Skolų išieškojimas iš UAB vadovo turto Lietuvoje

Straipsnyje aptariamas juridinis procesas, susijęs su skolų išieškojimu iš uždarosios akcinės bendrovės (UAB) vadovo turto Lietuvoje. Nagrinėjami įstatyminiai aspektai, teismų praktika ir situacijos, kuriose kreditoriai gali siekti atgauti skolas iš įmonės vadovo asmeninio turto.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. laikotarpiu bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1366 įmonėms (95,3 proc.), o 68 įmonėms (4,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. Lyginant 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. duomenis su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, teismo tvarka iškeltų bankroto bylų padaugėjo 15,8 proc., ne teismo tvarka pradėtų bankroto procesų - 2,8 karto. Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio - rugsėjo mėn., inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (417 įm. arba 29,1 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) (404 įm. arba 28,2 proc.) bei kiti kreditoriai (296 įm. arba 20,6 proc.). Įmonių savininkai - 7,3 proc., o darbuotojai - 3,1 proc., vadovai inicijavo tik 10,8 proc. visų per 2015 m. sausio - rugsėjo mėn. pradėtų bankroto procesų.

Bankroto bylos iškėlimas UAB "Kolveda" pavyzdys

Civilinė byla Nr. eB2-1266-567/2022 iliustruoja situaciją, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kolveda“. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad įmonės mokestinė nepriemoka siekė 9 583,79 Eur ir kad bendrovė neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti šią sumą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kolveda“.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kolveda“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. spalio 16 d., įmonės veikla - savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, teikti paslaugas, prekes bei atlikti darbus ir bendradarbiauti dėl to ir kitų dalykų bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus juridinius asmenis. Įmonės vadovas ir akcininkas yra R. D. Įmonė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017-2020 m. Pagal 2016 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės turto vertę sudarė 2 500 Eur (piniginės lėšos) Eur, įmonė neturėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei pajamų, patyrė 2 Eur nuostolį. Įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų. Įmonės mokestinė nepriemoka 2021 m. lapkričio 25 d. buvo 9 583,79 Eur.

Teismas daro išvadą, kad UAB „Kolveda“ yra nemoki ir negali bei negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Įmonė jau ilgą laiką neturi darbuotojų, viešam registrui nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų. Įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nors pagal 2016 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo 2 500 Eur trumpalaikio turto (piniginių lėšų), neturėjo skolų, tačiau pagal šiuo metu turimą informaciją iš įmonės priverstine tvarka yra išieškoma bendra 8 609,56 Eur suma, o skola ieškovei siekia 9 583,79 Eur.

Vadovo atsakomybė ir sąlygos

Pagrindinė bankroto priežastis - įmonės nemokumas. Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau -Įstatymas) nurodoma, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės bankrotą gali lemti tiek išorinės (ekonominė krizė, valiutų nestabilumas, nepalanki muitų politika ir pan.), tiek vidinės priežastys (vagystė, gaisras, atsakingų nerūpestingumas).

Civilinė atsakomybė, siejama su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos atlyginimo, kuris atsirado dėl vadovo pareigų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo ar atlyginimo. Įmonės vadovo, valdymo organų atsakomybė yra subsidiari, tai reiškia, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tuo atveju, kai įmonė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų. Vadovo civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę (pvz. vadovo atsakomybė už netinkamų pareigų vykdymą), tiek prieš jos kreditorius (pvz. tyčinio bankroto atveju).

Neteisėti veiksmai

Vadovo fiduciarinės pareigos pažeidimas įmonės atžvilgiu jau gali būti traktuojami kaip neteisėti veiksmai. Prastėjant įmonės finansinei būklei - didėja kreditorių interesų reikšmė. Tokiu atveju, vadovui atsiranda fiduciarinės pareigos priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus ir atsižvelgti į kreditorių interesus. Kitas pavyzdys yra susijęs su vadovo pareiga nepažeisti teisės aktuose imperatyviai nustatytų pareigų (įmonės turto, dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas ar netinkamas perdavimas, kt.).

Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, numatantys konkrečius terminus: vadovas ar kt. asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir jo dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra bauda už neteisėtus veiksmus, žalos dydis yra nustatomas kiekvienu atveju individualiai: gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, byloje patvirtintų, bet nepatenkintų reikalavimų sumai.

Priežastinis ryšys ir kaltė

Įrodžius vadovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, vadovo kaltė yra preziumuojama. Vadovas atsako dėl tyčinės kaltės, kitaip tariant, esant vadovo tyčiai ir veikimui (neveikimui) kuomet siekiama pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, kuris pasireiškia netinkamu savo pareigų vykdymų. Suinteresuotas kreditorius turi pats kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad vadovo veiksmai buvo nesąžiningi.

Teismų praktikoje galima rasti ir vadovo, kaip įmonės dalyvio, veiksmų vertinimo kriterijų. Visų pirma teismas bankroto procese vertina kelerių metų įmonės finansinius dokumentus. Remiantis šiais dokumentais teismas padaręs išvada, kad įmonė yra (buvo) nemoki aišku, kad vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei įmonės vadovas tuo nepasirūpino, tai gali būti traktuojama kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorius.

Dažnai vadovas, kuris vykdo nesąžiningą veiklą, įmonės turtą „išdalina“ savo šeimos nariams. Tokiu atveju, kreditorius turi surinkti įrodymus apie „iškeliavusį iš įmonės“ turtą (dovanojant turtą, perkeliant turtą į kitas įmones, sudarant nuostolingus sandorius ir pan.) ir taip įrodyti nesąžiningus vadovo veiksmus. Taigi, vadovą galima priversti atsakyti už įmonei padarytą žalą bei įpareigoti tinkamai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet reikia įrodyti, kad įmonės vadovas sąmoningai elgėsi nesąžiningai.

Kreditoriai dažnai galvoja, kad bankroto administratorius - tai asmuo, kuris atstovauja bankrutuojančią įmonę, bet tai nėra tiesa. Bankroto administratorius yra nešališkas asmuo, kuris atlieka tarsi tarpininko funkciją tarp skolininko ir kreditoriaus. Taigi, kreditorius turi teisę kreiptis į bankroto administratorių ir paraginti bankroto administratorių skirti vadovui baudą už pareigų nevykdymą (pvz. vadovui neperduodant bankroto administratoriui reikiamų įmonės finansinių dokumentų, taip ilginant procesą ir užkertant kelią įvertinti įmonės finansinę padėti).

Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Mokesčių mokėtojui, laiku nesumokėjusiam mokesčio bei su juo susijusių sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka. VMI įgyja teisę priverstinai išieškoti Raginime nurodytą mokestinę nepriemoką kitą dieną po to, kai pasibaigia Raginime mokestinę nepriemoką sumokėti geruoju nurodytas terminas.

Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai:

• Delspinigiai
• Turto areštas
• Nurodymas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ar valstybės iždo valdytojui nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)
• Hipoteka ar įkeitimas
• Laidavimas ar garantija

Turto areštas gali būti taikomas, jeigu mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba gaunama informacijos, kad turto areštas būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Hipoteka - tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsiranda vienašališku VMI sprendimu, neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo valią.

Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Skolų išieškojimas iš MB narių ir vadovų

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t. y., ribotai.

Nors MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, tačiau atsižvelgiant į MB narių teisę gauti išmokas iš MB avansu išmokamą pelną, teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdant skolos išieškojimą iš MB nario, išieškojimas gali būti nukreipiamas į MB disponuojamas lėšas, kurias MB narys turi teisę gauti kaip pelno dalį.

Vadovaujantis MB įstatymu, su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, kad MB vadovo su MB nesieja darbo santykiai. Tokiu atveju vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, išieškojimo negalima nukreipti į darbo užmokestį, kaip tai būtų įprasta kitų MB darbuotojų atžvilgiu. Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato, kad priverstiniu būdu galima išieškoti sumas iš skolininko lėšų ar turtinių teisių, o taip pat iš skolininko turto ir pinigų, esančių pas kitus asmenis, tad areštas gali būti taikomas ir būsimoms išmokoms.

Antstolis, vykdantis skolos išieškojimą iš MB vadovo, turi teisę kreiptis į MB dėl skolininkui mokėtinų lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

Baudžiamoji atsakomybė

Trumpai paliečiant baudžiamąją vadovo atsakomybę galima paminėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams.

Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei - bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas. Šios nusikalstamos veikos sudėtyje yra žodžiai ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam vadovui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams.

Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan.

Teismų praktikos pavyzdžiai

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė „Boslitos ir Ko“, jos vadovo Gintaras Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ prašymą leisti vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto poros nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus - įmonės „Firtst partners“ - sutikimo. Anot teismo, antstolis bando išieškoti bendrą O. ir I. Gončarukų 23,8 mln. Eur skolą „Boslitai ir Ko“, G. Ieškovų manymu, dalį skolos būtų galima grąžinti pardavus porai priklausančius žemės sklypus Kaune ir nekilnojamąjį turtą Neringoje - jo vertė siekia beveik 3 mln. „Boslitos ir Ko“, G. Tuo metu „First partners“ tikina, kad poros turtas vertas 2,18 mln. Gončarukai „First partners“ yra skolingi 2,28 mln. Eur, nes laidavo už tokios vertės paskolas bankrutuojančiai įmonei „Butvita“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021-ųjų gegužę tenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad su V. Romanovu sieta Bosnijos ir Hercegovinos įmonė „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. Eur skolą, 4,77 mln. „Baltijos stiklas“ 2011 metais pervedė 14,6 mln. Eur įmonei „Alumina Zvornik“.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet liepą V. Romanovą ir O. Gončaruk, tris Šiaulių banko darbuotojus bei kitus asmenis išteisino dėl 5,7 mln. Eur vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo - kaltinimai buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimta paskola buvo panaudota V. Romanovo, O.

Apibendrinimas

Straipsnyje aptarti įvairūs aspektai, susiję su skolų išieškojimu iš UAB vadovo turto Lietuvoje. Apžvelgti teisės aktai, teismų praktika ir situacijos, kuriose kreditoriai gali siekti atgauti skolas iš įmonės vadovo asmeninio turto. Taip pat aptarta MB narių ir vadovų atsakomybė bei baudžiamoji atsakomybė už blogą įmonės valdymą.

tags: #isieskojimo #is #uab #vadovo #turto