Islamo religija yra antra didžiausia pasaulio religija, atsiradusi daug metų po Kristaus gimimo. Pagal internetinę svetainę „Wikipedia“, šią religiją pasaulyje išpažįsta apie 2 milijardai Žemės gyventojų, tai yra apie 21% pasaulio gyventojų.
XXI amžiuje islamo religija paplitusi plačiai pasaulyje, bet daugiausiai tikičiųjų į šią religiją yra arabai, Pakistano, Šiaurės Kaukazo, Azerbaidžano, Turkijos, Totorų, Baškirų, Kazachstano, Uzbekistano, Turkmėnijos, Tadžikijos respublikos valstybių gyventojai.
Islamo tikėjimą išpažįstantys tikintieji vadinami musulmonais, ir jie tiki į vieną vienintelį Dievą Allahą. Islamo pradininkas, kuris yra pranašas į šį tikėjimą, yra Mahometas.
Kiekvienas pasaulyje žmogus turi savo religiją, nesvarbu, kaip gyvena ar turtingą, ar vargingą gyvenimą, bet išpažįsta savąją religiją ir turi savuosius papročius, tradicijas, vertybes ir daugelį kitų dalykų. Islamo tikėjimo išpažinimo maldos namai yra - mečetė.
Taip pat jie turi savąją Šventąją knygą, kuri vadinasi - Koranas. Buitinėje sampratoje „religija“ tai sava religija, šitokia samprata numanomas asmeninis Dievas, garbinamas organizuotoje bendrijoje, vienokioje ar kitokioje bažnyčioje.
Religijų pasaulyje yra labai daug, bet žinomiausios ir daugiausiai paplitusios yra šios: Krikščionybė, Islamas, Induizmas, Budizmas, Judaizmas, Sikizmas ir Šintoizmas.
Islamo pradžia buvo Arabijoje VII a. po Kristaus. Musulmonai turi griežtus papročius, tradicijus, kultūrą, kurių šventai laikosi, laikosi įsakymų, švenčia visas musulmonų šventes.
Kai kurie islamo tikintieji šių laikų jau į pasaulį žiūri pasaulietiškiau, kai kurių papročių, tradicijų jie atsisako, tačiau visvien tiki į vieną ir vienintelį Dievą Allahą, stengiasi jie tikėti ir nenusukti nuo tų musulmoniškų tradicijų.
Islamo tikėjimą, manau, jog žmonės iš karto gali atskirti iš fakto, jog pagal jų tikėjimo tradiciją ir paprotį, jie meldžiasi savo Dievui Allahui 5 - erius kartus per dieną. Arabiškai malda yra - salat, turkiškai - namaz.
Islamas - tai tikėjimas, kuris skatina lengvinti gyvenimą, skleisti gėrį ir būti naudingu visuomenei.
Islamo religija Lietuvoje turi beveik 700 metų istoriją, siekiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Viena iš svarbių šios istorijos dalių yra Lietuvos totorių paveldas - XIV amžiuje į šį kraštą atvykę totoriai praturtino Lietuvos kultūrinį ir istorinį peizažą, o jų tradicijos iki šiol išlieka kaip reikšmingas bendro šalies paveldo elementas.
Nuo 2025 m. sausio mėn. svetainės administravimą perima Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, savo veiklą vykdanti nuo 1847 metų. Ši religinė bendruomenė siekia prisidėti prie visuomenės švietimo apie islamą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir kurti erdvę, kurioje žinios, pagarba ir supratimas būtų lengvai pasiekiami kiekvienam.
Susipažinkite su Lietuvos musulmonų bendruomenės gyvenimu iš arčiau. Šis skyrelis yra skirtas visiems, siekiantiems išsamių ir patikimų žinių apie islamą.
Lietuva: istorijos, kultūros ir folkloro paaiškinimas | Pasaulio tautos
Šiuo metu mečetės yra išlaikomos iš musulmonų aukų bei jūsų dosnios paramos. Jose vyksta reguliarios bendruomeninės maldos, kultūrinė ir religinė veikla.
Islamo religija yra bene labiausiai apipinta stereotipais, ypač kai kalbama apie musulmonių padėtį. Svarbu paminėti, kad egzistuoja kelios islamo interpretavimo tradicijos - tradicionalizmas, fundamentalizmas, modernizmas.
Islamo fundamentalistai laikosi įsitikinimo, kad būti tikrais musulmonais jiems reiškia „prisirišti“ prie Korano apreiškimo. Svarbiausia fundamentalizmo idėja - autentiškas islamas kaip tobulas tikėjimas, kurio nereikia nei keisti, nei plėtoti, nes net nekisdami pamatiniai tekstai teikia žmonijos problemų sprendimą, todėl fundamentalistai remiasi pažodiniu šventraščio aiškinimu ir Korano tekstą tiesiogiai taiko šiuolaikinei minčiai ir veiksmui.
Fundamentalistai pabrėžia skirtumus, kurie iš prigimties egzistuoja tarp lyčių. Anot jų, moterys ir vyrai visuomenėje turi skirtingas pareigas. Tokia pozicija yra grindžiama prielaida, kad, nors vyrai ir moterys yra tikintieji, turintys vienodas religines prievoles, jie atlieka iš esmės skirtingas ir viena kitą papildančias funkcijas visuomenėje.
Modernistai mano, kad Korano aiškinimas turėtų būti įvertintas iš naujo. Jų manymu, dauguma interpretacijų yra linkusios sumenkinti moters padėtį ir jos negerbia. Modernistai reikalauja idžtihado, individualaus Korano aiškinimo, ir teisinių reformų, kad pasikeistų moterų padėtis ir jos įgytų daugiau teisių bei nebūtų taip suvaržytos.
Modernistai yra linkę pabrėžti Korano ištarą, kurioje teigiama, kad „tikri tikintieji, ir vyrai, ir moterys, yra vieni kitų draugai“ (9:71). Tad ši ištara simbolizuoja lygybę tarp lyčių.
Vis labiau akcentuojama, kad lyčių lygybės diskursas yra visiškai galiojantis islamo viduje ir šventieji islamo šaltiniai jokiu būdu nėra kliūtis įtvirtinti lygias vyrų ir moterų teises. Svarbu paminėti, kad religiniai tabu neegzistuoja pačiuose tekstuose - juos suformuoja interpretacijos.
Kad būtų pakeista moterų padėtis, jos privalo turėti teisę reikšti savo nuomonę ir kvestionuoti su religija susijusius principus. Tai reiškia, kad pokyčiai bus sėkmingi tuo atveju, jeigu moterys aktyviai įsitrauks į reformavimo procesą.
Islãmas (< arab.), viena didžiųjų pasaulio religijų; monoteistinė. Išpažinėjai vadinami musulmonais. Pagrindinės islamo šakos - sunizmas ir šiizmas. Islamo doktrinos pagrindu laikoma 5 pareigos (arkanas): tikėjimo išpažinimas (šahada; svarbiausia prievolė), malda (salatas), pasninkas (saumas), piligrimystė (chadžas), religinis mokestis (zakiatas).
Išpažindami tikėjimą musulmonai liudija, kad Alachas yra vienintelis Dievas, o jo pranašas - Mahometas. Maldą sudaro 5 dalys. Pirmoji atliekama prieš aušrą, yra dviejų rakatų (kanonizuotų apeiginės maldos judesių ir formulių), kitos - keturių rakatų, atliekamos tuoj po vidudienio, vakare, prieš saulėlydį ir naktį.
Galima melstis tik atlikus ritualinį apsiplovimą (vudu; dar guslis). Vietos švarumui užtikrinti naudojamas maldos kilimėlis. Meldžiamasi atsigręžus veidu į Meką, kurioje yra Kaabos šventykla (laikoma musulmonų vienybės simboliu, svarbiausia Alacho garbinimo šventove, joje saugomas Juodasis akmuo).
Mahometui gyvam esant musulmonai rinkdavosi bendrai maldai, šią vietą imta vadinti masdžidu (iš čia - mečetė) - vieta, kurioje puolama kniūbsčia. Didžiojoje mečetėje (džamiu) renkamasi privalomai penktadienio vidudienio maldai. Moterims mečetėse įrengiama atskira vieta.
Į mečetės pastatų kompleksą kartais įeina minaretas - bokštas, nuo kurio muedzinas (mečetės tarnautojas) šaukdavo (dabar dažniausiai skelbiama radijo ryšiu arba leidžiamas įrašas) tikinčiuosius maldai. Jai vadovauja imamas.
Visiems privaloma pasninkauti musulmonų kalendoriaus ramadano mėnesį (per jį buvo pradėtas apreikšti Koranas). Šviesiu paros metu negalima valgyti, gerti, rūkyti, mylėtis. Nėščiosioms ir maitinančioms motinoms pasninkas neprivalomas, ligoniai, keliaujantieji, kovotojai gali jį nukelti.
Chadžą, jei yra pakankamos materialinės sąlygos, atlikti privaloma bent kartą gyvenime vyrams ir moterims. Aplankomas Arafato slėnis ir Kaabos šventykla.
Religinį mokestį (2,5 % nuo turimo finansinio turto; apmokestinami ir gyvuliai bei žemės ūkio produkcija) privaloma mokėti visiems turto cenzą atitinkantiems musulmonams kasmet musulmoniškų metų pabaigoje. Šis mokestis laikomas viena Alacho garbinimo formų, manoma, taip išreiškiama padėka už suteiktą materialinę gerovę.
Musulmonai tiki, kad Alachas paskutinio teismo dieną prikels visus žmones su siela ir kūnu (todėl skeptiškai vertinamas arba draudžiamas kremavimas, donorystė, skrodimas).
Korane neaprašyta, kaip turi būti atliekamos laidojimo apeigos (išdėstyta fikho veikaluose). Laidojimo papročiai islamiškose šalyse skiriasi, bet visiems privalu, kad mirštantysis (jei negali pats - artimieji) pasakytų tikėjimo išpažinimą, šiitai dar skaito ir Korano 36 dalį (surą).
Korane draudžiama skaityti maldas už savižudžius. Už velionį meldžiamasi 3, 7 ir 40 dieną po jo mirties.
Didžiausiomis silpnybėmis laikoma išdidumas, savo (ir kitų) ribotumo nesuvokimas, savanaudiškumas. Joms atskleisti Alachas atsiuntęs pranašus (Abraomą, Mozę, Jėzų Kristų ir kitus) ir yra pasirengęs atleisti žmogui ir grąžinti jį į pirmapradę būseną be nuodėmės.
Korane sakoma, kad Alacho nurodymu pasaulio ir žmonių gyvenimu rūpinasi angelai. Vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo šėtono yra balsu skaityti Koraną.
Islamo pagrindinės šventės yra Id al Adcha, Id al Fitras, Maulidas (arba Maulid an nabi - Mahometo gimimo dienos šventė, švenčiama birželio-liepos mėnesį), Ašūra.
Islamo pradininkas yra pranašas Mahometas (apie 570-632). Alachas perdavęs (tikima, per maždaug 23 metus nuo maždaug 610) jam Koraną.
Po Mahometo mirties įv. klausimai buvo sprendžiami remiantis suna (pasakojimai apie pranašo gyvenimą) ir Koranu. Jo pirmieji užrašymai datuojami 7-8 a.; sudaro 114 surų nuo 3 iki 286 ajatų (eilučių).
Islamas nuo 7 a. plito Vidurio Rytų ir Centrinėje Azijoje, Indonezijoje, Afrikoje, 9 a. pradėjo skverbtis į Indiją. Europoje imtas skleisti prasidėjus arabų užkariavimams, antroji plitimo banga prasidėjo apie 1453 turkų kariuomenei įsiveržus į žemyninę Europą; islamas įsitvirtino Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
21 a. pradžioje islamą išpažįsta daugiausia arabai, turkai, Afganistano, Pakistano, Azerbaidžano, Vidurinės Azijos valstybių, Šiaurės Kaukazo, Baškirijos, Totorijos gyventojai. Iš viso pasaulyje islamą išpažįsta apie 1,6 mlrd.
Islamo Kultūros Centras Niujorke
Islamo kultūros centras Niujorke (angl. Islamic Cultural Center of New York) yra vienas iš svarbiausių islamo religinių ir kultūrinių centrų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šio centro statyba prasidėjo 1987 metais, tačiau oficialiai jis buvo atidarytas 1991 metais. Tai pirmoji mečetė, specialiai pastatyta Manhatane ir viena iš svarbiausių mečečių visame Niujorko mieste.
Architektūriškai šis centras yra modernus, sujungiantis islamiškos ir šiuolaikinės architektūros elementus. Pagrindinis pastatas - mečetė - turi išskirtinį aukštą cilindrinį minaretą ir kvadratinę maldos salę su dideliu kupolu, kuris rodo tradicinių islamiškų mečečių stilių. Centrinis kupolas dominuoja virš pastato ir leidžia natūraliai šviesai užlieti pagrindinę maldos erdvę.
Viduje Islamo kultūros centras turi erdvias maldos sales, kurios gali talpinti iki 1000 tikinčiųjų. Pagrindinėje maldos salėje gausu arabesko ir kaligrafijos elementų, kuriuos puošia ištraukos iš Korano. Šios dekoracijos sukuria dvasinę atmosferą, skatinančią susikaupimą maldai.
Šis centras yra ne tik religinė šventovė, bet ir svarbi vieta kultūriniams renginiams ir švietimo programoms. Čia vyksta įvairūs seminarai, paskaitos, Korano pamokos ir kaligrafijos dirbtuvės. Islamo kultūros centras taip pat organizuoja tarpreliginius dialogus, skatindamas supratimą tarp skirtingų tikėjimų ir tautybių atstovų.
Islamo kultūros centras Niujorke pasižymi ne tik tuo, kad tai yra vieta musulmonų religinėms apeigoms, bet ir kaip erdvė, kurioje skatinama kultūrinė įvairovė ir supratimas.
Kultūra ir Religija
Kultūra yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Mes gimstame kultūroje, mes formuojamės kultūroje ir tuo pačiu formuojame ją. Nėra tokios žmonių bendruomenės, kuri būtų įsivaizduojama be kultūros. Ji kaip vienijantis veiksnys apjungia žmones, suteikia jiems bendrą pamatą, ugdantį piliečių tarpusavio bendrumo jausmą.
Bet kurios tautos ar civilizacijos kultūroje itin didelę reikšmę turi religija, telkianti žmones ir formuojanti jų pasaulio suvokimą. Tikėjimas neabejotinai yra vienas iš svarbiausių kultūriškai vienijančių veiksnių.
Priešingai nei mes, musulmonai puikiai žino, kas yra jų Dievas, jie supranta Islamo dogmas ir gyvena remdamiesi jomis. Šie principai yra taip įaugę į jų sąmonę, jog daro įtaką ne tik jų kultūrinei erdvei, bet ir teisinei bei politinei tvarkai.
Nors ir kamuojami nesutarimų, tačiau bendrą kultūrinį tapatumą turintys Islamo išpažinėjai, yra itin homogeniški ir todėl sunkiai pasiduodantys integracijai.
Maža to, europiečiams nebesuvokiant autentiškos kultūros ir religijos reikšmės, krikščionybė ateizmu susirgusiuose Vakaruose pateikiama nebe kaip idėja, o kaip ženklų ir ritualų rinkinys, kultūros paveldas, kurį galima karikatūinti kiekvienam pagal savo sekuliarias pažiūras.
Islamiškoji Architektūra
Islamiškoji architektūra yra daugelio amžių senumo architektūros srovė, kurios principai susiję su islamu. Islamo pastatams būdingos aukštos, skulptūrinės formos, daug ornamentų. Kai kurie islamiškosios architektūros statiniai - vieni įspūdingiausių pasaulyje.
Islamiškąja architektūra vadinamas architektūros stilius, kurią musulmonai sukūrė 7 amžiuje, siekdami fiziškai išreikšti islamo principus; ši tradicija tęsiasi iki dabartinių laikų. Dažniausiai su islamo architektūra siejamas statinys yra mečetė - musulmonų maldos namai.
Ankstyvajai islamiškajai architektūrai darė įtakos romaninė, bizantinė ir persų architektūra. Iš Artimųjų Rytų islamo architektūra išplito po pasaulį, ypač Azijoje, jai taip pat darė įtakos kinų ir mogolų architektūra.
Islamiškoji architektūra kai kuriose Europos dalyse yra versija islamo architektūros, išvystytos Šiaurės Afrikos musulmonų, užkariavusių Iberijos pusiasalį ir daugelį salų vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, šią architektūrą jie tobulino per kelis šimtus valdymo metų. Daug tokios architektūros pavyzdžių yra Ispanijoje.
Islamo Architektūros Elementai
- Minaretai penkis kartus per dieną kviečia musulmonus melstis.
- Kupolai Islamo architektūroje kupolai statomi taip, kad tiktų ant trikampės arba keturkampės patalpos. Tokias struktūras dažnai puošia mozaikos iš plytelių.
- Mukarnai Skliautai iš mukarnų (islamo architektūros konstrukcinis ir dekoratyvinis elementas. Susideda iš keliais aukštais išdėstytų trimačių geometrinės formos (dažniausiai prizminių) įdubų) primena korį ar stalaktitus. Mukarnai būna iš akmens, medžio, jie jungia gretimas plokštumas, puošia paskliautes, kolonų kapitelius, frizus.
Puošybos Detalės
- Islamo puošybos elementai: spalvotų plytelių mozaikos su pasikartojančiais motyvais, su geometriniais ar augaliniais motyvais.
- Įprastai būna įkomponuota ištraukų iš Korano arabų kalba.
- Kitas elementas - mašrabijos, arba medžių pinučiai ant langų, kurie kartais saugo privatumą, o kartais tėra puošybos elementas arba skiria patalpas viduje.
- Dažnai galima pamatyti ir piešinių ant sienų, skulptūrų, plytelėmis iškaltų sienų, dekoratyvių drožinių.
Lauko Puošyba
Islamiškoje architektūroje prie pastatų dažnai užsodinami sodai, įrengiami vidiniai kiemeliai, hipostiliai.
Garsiausi Islamiškosios Architektūros Pavyzdžiai
Uolos Kupolo Šventykla Jeruzalėje, Izraelyje
Ši 7 a. pastatyta šventykla yra seniausias išlikęs islamiškosios architektūros paminklas. Pirmas bizantinio stiliaus islamiškas pastatas - Uolos kupolo šventykla yra vienas iš ankstyviausių islamiškosios architeltūros pavyzdžių. Auksu apkaltas kupolas stovi ant aštuonkampio pagrindo. Pats pastatas puoštas gėlių motyvų ir geometrinėmis mozaikomis.
Tadžmahalas Agroje, Indijoje
Vienas iš septynių pasaulio stebuklų, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Tadžmahalas Indijoje laikomas garsiausiu islamiškosios architektūros pavyzdžiu pasaulyje. Šiame 17 a. statytame mauzoliejuje dera persų, indų ir islamiškosios architektūros elementų, jis - viena iš dažniausiai turistų lankomų vietų. Balto marmuro kupolas akimirksniu atpažįstamas nuotraukose. Iš arčiau matyti mažos puošybos detalės - įstatyti brangieji akmenys ir arabų kaligrafijos rašmenys.
Alhambra Granadoje, Ispanijoje
Alhambra yra 14 a. statyti rūmai ir tvirtovė Ispanijoje, Andalūzijoje, greta Granados miesto. Šis architektūrinis ansamblis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Per pastaruosius 700 metų kompleksas neteko dalies struktūrų, tačiau ir tai, kas išliko yra stulbinamo grožio islamiškosios architektūros puošybos pavyzdys - gipso ir medžio raižiniai, spalvotos plytelės, kaligrafijos intarpai, Liūtų kiemą puošiantys mukarnai.
Heydaro Alijevo Centras Baku, Azerbaidžane
Garsus modernizuotos islamiškosios architektūros pavyzdys, pelnęs apdovanojimų. Šį centrą 2013 m. suprojektavo irakiečių ir britų kilmės architektė Zaha Hadid (ji mirė 2016 m.). Statinys naujai interpretuoja tradicinės islamiškosios architektūros elementų derinimą, rezonuoja su šimtmečių senumo tradicija, o tuo pačiu atrodo visiškai šiuolaikiškai.
Islamo Kultūros ir Švietimo Centras Vilniuje
Einant sostinės gyvenamųjų namų ir įvairiausių biurų apsupta Smolensko gatve, prie vieno niekuo neišsiskiriančio pastato neretai galima išvysti nemažą būrį žmonių. Tai po maldų Islamo kultūros ir švietimo centre besišnekučiuojantys šios bendruomenės nariai.
Tokie pokalbiai yra ypač svarbūs jų tarpusavio ryšiams stiprinti, LRT.lt sako muftijus Aleksandras Beganskas. Susitikę šiame centre, mes sėdame aptarti islamo, moters ir vyro vaidmenų jame ir musulmonų ateities Lietuvoje.
Prieš įžengiant į maldos kambarius, Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius A. Beganskas paprašo nusiauti batus. Mes susitinkame po penktadieninės maldos, kurią musulmonai vyrai privalo atlikti drauge. Vadinasi, visai neseniai į nedideles šio centro patalpas buvo sugužėję 350-400 žmonių.
Per metus Islamo kultūros ir švietimo centro bendruomenės narių skaičius išaugo kone dvigubai. Anot muftijaus A. Begansko, bendruomenės atstovas tikina nesulaukiantis aiškaus Vilniaus m. sav.
Tačiau maldos kambaryje matyti ryškūs užrašai. A. Beganskas paaiškina svarbiausius islamo principus - musulmonai tiki vienu Dievu, kuris pats negimė ir nesusilaukė vaikų, pranašais, per kuriuos Dievas atsiuntė knygas ir šventuosius raštus, ir Teismo diena, po kurios laukia rojus arba pragaras.
Per mūsų susitikimą centre nuolat zuja žmonės, netyla ir A. Begansko telefonas - vos prieš kelias dienas Turkiją ir Siriją sukrėtė galingas žemės drebėjimas, pasiglemžęs virš 47 tūkst. gyvybių.
Muftijus nurodo, kad per šventinę maldą centre susirenka net apie 700 žmonių - daliai tenka stoviniuoti lauke, mat ne visi gali tilpti į patalpas. Tačiau klausimas dėl mečetės statybų Vilniuje yra įstrigęs.
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje veikia du muftiatai - Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas, įkurtas 1998 m., ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba-muftiatas, įsteigtas 2019 m. Pastarajam ir vadovauja A. Beganskas.
Centre dėmesį traukia du maldos kambariai: vienas skirtas vyrams, kitas - moterims. Paklaustas apie tai, A. Beganskas sako:
„Dievas taip sukūrė, kad vyrams yra didesnė atsakomybė nei moterims, todėl aš sakau, kad čia yra kaip diskriminacija vyrų atžvilgiu.
A. Begansko teigimu, Korane nurodoma, kad tėvai vaikams - tiek mergaitėms, tiek berniukams - turi suteikti gerą auklėjimą, taigi - ir galimybę mokytis, įgyti universitetinį išsilavinimą, visapusišką pasaulio pažinimą.
Lietuvoje vis pasigirsta nepasitenkinimas dėl dirbančių užsieniečių, esą jie užima darbo vietas. Tačiau muftijus tikina, kad į Lietuvą atvykę jo bendruomenės nariai siekia sąžiningai užsidirbti pinigų, o įsilieti į šalies darbo rinką jiems yra kur kas sunkiau dėl kalbos ir teisinės sistemos, čia nėra pažįstamų, dažnai gimtąsias šalis jiems tenka palikti dėl politinių ir ekonominių priežasčių.
Muftijus pastebi, kad islamofobiją Lietuvoje kartais skatina net ir Seimo nariai, viešai gąsdindami visuomenę, o dėl mečetės statybų, anot jo, buvo kreiptasi net į Valstybės saugumo departamentą - A. Beganskas sako abejojantis, ar tokio veiksmo būtų imtasi, jei tai būtų klausimas dėl kitos religinės bendruomenės maldos namų.
Per šią krizę A. Beganskas su bendruomenės nariais lankėsi migrantų stovyklose, pasakoja ten organizavęs maldas, vežęs knygas, kiek galėjęs, dalijęs maisto.
Mums bekalbant, žmonės į Islamo kultūros ir švietimo centrą ir toliau neša maišus su pagalba nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, kiti skirsto surinktus daiktus.
„Mes sakome: „Alachai, vesk mus teisingu keliu.“ Tai reiškia leisk, padėk mums išlikti žmonėmis. Karas, pandemija, žemės drebėjimas - bet kokiomis sąlygomis mes turime pasistengti išlikti žmonėmis.
Šiandien turiu turto, įvyksta žemės drebėjimas, turto nėra. Ir vaikų nėra. Ir manęs paties nebėra. Gali būti? Gali būti. Bet ar čia esmė - kiek aš uždirbsiu pinigų, kokį namą pastatysiu?
Statistika
| Religija | Tikintieji | Procentas |
|---|---|---|
| Islamas | 2 milijardai | 21% |