Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga, todėl didėja ir poreikis atsakyti į klausimą, ar galima išieškoti žalą iš UAB vadovo turto. Straipsnyje aptariami žalos išieškojimo iš UAB vadovo turto pagrindai Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir įstatymų nuostatomis.
Įmonės Bankrotas ir Vadovo Atsakomybė
Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Pagrindinė bankroto priežastis - įmonės nemokumas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau -Įstatymas) nurodoma, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai. Nuo tapimo vadovu momento jis privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, nes jis ne tik derina visų juridinio asmens veikla suinteresuotų asmenų interesus, bet vadovui suteikiamos labai plačios teisės - bendrovės vardu sudaryti sandorius, prisiimti įvairias teises ir pareigas, disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, įmonės vadovui įstatymai taiko aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus.
Atsakomybės Rūšys
Vadovui gali būti taikoma:
- Drausminė atsakomybė: už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
- Administracinė atsakomybė: už administracinės teisės pažeidimus.
- Baudžiamoji atsakomybė: už nusikaltimus finansų sistemai.
- Civilinė atsakomybė: už žalą, atsiradusią dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Įmonės vadovo, valdymo organų atsakomybė yra subsidiari, tai reiškia, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tuo atveju, kai įmonė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų.
Civilinės Atsakomybės Pagrindai
Vadovo civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę (pvz. vadovo atsakomybė už netinkamų pareigų vykdymą), tiek prieš jos kreditorius (pvz. tyčinio bankroto atveju).
Neteisėti Veiksmai
Vadovo fiduciarinės pareigos pažeidimas įmonės atžvilgiu jau gali būti traktuojami kaip neteisėti veiksmai. Prastėjant įmonės finansinei būklei - didėja kreditorių interesų reikšmė. Tokiu atveju, vadovui atsiranda fiduciarinės pareigos priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus ir atsižvelgti į kreditorių interesus.
Kitas pavyzdys yra susijęs su vadovo pareiga nepažeisti teisės aktuose imperatyviai nustatytų pareigų (įmonės turto, dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas ar netinkamas perdavimas, kt.).
Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, numatantys konkrečius terminus: vadovas ar kt. asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir jo dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jo ir jo vadovaujamos įmonės santykiai yra specifiniai, t.y. vadovas geriausiai žino finansinę įmonės būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeis kreditorių interesus.
Žala
Praktikoje galima rasti pavyzdžių, kuomet žala iš vadovo priteisiama, kai įmonė ilgą laiką nevykdo veiklos, bet prisiima naujus įsipareigojimus taip didindama nuostolius dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių su kuriais nėra galimybės atsiskaityti.
Vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra bauda už neteisėtus veiksmus, žalos dydis yra nustatomas kiekvienu atveju individualiai: gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, byloje patvirtintų, bet nepatenkintų reikalavimų sumai.
Priežastinis Ryšys ir Kaltė
Įrodžius vadovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, vadovo kaltė yra preziumuojama. Vadovas atsako dėl tyčinės kaltės, kitaip tariant, esant vadovo tyčiai ir veikimui (neveikimui) kuomet siekiama pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, kuris pasireiškia netinkamu savo pareigų vykdymų.
Suinteresuotas kreditorius turi pats kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad vadovo veiksmai buvo nesąžiningi.
Štai kaip apsaugoti savo turtą nuo ieškinių
Teismų praktikoje galima rasti ir vadovo, kaip įmonės dalyvio, veiksmų vertinimo kriterijų. Visų pirma teismas bankroto procese vertina kelerių metų įmonės finansinius dokumentus. Remiantis šiais dokumentais teismas padaręs išvada, kad įmonė yra (buvo) nemoki aišku, kad vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei įmonės vadovas tuo nepasirūpino, tai gali būti traktuojama kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorius.
Dažnai vadovas, kuris vykdo nesąžiningą veiklą, įmonės turtą „išdalina“ savo šeimos nariams. Tokiu atveju, kreditorius turi surinkti įrodymus apie „iškeliavusį iš įmonės“ turtą (dovanojant turtą, perkeliant turtą į kitas įmones, sudarant nuostolingus sandorius ir pan.) ir taip įrodyti nesąžiningus vadovo veiksmus.
Taigi, vadovą galima priversti atsakyti už įmonei padarytą žalą bei įpareigoti tinkamai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet reikia įrodyti, kad įmonės vadovas sąmoningai elgėsi nesąžiningai.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Civilinė byla Nr. e2A-325-881/2021
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje ieškovė bankrutavusi UAB „Liutenas“ prašė priteisti iš atsakovo Ž. L. 255 147,48 Eur žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas UAB „Liutenas“ vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pažeisdamas ABĮ ir BAĮ nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, apsunkino galimybę administratorei nustatyti tikrąsias bankroto priežastis ir ginti kreditorių interesus.
Civilinė byla Nr. eB2-1573-796/2018
Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą atsakovei UAB „ARRAP“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų, yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Ieškovė taip pat prašė atsakovės vadovui R. V. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Civilinė byla Nr. e2-691-467/2023
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl UAB „Skolų išieškojimas“ finansinio reikalavimo sumažinimo UAB „Šampano namai“ bankroto byloje. Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį.
Kreditorių Teisės ir Bankroto Administratoriaus Rolė
Kreditoriai dažnai galvoja, kad bankroto administratorius - tai asmuo, kuris atstovauja bankrutuojančią įmonę, bet tai nėra tiesa. Bankroto administratorius yra nešališkas asmuo, kuris atlieka tarsi tarpininko funkciją tarp skolininko ir kreditoriaus. Taigi, kreditorius turi teisę kreiptis į bankroto administratorių ir paraginti bankroto administratorių skirti vadovui baudą už pareigų nevykdymą (pvz. vadovui neperduodant bankroto administratoriui reikiamų įmonės finansinių dokumentų, taip ilginant procesą ir užkertant kelią įvertinti įmonės finansinę padėti).
Baudžiamoji Atsakomybė
Trumpai paliečiant baudžiamąją vadovo atsakomybę galima paminėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Šios nusikalstamos veikos sudėtyje yra žodžiai ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“.
Reorganizavimas ir Kreditorių Teisių Apsauga
Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą. Reorganizavimo procedūromis bandoma pasinaudoti norint skirtingiems juridiniams asmenims neproporcingai perskirstyti reorganizuojamos bendrovės turtą bei įsipareigojimus. Siekiant tinkamai apsaugoti reorganizuojamų bendrovių kreditorių interesus, Akcinių bendrovių įstatymas papildomai numato kreditorių interesų apsaugą reorganizuojant bendroves skaidymo būdu.
Kreditorių Teisių Gynimas
Aptariant kreditorių teisių gynimo būdus, kai dėl nesąžiningai atlikto reorganizavimo bendrovė nebegali įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams (tipinis pavyzdys, kai skaidant bendrovę vienai iš tęsiančių veiklą bendrovių perduodamas turtas, o kitai - įsipareigojimai), paminėtina galimybė ginti kreditorių teises, vertinant sprendimus reorganizavimo procedūrose priėmusių bendrovių dalyvių (akcininkų) bei valdymo organų elgesį.
Išvados
Žalos išieškojimas iš UAB vadovo turto yra įmanomas, tačiau reikalauja kruopštaus įrodymų rinkimo ir teisinių argumentų pagrindimo. Kreditoriams svarbu aktyviai dalyvauti bankroto procese, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir ginti savo teises visais įmanomais teisiniais būdais.
Svarbiausi Aspektai
- Neteisėti veiksmai: įrodyti, kad vadovas pažeidė įstatymus ar fiduciarines pareigas.
- Žala: nustatyti konkretų žalos dydį, patirtą dėl vadovo veiksmų.
- Priežastinis ryšys: įrodyti, kad tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
- Kaltė: įrodžius neteisėtus veiksmus, vadovo kaltė preziumuojama, tačiau vadovas gali bandyti ją paneigti.
tags: #isieskojimas #is #uab #vadovo #turto