotojai išsisemia ir su jais reikia atsisveikinti. Ateityje nebeturėsime tarybinių laikų pavyzdžių, kuomet žmogus dirbdavo vienoje darbovietėje iki pensijos. Dabar iš tokių darbuotojų mažai naudos, klausimas, kodėl jie neturėjo ambicijų ir norų dirbti ir siekti karjeros kitur“, - komentavo D. Arlauskas.

Darbo Sutarties Nutraukimas Pagal DK 56 Straipsnį

Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.

Svarbios priežastys gali apimti:

• Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
• Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.

Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.

Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.

Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.

Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.

Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.

Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.

Terminuota Darbo Sutartis

Atnaujinta 2025-02-19Terminuota darbo sutartis - tai tokia darbo sutartis, kuri sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Pagal terminuotą darbo sutartį - darbo santykiai tęsiasi iki nustatyto termino t.y. konkrečios kalendorinės datos, pavyzdžiui, 2026 10 01, taip pat konkrečiomis savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam laikui, sakykime - 3 savaitėms.

Ši darbo sutartis taip pat gali tęstis iki konkretaus darbo įvykdymo laiko ar aplinkybių pasikeitimo, kaip pavyzdžiui, naujas darbuotojas samdomas kitam darbuotojui pakeisti, kol šis turi nedarbingumo sveikatos pažymėjimą.

Terminuota darbo sutartis įteisinama rašytine forma. Valstybinė darbo inspekcija dalinasi pavyzdine darbo sutarties forma.

Kada galima sudaryti terminuotą darbo sutartį?

Terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygos yra nustatytos Darbo kodekso 67-71 straipsniuose.

Terminuotą sutartį galima sudaryti, kai darbas yra ne nuolatinis arba darbdavys negali užtikrinti nuolatinio darbo.

Dažniausios situacijos:

• darbuotojo pakeitimas šiam išėjus į vaiko priežiūros atostogas;
• darbdaviui pradėjus naują veiklą ir nežinant, kokios aplinkybės bus ateityje;
• asmuo samdomas sezoniniam darbui atlikti ir panašiai.

Darbdaviui nebūtina rasti pagrindą, kodėl sutartis yra laikina, tačiau terminuotos sutartys negali sudaryti daugiau nei 20 % visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.

Kokiam terminui galima sudaryti tokią sutartį?

Tokio tipo darbo sutartis gali tęstis ne ilgiau nei 2 metus tai pačiai darbo funkcijai atlikti, išskyrus atvejį, kai darbuotojas priimamas į laikinai nesančio darbuotojo vietą. Taigi, jeigu asmuo įsidarbina terminuotai darbo sutarčiai, pavaduojant į vaiko priežiūros atostogas 3 metams išėjusią darbuotoją - sutartis gali tęstis ir ilgiau nei 2 metus.

Jeigu su tuo pačiu darbuotoju yra paeiliui einančių darbo sutarčių skirtingoms funkcijoms atlikti, bendra jų trukmė turi būti ne ilgesnė nei 5 metai. Taigi, pagal terminuotą darbo sutartį asmuo gali 2 metus dirbti įmonėje kaip pardavėjas, 2 metus kaip vadybininkas ir likusius metus eiti dar kitas pareigas, tačiau po 5 metų šios terminuotos sutarties pratęsti jau negalima.

Darbo užmokesčio ir sąlygų specifika

Terminuotos darbo sutarties sąlygos negali būti blogesnės nei neterminuotos, taip pat ir darbo užmokestis turi atitikti tokias pačias pareigas užimančio darbuotojo atlyginimą. Jeigu sutartis nutraukiama anksčiau darbdavio iniciatyva, išdirbus trumpiau nei 1 metus, darbuotojui išmokama pusės jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau - išmokama 2 mėn VDU išeitinė kompensacija (jeigu darbuotojas atleidžiamas be jo kaltės).

Po 2 metus besitęsiančios terminuotos darbo sutarties - darbuotojas turi teisę į 1 mėnesio jo vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Darbdaviui nutraukus terminuotą darbo sutartį anksčiau laiko darbuotojas turi gauti atlyginimą už faktiškai dirbtą laiką, už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo trukmės.

Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas ir pratęsimas

Ši darbo sutartis gali būti nutraukta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau darbuotojas privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Jeigu sutarties pasibaigimas neįforminamas ir darbo santykiai tęsiasi bent vieną darbdavio administracijos darbo dieną ilgiau - sutartis tampa neterminuota ir ją galima nutraukti tik kitais Darbo kodekse numatytais tikslais.

Jeigu terminuota darbo sutartis tęsiasi:

• ilgiau nei 1 metus, darbdavys privalo įspėti darbuotoją apie jos nutraukimą suėjus terminui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
• ilgiau nei 3 metus - įspėti darbuotoją reikia ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų.

Darbdaviui neįspėjus darbuotojo apie darbo sutarties pasibaigimą, ji vis tiek nutraukiama įforminus jos pasibaigimą, tačiau darbuotojui priklauso kompensacija už kiekvieną pažeistą dieną, bet ne daugiau nei už 5 ar 10 dienų.

Skirtumai tarp terminuotos darbo sutarties ir neterminuotos

Reikšmingiausias terminuotos darbo sutarties skirtumas nuo neterminuotos tai, kad asmuo yra užtikrintas, kad jis turės darbą tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 2 metus. Vėliau jam reikės spręsti, kaip gyventi ir užsidirbti, ieškoti naujo darbo. Be to, terminuota sutartis gali būti kliūtis imant būsto paskolą, nes bankui trūksta garantijų, kad klientas visada turės darbą.

Neterminuota darbo sutartis suteikia daugiau garantijų dėl ateities. Jeigu darbo santykiai nutrūktų darbdavio iniciatyvą - darbuotojas gautų išeitinę kompensaciją, tuo tarpu, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai - kompensacijos neišmokamos.

Taigi, darbuotojui rekomenduojama pasirašyti terminuotą darbo sutartį tik tuo atveju, jeigu jis yra tikras, kad gali dirbti iki nustatyto termino. Prieš tai rekomenduojama gerai peržiūrėti tokią darbo sutartį, kad būtų tikras, kad visos sąlygos yra aiškios ir suprantamos.

Terminuota darbo sutartis įpareigoja asmenį imtis jam priskirtų funkcijų, tačiau ne visada mes norime atlikti neįdomias ir nuobodžias pareigas darbe. Tokiu atveju, galima dirbti pagal individualios veiklos ar verslo pažymėjimą, pasirinkus norimos veiklos pobūdį.

Pagrindiniai skirtumai tarp terminuotos ir neterminuotos darbo sutarties:

tags: #ispejimas #iseinant #is #darbo #darbdavys #nenori