Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas: apibrėžimas, įsigijimo galimybės ir įstatyminiai aspektai

Įsiterpęs žemės sklypas - tai valstybinės žemės plotas, esantis tarp kitų žemės sklypų ar kraštovaizdžio objektų, kuriame neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Ši sąvoka apibrėžiama įvairiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tokiuose kaip Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas ir Miškų įstatymas.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, kokie įstatymai tai reglamentuoja, ir kokios galimybės atsiveria norintiems įsigyti tokį sklypą.

Įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimas teisės aktuose

Įsiterpusiu žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuris atitinka tam tikrus dydžio reikalavimus, nustatytus įvairiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Šis plotas yra tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų, tokių kaip keliai, geležinkeliai, miškų sklypai ar vandens telkiniai. Svarbu paminėti, jog pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus, jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

Įsiterpusiu žemės plotu laikomas ir valstybinės žemės plotas, kuris besiriboja ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais, bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Pastarąjį gali sudaryti siaura juosta, šlaitas, griovys, ir jame taip pat negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

Įstatyminė Bazė

Žemės sklypo apibrėžimą reglamentuoja šie įstatymai:

• Šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalis
• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos

Seimas pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, kuriomis praplečiamas valstybinės įsiterpusios žemės apibrėžimas. Įsigaliojus ūkininkaujantiems asmenims palankiai nuostatai, įsiterpusia žeme bus laikomas ir ne didesnis kaip 3 ha valstybinio žemės ūkio paskirties žemės plotas, besiribojantis su stabiliu kraštovaizdžio objektu (keliu, geležinkeliu, miškų sklypu, vandens telkiniu). Tokią valstybinę žemę bus galima įsigyti be aukciono (besiribojančių sklypų savininkams - pirmumo teise).

Pasak parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nario Jono Gudausko, būdavo vis gaunama ūkininkų skundų, kad įsiterpusia žeme yra laikoma tik fiziškai iš visų pusių su kito privataus asmens žeme besiribojanti valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. „Žmonėms nesuprantama, kodėl žemei besiribojant su keliu ar melioracijos grioviu tai nėra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl siūloma šią klaidą ištaisyti“, - sakė J. Gudauskas.

Naujos nuostatos įsigaliojo birželio 1 d.

Įsiterpusi žemė sodų bendrijose

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui praplėsti įsiterpusio žemės sklypo, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, sąvoką. Tuo siekiama sumažinti nenaudojamus ir apleistus žemės plotus.

Šiuo metu sodų bendrijų nariai turi teisę įsigyti valstybinės žemės plotus, neviršijančius 0,04 ha, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, taip pat ir tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Tačiau iki šiol jiems nebuvo suteikta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypų, besiribojančių su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir esančių tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, ir kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

„Šiandien yra gana siauras apibrėžimas, mūsų nuomone, įsiterpusių žemės sklypų sodų bendrijos teritorijoje, dėl to sodininkų bendrijų nariams yra sudėtinga arba neįmanoma iš valstybės išsipirkti įsiterpusios žemės sklypelio, kadangi jo sąvoka yra siaurai apibrėžta", - teigia ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas.

Anot vedėjo, šiandien platesnė įsiterpusio žemės sklypo sąvoka yra apibrėžta kitos paskirties žemės sklypams, tad siekiama tiesiog suvienodinti skirtinguose teisės aktuose esantį įsiterpusių žemės sklypų apibrėžimą.

Praplėtus įsiterpusio žemės sklypo sąvoką bus sudarytos sąlygos įteisinti kuo daugiau valstybinės žemės plotų, kurie negali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, ir užtikrinti efektyvų valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijose, panaudojimą.

Sodininkas, nusipirkęs įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ne tik galėtų papildomai užsiauginti žemės ūkio produktų, bet sujungęs jį su turimu sodo žemės sklypu galėtų statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio pastatais.

Naujos nuostatos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio sklypo sąvoka papildoma naujomis nuostatomis. Įsiterpusiu nebus laikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Tačiau išimtis - atvejai, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Tuo atveju, jei valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Įsitarpusį valstybinį žemės sklypą sudarys griovys, jei nuo vienos iki kitos viršutinės sklypo briaunos plotis neviršys 15 metrų.

Svarbu tai, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negalės būti didesnis už besiribojančio žemės ploto, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Praktiniai pavyzdžiai

Miesto teritorijoje kiekvienas kvadratinis žemės metras yra vertingas - ne tik dėl „aro kainos“, bet ir norint sutalpinti projektuojamus pastatus ar automobilių stovėjimo vietas. Kartais tiesiog sklypo, kuriame stovi vienbutis namas, savininkai nori šiek tiek padidinti savo turimą žemę.

Dažnai laisva valstybinė žemė, arba žemė kurioje nesuformuoti sklypai, gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Visų pirma, laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima prijungti, turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių raudonųjų linijų ar valstybinio miško plotų. Įsiterpusiu nelaikomas plotas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, išskyrus kai tai yra siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Įsiterpęs plotas, prijungiamas prie vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir bendrabučių naudojimo būdo sklypų, negali būti didesnis nei 4 arai, išskyrus atvejus, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Panašiai yra ir su kitų paskirčių ir naudojimo būdo sklypais, pavyzdžiui, skirtų komercinės paskirties objektų statybai. Vienintelis skirtumas - didžiausias prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas negali viršyti 50 arų.

Juosta yra laikoma siaura, jei ji neviršija 10 metrų ilgio. Įsivaizduokite situaciją, kai norimas prijungti plotas trimis kraštinėmis ribojasi su žemės sklypais ir gatvės raudonosiomis linijomis, o ketvirta, kurios ilgis 11 metrų - su laisva valstybine žeme. Tai reiškia, kad šis plotas nelaikomas įsiterpusiu ir žemės prijungimas nėra galimas.

Kitas praktikoje dažnai pasitaikantis pavyzdys - tarp komercinių objektų statybai skirto sklypo ir gatvės raudonųjų linijų esantis atstumas - didesnis nei 10 metrų. Sakykime, kad jis yra 15 metrų. Visa teritorija pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra skirta komercinės paskirties objektų statybai su galimais dideliais užstatymo rodikliais. Atsižvelgiant į tai, norimame prijungti laisvos valstybinės žemės plote joks racionalaus dydžio sklypas negali būti suformuotas.

Šlaito nuolydis nuo viršutinės briaunos iki papėdės negali būti mažesnis nei 20 laipsnių. Jei šlaito nuolydis - 19 laipsnių, prijungimas jau negalimas. Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų. Jei šis atstumas yra 16 metrų, žemės prijungimas taip pat negalimas.

Visos šios ir dar daugiau taisyklių yra detaliai aprašytos LR Vyriausybės nutarime. Galima tik spėlioti, kaip, kokiais pavyzdžiais, kokia praktika remiantis ir kodėl jos buvo sugalvotos būtent tokios.

Ar leisti prijungti valstybinės žemės plotą, sprendžia savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiose situacijose labai dažnai elgiasi protingai ir sutinka prijungti ne visiškai įsiterpusio sąvoką atitinkančius laisvos valstybinės žemės plotus. Tačiau visas protingumas paprastai baigiasi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės valdytoja, ir visus teisės aktus vertina griežtai paraidžiui.

Problema, kad visų situacijų, kurios pasitaiko kalbant apie laisvos valstybinės žemės prijungimą, numatyti neįmanoma. Šioje vietoje turėtų būti palikta bent kažkiek vietos diskrecijai, kad kiekvienas sudėtingesnis atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į aplinkinę urbanistinę situaciją ir kitas aplinkybes.

Nuo 2020-01-01 Seimas pakeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatė, kad privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės iki 3 ha įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus. Karantino metu prašymus galima pateikti paštu ir elektroniniu paštu, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), kai pasirenkama paslauga „Asmens skundo ar prašymo priėmimas bei nagrinėjimas“.

Apribojimai ir išimtys

Norint geriau suprasti, kas laikoma įsiterpusiu žemės sklypu ir kokios yra jo įsigijimo galimybės, pateikiama lentelė su pagrindiniais apribojimais ir išimtimis:

tags: #isiterpes #valstybines #zemes #sklypas