Islamas yra vyraujanti religija Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, kai kuriose Pietų Azijos, Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos vietose. Ši religija turi savitą kultūrą ir tradicijas, kurios atsispindi ir architektūroje. Musulmonų maldos namai yra mečetė.
Stambulo Mėlynoji mečetė - vienas žymiausių islamo architektūros pavyzdžių
Mečetės
Mečetėse privaloma nusiauti batus ir palikti specialioje vietoje prie įėjimo. Daugelyje musulmonų šalių jų vidūs iškloti kilimais, o žmonės ten eina ne tik melstis, bet ir pailsėti, pamąstyti, prisėsti. Pagrindinė šventa diena - penktadienis, tada musulmonai susirenka bendrai maldai (visi stoja „petys į petį“, eilė už eilės) bei paklausyti pamokslo, kurį sako imamas (dvasininkas). Į mečetę privaloma eiti tik vyrams, o moterys gali eiti, gali ir neiti. Moterų zonos ir įėjimai kai kuriose atskiri; moterų zonos mažesnės, nes ne visos moterys ten eina. Nenustebkite, jog mečetėse nebus kėdžių - musulmonai pratę sėdėti ant žemės.
Šeicho Zaido mečetės interjeras Abu Dabyje
Kaip ir bažnyčios krikščioniškame pasaulyje, mečetės dažnai - vieni įspūdingiausių statinių. Tik jei „didžiųjų katedrų“ statybos era seniai baigėsi, tai mečetės net ir šiais laikais neretai statomos milžiniškos, superpuošnios it Viduramžių katedros: itin daug tokių mečečių turtingesnėse šalyse (pvz. JAE, Omane), bet ne tik. Deja, ne į visas mečetes gali užeiti kitatikis turistas. Tai daug priklauso nuo šalies - ir tikrai nėra taip, kad konservatyviose šalyse į mečetes užeiti negalima, o turistinėse - galima. Pavyzdžiui, ir turistiškoje Turkijoje, ir konservatyviame Irane, turistai yra laukiami visose mečetėse.
Mečečių architektūros stiliai labiau priklauso nuo regiono nei nuo laikmečio. Pvz. „Turkiškos“ (buv. Osmanų Imperija) mečetės tiek prieš 500 metų, tiek dabar, statomos panašiai: aukštas, labas minaretas. „Marokietiškose“ (Šiaurės Afrika) mečetėse minaretas storas, kvadratinis - tiek statytose prieš 500 metų, tiek pačiose naujausiose. „Persiškos“ (Iranas, Indija, Vidurinė Azija) mečetės žavi savo nuostabiais įėjimo portalais ir juos puošiančiais „stalagmitais“. Kinų musulmonų mečetės panašesnės į kinų šventyklas nei į mečetes. Visgi, daug musulmonų maldyklų yra menkos, išvis be jokio stiliaus, tokie tiesiog kambarėliai, jų pilna visur: pavyzdžiui, šalia kelių, prie degalinių.
Vazir Khan mečetė Lahore, Pakistanas, garsėja savo dekoratyviniais elementais
Minaretai
Šalia mečetės stovi bokštas, vadinamas minaretu. Iš jo penkiskart per dieną leidžiamas šaukimas melstis. Kai kurios mečetės (paprastai svarbesnės) turi daugiau nei po vieną minaretą: 2, 4 ar net 6.
Minaretai pradėjo plisti nuo VIII amžiaus, todėl kelios islamo srovės tvirtina, kad tai nenaudotinas išradimas, neturintis pagrindo pradiniame VII amžiuje mokiusio pranašo Mahometo mokyme. Tačiau daugumai musulmonų, daugeliui islamo tradicijų minaretai yra neatskiriama mečetės, musulmonų maldos namų architektūros dalis, panašiai kaip krikščioniškų bažnyčių varpinės. Todėl minaretai, mažesni ir simboliniai, statomi ir tada, kai musulmonai maldai kviečiami kitais būdais.
Kairuano Didžiosios mečetės minaretas Tunise
Šveicarijos katalikų vyskupai buvo pasisakę už leidimą statyti minaretus, nes tai yra religinis pastatas. Jei įvairių religijų išpažinėjams pripažįstama teisė, kaip kad Šveicarijoje, turėti savo kulto pastatus, kodėl musulmonai negali turėti mečečių su minaretais? Šveicarijos vyskupų nuomone toks draudimas yra nenuoseklus ir paaiškintinas labiau ne architektūriniais argumentais, o uždarumu, galbūt baime, nelabai palankia tarpreliginei darnai.
Kelionės į musulmoniškas šalis dažnai sukelia įvairiausių klausimų, net nepagrįstų baimių. Bet visgi atsirado keli svarbūs musulmonų gyvenimo būdo skirtumai nuo krikščionių. Musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną tam tikrais paros lakais, o melstis jie šaukiami arabų kalba iš mečečių (musulmonų šventyklų) bokštų (vadinamų minaretais). Musulmonų miestus apimantis šauksmas maldai - tikrai magiška akimirka, kurią verta patirti gėrintis miesto panorama.
Medresės
Tai - musulmonų mokykla, kur daugiausiai mokyta religijos, bet ne tik. Prieš 100 ar 300 metų tai buvo vienintelės mokyklos. Paprastai jos atrodo kaip kvadratinis pastatas su vidiniu kiemu. Antrame aukšte - celės, kur gyvendavo studentai (tik vyrai).
Bou Inania medresė Fese, Maroke
Mauzoliejai
Būna tik kai kuriuose musulmonų kraštuose (pvz. Maroke, Irane). Ten palaidoti itin svarbūs ir pamaldūs musulmonai, o piligrimai eina ant tų kapų, panašiai kaip krikščionys prie šventųjų relikvijų. Tačiau kiti musulmonai mauzoliejus laiko stabų garbinimu ir sako, kad reikia garbinti tik Dievą (Alachą), o ne mirusius žmones.
Sultono Sandžaro mauzoliejus Meryje, Turkmėnistane
Islamas - nevienalytis. Daugelis žino, kad yra sunitai ir šiitai (taip pat ibaditai), bet tie patys sunitai dar susiskirstę į keturias islamo teisės mokyklas (maddhabus), kurios į tokius klausimus, kaip alkoholis ar apranga, žiūri kiek skirtingai (nors ir panašiai tarpusavyje). Garsiausias skirtumas yra tarp sunitų ir šiitų. 88% visų pasaulio musulmonų yra sunitai, o šiitai daugumą sudaro tik Irane ir aplink. Tačiau turistui skirtumą tarp sunitų ir šiitų įžvelgti sunku - jų ritualai, elgesys, gyvenimo būdas panašūs.
Kiekvienas katalikas turėtų žinoti, kad musulmonai tiki į vieną Dievą, o kadangi tėra tik vienas Dievas, jie tiki į tą patį Dievą, kaip mes. Jų mąstymas apie aukštybių Dievą atmeta įsikūnijimą, todėl jie netiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.
Abu Dabio dokumento apie visuotinę brolybę dėl pasaulio taikos ir taikaus sambūvio signatarai - popiežius Pranciškus ir Ahmadas al-Tayyebas, Didysis Al-Azharo imamas - penktadienį, lapkričio 4 d., dalyvaus Bahreino konferencijos apie Rytų ir Vakarų sambūvį uždarymo sesijoje kartu su Bahreino karaliumi Hamadu bin Isa Al Khalifa.
Musulmonų pasidalijimas reiškia, kad kartais katalikams būna sunku surengti skirtingų grupių susitikimą kartu. Musulmonams reikia islamiškojo ekumenizmo, visai kaip jo reikėjo krikščionims jų suartėjimui.