Kompensacija už būsto pritaikymą neįgaliesiems: sąlygos ir tvarka

Šiame straipsnyje aptarsime būsto pritaikymo neįgaliesiems galimybes ir sąlygas Lietuvoje. Sužinokite, kas gali pretenduoti į paramą, kokie reikalavimai keliami būstui ir kokia tvarka reikia vadovautis norint gauti kompensaciją.

Kas gali pretenduoti į būsto pritaikymo kompensaciją?

Jei esate pripažintas neįgaliu ir nedarbingu, galite pretenduoti į valstybės subsidiją pirmajam būstui įsigyti, jeigu atitinkate nustatytus kriterijus.

Pagrindiniai aspektai

• Aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ir jų sudarytos būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo neįgaliems asmenims, bei neįgaliųjų asociacijos ir jų atstovai, dalyvaujantys komisijų darbe bei atliekantys būsto pritaikymo priežiūrą.
• Visi būsto pritaikymo projektai ir atliekami statybos darbai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317, ir kitų statybos bei remonto rangos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
• Valstybės biudžeto lėšos būstui neįgaliesiems pritaikyti paskirstomos atsižvelgiant į savivaldybėje pateiktų Prašymų skaičių einamųjų metų sausio 1 dieną.

Būsto pritaikymo sąlygos

Tam, kad būstas būtų pritaikytas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

• Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
• Naujos statybos būstas, kurio baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų ir kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, jo tėvams, įtėviams arba globėjams (rūpintojams), jei neįgalusis yra nepilnametis arba teismo pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje.

Suaugusiam neįgaliajam būstas gali būti pakartotinai pritaikomas ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio sprendimo pritaikyti neįgaliojo būstą priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai neįgaliajam dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar ugdymosi poreikių reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai.

Būsto pritaikymo darbai

Pareiškėjas privalo organizuoti savarankiškai būsto pritaikymo darbus ir šie darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo pasirašymo dienos.

Galimi būsto pritaikymo darbai:

• Nesant techninių galimybių įrengti būste sanitarinius įrenginius arba pritaikyti esančius būste, komisijos sprendimu gali būti perkami mobilūs techninės pagalbos įrenginiai (mobilios vonios ir mobilūs tualetai).
• Keltuvo (lifto) tarp aukštų būsto viduje įrengimas individualiuose namuose.

Keltuvų (liftų) įrengimas

Įvairaus tipo keltuvai (liftai) (vertikalūs, nuožulnūs, laiptų kopikliai) ir jų įrengimas (keltuvo (lifto) kėlimo aukštis - ne aukščiau kaip iki pastato antžeminės dalies pirmojo aukšto). Keltuvo (lifto) kėlimo aukštis neribojamas, kai keltuvo (lifto) pirkimą (gamybą) ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas.

Prašymo teikimo tvarka

Savivaldybės administracija nustato Prašymų priėmimo terminą einamųjų metų laikotarpiui. Pareiškėjas laisvos formos Prašymą pateikia savivaldybės administracijai pagal savo gyvenamąją vietą. Prašyme pareiškėjas nurodo savo vardą, pavardę, neįgaliojo, kuriam prašoma pritaikyti būstą, vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą (jeigu pareiškėjas yra ne neįgalusis) ir prašomo pritaikyti būsto adresą.

Reikalingi dokumentai:

• Išrašas iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a).
• Laisvos formos rašytinis būsto savininko sutikimas leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus.

Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant neįgaliojo teisę į būsto pritaikymą, yra valstybės registruose, žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, pareiškėjas šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo.

Prašymas gali būti teikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu būdu.

Prašymo nagrinėjimo tvarka

Savivaldybės administracijoje gautas Prašymas užregistruojamas suteikiant registracijos numerį, o pareiškėjas įrašomas į būsto pritaikymo eilę.

Jei keli pareiškėjai patenka į tą pačią asmenų, kuriems teikiamas prioritetas, grupę (pavyzdžiui, besimokančių asmenų, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis), jie įrašomi į eilę pagal Prašymo gavimo datą ir registracijos numerį.

Savivaldybės administracija preliminariai nustato pareiškėjus, kuriems būstai galėtų būti pritaikyti einamaisiais metais. Jei savivaldybės administracija nustato, kad pareiškėjas, kurio būstas galėtų būti pritaikytas einamaisiais metais, nepateikė visų reikalingų dokumentų, nurodytų Aprašo 18 punkte, arba dokumentuose pateikta informacija yra nepakankama, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į pareiškėją, nurodydama, kokius trūkstamus dokumentus ar informaciją ir iki kada pareiškėjas privalo pateikti (šis terminas turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos rašto dėl trūkstamų dokumentų pateikimo gavimo dienos).

Jeigu pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Aprašo nustatyta tvarka nustato, kad prašomas pritaikyti būstas neatitinka Aprašo nustatytų reikalavimų, Prašymas toliau nenagrinėjamas.

Komisijos vaidmuo

Komisija, su pareiškėju suderintu laiku atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri ir įvertina jo pritaikymo neįgaliajam poreikį. Apžiūrint būstą ir įvertinant jo pritaikymo neįgaliajam poreikį, privalo dalyvauti ne mažiau kaip vienas trečdalis komisijos narių (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas privalomas) ir statybos darbų specialistas (jeigu jis nėra komisijos narys).

Jeigu į bent vieną akto būsto pritaikymo poreikio vertinimo lentelėje pateiktą klausimą atsakoma „Negali“, akte pažymima, kokios yra fizinės aplinkos kliūtys ir koks būsto pritaikymas reikalingas.

Užpildytą aktą pasirašo visi būsto apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, statybos darbų specialistas (jeigu jis nėra komisijos narys), pareiškėjas. Per 2 darbo dienas nuo akto užpildymo dienos jis pateikiamas savivaldybės administracijai.

Jeigu neįgaliojo specialiesiems poreikiams ketinama pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir pareiškėjas teikdamas Prašymą nepateikė daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, komisija informuoja pareiškėją apie sutikimo būtinumą ir pažymi tai akte. Jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, pareiškėjas laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti būstą, o jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą privalo pateikti per 20 darbo dienų nuo akto užpildymo dienos.

Preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos rengimas

Savivaldybės administracija pagal akte nurodytus neįgaliojo poreikius atitinkančių būsto pritaikymo darbų aprašymus per 20 darbo dienų nuo akto perdavimo savivaldybės administracijai dienos parengia preliminarų būsto pritaikymo neįgaliajam darbų aprašą ir išlaidų sąmatą, sudarytą atsižvelgiant į vidutines darbų, paslaugų ir (ar) prekių rinkos kainas.

Būsto pritaikymo darbų projektus (jei tokie buvo rengiami), preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas, aktą bei Aprašo 18 ir 29 punktuose nurodytus dokumentus savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų parengimo ar gavimo dienos pateikia svarstyti komisijai artimiausiame jos posėdyje. Komisija sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba jo nepritaikymo), dėl būsto pritaikymo preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos patvirtinimo arba nepatvirtinimo priima ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. Jei neįgaliojo eilė pritaikyti būstą praleidžiama, apie tai neįgalusis ir pareiškėjas informuojami raštu, nurodant eilės praleidimo motyvus.

Komisija apie priimtą sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba jo nepritaikymo) ir komisijos posėdžio protokolą su priedais (jei tokie yra) bei išnagrinėtus dokumentus (preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio dienos perduoda savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracija raštu informuoja pareiškėją apie komisijos priimtą sprendimą per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu priimamas sprendimas finansuoti būsto pritaikymo darbus, pareiškėjas su komisijos sprendimu ir patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu supažindinamas pasirašytinai. Jeigu pareiškėjas nepasirašo, būsto pritaikymo darbai neatliekami. Pareiškėjas, kurio Prašymas atmestas, apie sprendimą informuojamas raštu, nurodant Prašymo atmetimo motyvus ir sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjui akte nurodžius, kad būsto pritaikymo darbus organizuos savarankiškai, su juo pasirašoma Sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo.

Jeigu būste gyvena daugiau neįgaliųjų, kuriems būtina pritaikyti būstą, pildomas vienas aktas, kuriame įvertinamas būsto pritaikymo poreikis visiems būste gyvenantiems neįgaliesiems. Jeigu paaiškėja, kad daugiabučio namo, kuriame prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, laiptinėje yra daugiau butų, kuriuose gyvena neįgalieji, savivaldybės administracija pasiūlo šiems neįgaliesiems ar jiems atstovaujantiems asmenims, ar savivaldybės socialiniam darbuotojui pateikti savivaldybės administracijai Prašymus.

Finansavimo aspektai

Neįgaliųjų reikalų departamentas, gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie būstui neįgaliesiems pritaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų dydį, šias lėšas paskirsto savivaldybėms ir apie tai raštu informuoja jų administracijas. Savivaldybės administracija, gavusi Neįgaliųjų reikalų departamento informaciją apie skirtas valstybės biudžeto lėšas, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos gavimo raštu informuoja Neįgaliųjų reikalų departamentą, kiek skirtų lėšų planuoja panaudoti.

Jei būstui neįgaliesiems pritaikyti lėšų iš valstybės biudžeto skiriama papildomai arba jų atsisako kitos savivaldybės, Neįgaliųjų reikalų departamentas kartą per ketvirtį gali papildomai skirti lėšų savivaldybėms. Savivaldybių administracijos paraiškas skirti papildomų lėšų ir pranešimus apie skirtų valstybės biudžeto lėšų būstams pritaikyti grąžinimą pateikia Neįgaliųjų reikalų departamentui ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

Atsižvelgdama į turimų savivaldybės biudžeto lėšų būstui pritaikyti dydį ir skirtą valstybės biudžeto lėšų dydį einamaisiais metais, komisija nustato, kiek būsto pritaikymo eilėje įrašytų pareiškėjų Prašymų galima tenkinti ir finansuoti būsto pritaikymą.

Neįgalieji, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo darbai nefinansuojami arba kurie raštu atsisako paramos būstui pritaikyti ar įsigyti einamaisiais metais, lieka būsto pritaikymo eilėse.

Išlaidų sąmatoje, kurią rekomenduojama rengti pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1K-206 „Dėl biudžeto sudarymo ir vykdymo formų patvirtinimo“, nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su būsto pritaikymu (įskaitant projektų ir sąmatų rengimo išlaidas).

Įvairaus tipo keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) kaina į būsto pritaikymo išlaidų sąmatas neįtraukiama. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) išlaidų sąmatos rengiamos ir pridedamos atskirai.

Būsto pritaikymo darbai atliekami ir Aprašo 79 punkte nurodytos kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Parama būstui įsigyti

Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti.

Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.

Kas laikoma jauna šeima?

Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

Kokia suma subsidijuojama?

Būsto paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Vaikų neauginančioms jaunoms šeimoms siūloma 15 proc. subsidija.

Kur kreiptis dėl paramos?

Reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikti nustatytos formos prašymą.

Savivaldybė tuomet per 10 darbo dienų suformuos pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Pažyma yra aktyvuojama SPIS sistemoje - tai padaro pirma kredito įstaiga, gavusi paraišką; kitos įstaigos mato faktą, kad pažyma jau aktyvuota.

Kredito įstaigos, kurios gaus kliento paraišką su pažyma, privalo ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo paraiškos gavimo priimti sprendimą dėl finansavimo ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Informuojame, kad šiuo metu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti.

Lengvatos pasinaudojimo galimybės

• Lengvata pasinaudoti taip pat gali turintys mažo naudingojo ploto, fiziškai nusidėvėjusius ar neįgaliųjų poreikiams nepritaikytus būstus. Konkrečias sąlygas reikėtų pasitikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.
• Pretenduojantys turėtų būti deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus. Jų vertė turi neviršyti nustatytų dydžių.

Kokia suma subsidijuojama?

Subsidijuojama 15-30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos.

Pavyzdžiui, 15 proc. gautos būsto paskolos (arba jos likučio) sumos subsidijuojama, jei šeima yra jauna ir neaugina vaikų arba neturi vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Nepaisant to, kokia paskolos ar jos likučio dalis subsidijuojama, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto paskolų suma neturi būti didesnė kaip 53 tūkst. eurų - asmeniui be šeimos; 87 tūkst. eurų.

Kokį turtą galima subsidijuoti?

Šiuo atveju taip pat finansuoti galima tik gyvenamosios paskirties NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją.

Svarbios sąvokos

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

tags: #isigijus #busta #kompensacija