Ventiliavimo problemos prasidėjo su namų renovacija ir šilumos taupymu. Pirmas žingsnis šia kryptimi buvo langų keitimas į sandaresnius. Bet po kurio laiko blogai ventiliuojamose gyvenamosiose patalpose atsirado pelėsių, o nuo langų pradėjo plaukti vanduo, ko nebuvo su senais mediniais langais.
Anų laikų knygose ir projektavimo žinynuose buvo visų dabar pamiršta frazė - „oro pritekėjimas per atitvarinių konstrukcijų nesandarumus“. Jei nėra oro pritekėjimo (taupumo sumetimais langai be orlaidžių), tai per esamus ventiliacinius kanalus nėra kaip patekti į patalpas ir kam ištekėti į aplinką.
O gyvenamosiose patalpose nuo žmogaus veiklos kaupiasi vandens garai, anglies dvideginis, aromatiniai angliavandeniliai. Gerai užsandarintame būste gravitacinė ventiliavimo sistema neveikia.
Norint sumažinti šilumos nuostolius, būtina priverstinio ventiliavimo sistema, leidžianti tiekti pašildytą aplinkos orą į patalpas. Paprasčiausias variantas - įsirengti grunto kolektorių. Apie tai jau buvo rašyta žurnale. Ne vienas tokias sistemas įsirengė, bet buvo ir nusivylusiųjų jų darbu.
Tiekiamo oro kanaluose atsirado pelėsių kvapas, girdėjosi transportuojamo oro triukšmai. Kolektoriuje kaupiasi vanduo ir kondensatas, jei ortakiams naudojami nesandarūs vamzdynai, o vamzdynuose be antibakterinės dangos pelėsiams plisti sąlygos yra idealios.
Oro paėmimo stovą pageidautina montuoti prie šiaurinės arba rytinės sienos. Taip mažinamas lietaus patekimas į kolektorių dėl vyraujančių vėjų, o vasarą bus paimamas vėsesnis oras patalpoms vėdinti.
Panaudojus mažesnio nei rekomenduojama skersmens ir su šiurkščiais paviršiais ortakius oro transportavimo triukšmai taip pat bus dideli ir trikdys poilsį. Ventiliatorius parenkamas pagal reikiamą debitą ir išvystomą slėgį.
Kita problema - oro paskirstymas į patalpas. Pastatuose, kur nenumatyta montuoti priverstinio ventiliavimo kanalų, teks atlikti daug papildomų darbų. Pastate su rūsiu tai padaryti bus lengviau. Tik nereikia pamiršti montuoti ventiliatorių ant amortizacinio pagrindo ir prie ortakių sistemos jungti naudojant specialias antivibracines jungtis.
Visi ortakiai ir srauto paskirstymo spintos turi būti padengti šilumos izoliacija. Švarus oras paduodamas į švarias gyvenamąsias patalpas (miegamieji ir darbo kambariai, salonas), o ištraukiamas - virtuvėje, prieškambaryje, vonioje, skalbykloje.
Derinant sistemą srautams išlyginti atskirų ortakių prijungimuose prie skirstymo spintos montuojami srauto ribotuvai, o esant poreikiui, už jų galima montuoti ir valdomas užsklandas.
Jei pastatas be rūsio, oro skirstomoji spinta montuojama cokoliniame aukšte, o ortakiai - pastogėje arba virš pakabinamų lubų. Šiuo atveju geriau naudoti plokščius ortakius, užimančius mažiau vietos.
Grunto kolektoriui įrengti reikalingas gana didelis laisvas plotas, be to, ne visur yra tinkamos geologinės sąlygos (aukštas gruntinio vandens lygis, „plaukiantis“ smėlis). Tokiu atveju naudojama rekuperacinė ventiliavimo sistema.
Tokios sistemos varianto schema pateikta paveiksle. Paprasčiausiame variante oras paimamas iš aplinkos, bet galima tiekti orą ir iš grunto kolektoriaus. Tokios sistemos privalumas, kad taikant rekuperaciją gaunama 1,8-2,8 kW galios tiekiamo aplinkos orui apšildyti.
Rekuperacinės sistemos privalumai
Kryžminių srautų rekuperatoriuje tiekiamą orą galima pašildyti 11-15 oC, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Įrenginiui apsaugoti nuo apšalimo šaltuoju sezonu būtinas elektrinis paduodamo oro šildytuvas. Jeigu aplinkos oras tiekiamas iš grunto kolektoriaus, toks elementas nereikalingas.
Vasarą aplinkos oras tiekiamas apeinant šilumokaitį. Sistemos privalumai labai ženkliai pasireiškia pastatuose su mažais šilumos nuostoliais (A+ ir A++ klasė). Papildoma šildymo 2 kW galia, esant 10 kW galios poreikiui, tai ne tas pats, kai poreikis 27-29 kW.
Savaime suprantama, kad sistemos kaina bus didesnė nei įrengiant grunto kolektorių, bet galima sistemą automatizuoti ir taip optimizuoti ne tik kaštus, bet ir palaikyti optimalius oro parametrus patalpose.
Kaip išvedžioti Rekuperacijos (vėdinimo) ortakius ir pajungimas | Sąmata | Difuzorių montavimas.
Oro kokybės parametrai
Pagrindiniai parametrai, nusakantys oro kokybę, yra temperatūra, santykinė drėgmė, anglies dvideginis ir lakių organinių junginių (VOC) koncentracija. Pastariesiems priskiriami žemos virimo temperatūros (60-250 oC) organiniai junginiai.
Tai esteriai, alkaloidai, aromatiniai angliavandeniliai, terpenai, aldehidai, ketonai. Jie patenka į patalpos orą iš buitinės chemijos produktų, plastikinių dirbinių ir dangų, dažų, tekstilės gaminių, statybinių medžiagų.
Visiems žinomas specifinis kvapas naujo automobilio salone, kuris sklinda nuo lakių organinių junginių iš salono apmušalų, sėdynių, kilimėlių. Kitas jų šaltinis yra bakterijos, mikrobai, pelėsiai. Tai jų gyvybinės veiklos produktai.
Ilgiau būnant patalpoje mūsų uoslės receptoriai nustoja į juos reaguoti, bet jų poveikis išlieka. Anglies dioksidas - bekvapės dujos, bet jų koncentracija labai priklauso nuo žmogaus veiklos.
Kuo intensyviau žmogus juda, vykdo darbinę veiklą, tuo daugiau sunaudoja deguonies ir išskiria anglies dvideginio į aplinką. Pirmieji neigiamo poveikio požymiai pasireiškia jau esant 500-700 ppm CO2 koncentracijai.
Kai koncentracija siekia 2 000 ppm, dauguma jaučia didelį diskomfortą, dusulį. Su panašiu CO2 poveikiu beveik visiems teko susidurti išėjus iš kino arba koncertų ir sporto salių.
Naudojant specialius oro kokybės jutiklius patalpų ventiliavimo intensyvumas automatiškai valdomas, atsižvelgiant tiek į aplinkos drėgmės, tiek ir į CO2 bei lakių organinių medžiagų koncentraciją.
Pastarųjų junginių (VOC) jutikliai reaguoja į suminę koncentraciją, o anglies dvideginio jutikliuose naudojami selektyvūs optiniai dviejų srautų (NDIR) jutikliai, kurie nereikalauja slėgio įtakos kompensavimo ir nereaguoja į patalpų oro taršos lygį kitais komponentais.
Tokie jutikliai gali būti montuojami tiek gyvenamosiose, tiek ir gamybinėse patalpose. Vienas iš žinomiausių oro kokybės jutiklių gamintojų yra „S+S Regeltechnik“.
Dideliuose pastatuose (poilsio ir laisvalaikio centrai arba sporto kompleksai) informacija skaitmeniniu ryšio prievadu perduodama į monitoringo centrą, iš kurio ir atliekamas ventiliavimo sistemos monitoringas ir valdymas.
Ventiliavimo intensyvumas tolygiai reguliuojamas analoginiais signalais, keičiant ventiliatorių sūkius, o avariniu atveju, viršijus nustatytas ribas, sistema perjungiama maksimaliam švaraus oro padavimui ir užteršto išmetimui į aplinką.
Rekomenduojami oro kokybės parametrai
Kokius oro kokybės parametrų nustatymus pasirinkti? Rekomenduojama temperatūros vertė gyvenamosiose patalpose 20-22 oC (miegamosiose apie 18 oC), o optimali drėgmė 40-60 proc. RH, nors šaltuoju periodu jos dydis gali sumažėti iki 20-25 proc. ir tada jau teks drėkinti patalpas.
Santykinė drėgmė priklauso nuo aplinkos temperatūros. Todėl esant didelei drėgmei galima padidinti patalpos temperatūrą iki 24 oC. Mediniuose pastatuose dalį drėgmės sugeria sienos. Ne veltui sakoma - medinis namas kvėpuoja ir mikroklimatas jame geresnis.
Rekomenduojama anglies dvideginio ribinė vertė gyvenamosiose ir darbo patalpose yra 1 000-1 500 ppm ir koreguojama pagal savijautą. Sudėtingesnė problema su lakiais organiniais junginiais. Žmonių reakcija į juos yra labai skirtinga.
Todėl jutikliuose galima pasirinkti vieną iš trijų matavimo lygių: žemą (15 proc.), vidutinį (55 proc.) ir aukštą (75 proc.). Rekomenduojama aktyvuoti pastovų ventiliavimą pasiekus 60-80 proc. koncentraciją (ribinė VOC vertė 300 μg/ m3).
Optimali gyvenamųjų patalpų temperatūra 21 oC.
Ar galima padidinti generuojamos šilumos energiją ventiliavimo sistemoje? Taip, bet tik sumontavus rekuperatorių su integruotu šilumos siurbliu „oras-oras“.
Po šilumokaičio išmetamo į aplinką oro temperatūra apie 5 oC ir tai yra žemos temperatūros šaltinis šilumos siurbliui. Paduodamas į patalpas švarus oras pašildomas šilumos siurblio kondensatoriumi iki 35-38 oC.
Kadangi šilumos siurblys dirba su palyginti aukštos temperatūros šaltiniu, jo naudingumo koeficientas yra gana aukštas (apie 1:4), o šildymo kaštai mažesni apie 20-25 proc. Vasaros laikotarpiu šilumos siurblys perjungiamas į reversinį režimą, o aplinkos oras paduodamas aplenkiant šilumokaitį ir šaldomas šilumos siurblio iki užduotos temperatūros.
Renkantis optimalių vėdinimo sistemos variantą reikia įvertinti daugybę veiksnių: įrangos kainą, pastato rekonstrukcijos ir įrangos montavimo kaštus, objekto naudojimo intensyvumą; eksploatacines išlaidas bei atsipirkimo laiką. Galima renovaciją atlikti keliais etapais.
Sandėlių temperatūros reguliavimas
Sandėliai yra viena iš svarbiausių įmonės tiekimo grandinės grandžių, leidžianti lengviau sandėliuoti, valdyti ir paskirstyti atsargas. Dažnai abejojama dėl sandėlio oro kondicionavimo poreikio, ypač kai nėra specialaus poreikio vėsinti greitai gendančias prekes. Tačiau realybė tokia, kad daugeliui produktų, kuriems nereikia šaldymo, keliami sandėliavimo temperatūros reikalavimai, kad būtų užtikrinta kokybė. Be to, darbuotojų sveikata ir komfortas visada turėtų būti prioritetas, ypač tose vietose, kur atliekamos fiziškai sunkesnės užduotys.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:
- Didelės patalpos su aukštomis lubomis.
- Specialios įrangos, skirtos greitai gendantiems produktams, poreikis.
- Prasta izoliacija dėl statybinių medžiagų.
- Darbuotojų komfortas ir sveikata.
Manoma, kad klimato kontrolė sandėliuose yra labai brangi ir reikalauja daug energijos, ir tai iš dalies gali būti tiesa, tačiau yra keletas strategijų, galinčių padidinti ŠVOK sistemos efektyvumą.
Dėl oro teršalų, pavyzdžiui, lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir alergenų, suprastėja patalpų oro kokybė. Dar vienas būdas mažinti IAQ yra padidėjusi anglies dioksido koncentracija ir žemas deguonies lygis, kurį lemia didelis užimtumas ir aktyvumas sandėlyje. Vienas iš ŠVOK sistemos tikslų - pagerinti oro kokybę vėdinant ir kontroliuojant drėgmę.
Oro kokybės svarba
Ilgainiui, ilgai veikiant prastos kokybės sandėlio orui, gali išsivystyti sveikatos problemų. Viena iš pagrindinių problemų komercinės paskirties pastatuose - sergančio pastato sindromas (SBS), kurio simptomai varijuoja nuo galvos skausmo ir koncentracijos trūkumo iki kosulio, pykinimo ir sustiprėjusių alergijos bei astmos simptomų. Darbo vietoje geras IAQ reiškia darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą.
Su karščiu susiję nelaimingi atsitikimai yra didelė problema dirbant fiziškai sunkų darbą. Nuovargis, šilumos smūgis ir dehidratacija - tai tik keli pavojai, susiję su darbu aukštoje temperatūroje. Šiluminio komforto trūkumas gali sumažinti biurų darbuotojų susikaupimą ir koncentraciją, dėl to sumažėja produktyvumas; sandėlių darbuotojai patiria tokį pat neigiamą poveikį.
Vėdinimo svarba
Aukščiau aptarėme IAQ ir paminėjome, kad vėdinimas ir drėgmės kontrolė gali ją pagerinti. Naudodami mechaninį vėdinimą galime kontroliuoti į patalpą patenkančio šviežio oro kiekį ir išvalyti jį prieš darbuotojams įkvepiant, o tai labai svarbu tose patalpose, kuriose natūralus vėdinimas yra ribotas arba neįmanomas.
Kitas rodiklis, į kurį reikia atsižvelgti, yra reikalinga oro apykaita per valandą (ACH), kuri apskaičiuojama pagal formulę, pagal kurią CFM minutės perskaičiuojamos į valandas. Tinkamo vėdinimo trūkumas gali būti pavojingas darbuotojams. Be jos ore esančios dalelės lieka toje pačioje aplinkoje. Naudojant ventiliaciją teršalai praskiedžiami, todėl gerokai sumažėja pavojus sveikatai.
Energijos taupymo strategijos
Netgi šilumą perduodančioms statybinėms medžiagoms (pvz., metalui) yra strategijų, kaip pagerinti jų izoliaciją. Yra daug pramoninių standartinių rekomendacijų dėl izoliacinių medžiagų - pvz.; stiklo pluoštas laikomas gera izoliacine medžiaga metaliniams pastatams.
Kitos strategijos:
- Atskirkite produktų priėmimo ir gabenimo zoną nuo sandėliavimo zonos.
- Lubų ventiliatoriai oro srautui.
- Zonavimas.
Zoninis oro kondicionavimas - tai patalpos suskirstymas į skirtingas zonas ir atskiros temperatūros reguliavimas. Tokiu būdu jas galima atskirai vėsinti arba šildyti, taip sumažinant karštus ir šaltus taškus.
Sistemos energijos vartojimo efektyvumas
Energijos vartojimo efektyvumo raktas gali būti ieškojimas AC sistemų, kurios leidžia geriau kontroliuoti jos temperatūros funkciją. Sandėlių biurams ir posėdžių salėms, kuriose ilgą laiką vyksta nuolatinis darbas, galima naudoti "Hitachi" VRF sistemas. Svarstant apie ištisus pastatus, įskaitant sandėlius, reikalingos didesnės ŠVOK sistemos ir dideli komerciniai įrenginiai arba aušintuvai kartu su VRF, ypač jei į sistemą galima integruoti oro apdorojimo įrenginį.
"Hitachi VRF" sistemos yra idealus pasirinkimas jūsų projektui, jų veikimą galite supaprastinti naudodamiesi "airCloud Pro", kuri leidžia bet kuriuo metu stebėti ir valdyti kelias ar visas "Hitachi VRF" sistemas iš vieno prieigos taško.
tags: #islyginti #patalpu #temperatura