Lietuvos būsto paskolų rinka pastaraisiais metais išgyvena įdomius pokyčius. Siekiant suprasti dabartinę situaciją, būtina atsižvelgti į svarbiausius statistinius duomenis ir tendencijas.
Išduotų Būsto Paskolų Sumos
Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. „Didžiausią šuolį būsto rinkoje stebėjome praėjusių metų pavasarį, kai per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu ankstesniais metais, suteiktų būsto paskolų suma buvo išaugusi daugiau kaip 30 proc.
Pagrindinės Tendencijos
Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas - tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma.
- Individualių namų populiarumas: „Swedbank“ duomenimis, praėjusių metų pradžioje apie 32 proc. naujų būsto finansavimo sutarčių buvo sudaromos individualiam namui įsigyti ar statyti, o metų eigoje šiam skaičiui nuosekliai didėjant, paskutinį metų ketvirtį privačių namų dalis jau sudarė 37 proc.
- Vidutinės paskolos sumos augimas: „Mūsų banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma per metus išaugo 7 proc., palyginus su 2020 m., ir siekė 78,8 tūkst. eurų. Per metus ūgtelėjo ir pradinio įnašo suma nuosavomis lėšomis - praėjusiais metais ji vidutiniškai siekė 22,3 tūkst. eurų“, − komentuoja P.
Paskolų gavėjų amžius
Daugiausiai būsto finansavimo sutarčių (52 proc.) pernai pasirašė 31-45 m. amžiaus grupės gyventojai. Pasak P. Ladziato, tai yra aktyvų profesinį gyvenimą gyvenanti visuomenės grupė, kuri gyvenamąjį būstą siekia pritaikyti savo šeimos poreikiams, nori pakelti būsto kokybės kartelę. Trečdalis visų pernai suteiktų būsto paskolų tenka 26-30 metų gyventojams, maždaug po dešimtadalį paskolų išduota gyventojams amžiaus grupėse iki 25 m.
Būsto Paskolų Palūkanų Normos
Europos Centrinio Banko (ECB) sausį paskelbti 2023 metų lapkričio duomenys rodo, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo didžiausios euro zonoje (5,84 proc.). Tiesa, pernai spalį šios palūkanos Lietuvoje buvo dar aukštesnės - 5,88 proc.
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Norvilas komentuoja „Delfi“, kad vidutinį būsto paskolų palūkanų normos dydį Lietuvoje ir skirtumą nuo kitų euro zonos valstybių labiausiai lemia dvi priežastys: rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos ir didelė koncentracija bankų sektoriuje.
Pasak jo, Lietuvoje daugiau kaip 95 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu. „Kintama palūkanų normų dalis mūsų šalyje dažniausiai susiejama su Europos tarpbankinės rinkos skolinimo palūkanų norma „Euribor“. Būtent didėjęs „Euribor“ ir lėmė būsto paskolų palūkanų normų didėjimą tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse“, - teigia ekspertas.
Lietuvos banko duomenimis, rugsėjį išduotų naujų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą per pusantrų metų krito žemiau 5 proc. ribos. 2023 m. spalį Euribor 6 mėn. bazinės palūkanos buvo pasiekusios 4,14 proc. O šiuo metu jos jau yra susitraukusios iki 2,69 proc.
Palūkanų normų mažėjimo prognozės
Remiantis finansų rinkos prognozėmis, Euribor mažės ir toliau - kai kurie ekspertai tikisi, kad iki kitų metų pabaigos Euribor 6 mėn. palūkanos gali nukristi ir žemiau 2 proc.
Bankų konkurencija ir reguliavimo pakeitimai
Lietuvos banko R. Norvilo teigimu, Lietuvoje palūkanų normų dydį, o tiksliau, maržos dalį, lemia ir konkurencinė aplinka, tai yra, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvos bankų rinkoje išlieka gana didelė koncentracija. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, rengia reguliavimo pakeitimus, kurie įpareigotų bankus gyventojams, siekiantiems būsto paskolos, pateikti bent du būsto paskolos pasiūlymus su skirtingomis palūkanų rūšimis - su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 metus fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu produktu apsidraudimui nuo palūkanų svyravimų.
LB teigimu, siūlomi pakeitimai galėtų „išjudinti“ būsto paskolų su ilgesniam laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis rinką, kartu augtų rinkos dalyvių konkurencija šiame segmente, kas galėtų lemti palankesnę kainą vartotojui.
Situacija Nekilnojamojo Turto Rinkoje
Po gana ilgo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vyravusio sąstingio, nuo šių metų vasaros joje stebimas akivaizdus atsigavimas, o būsto paskolų rinkoje rugsėjį užfiksuotas pastarųjų metų pikas. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų rugsėjį mūsų šalyje naujų būsto paskolų buvo išduota už beveik 209 mln. eurų - tai geriausias mėnesio rezultatas pastarąjį dešimtmetį.
Pastaraisiais mėnesiais stebimas tiek būsto paskolų portfelio, tiek NT sandorių skaičiaus augimas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius naujų būsto paskolų Lietuvoje išduota beveik už 1,56 mlrd. eurų arba 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šis skaičius siekė 1,34 mlrd.
Banko atstovas pabrėžia, kad rinkoje susiklosčiusi situacija yra itin palanki ne tik planuojantiems imti būsto paskolą, bet ir ją jau turintiems gyventojams - ypač tiems, kurie būsto kredito sutartis sudarė 2019-2020 metais.
Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų maržos nuo 2019 m. sumažėjo beveik 1 proc. punktu, todėl pastaraisiais mėnesiais ypač išaugo paskolų refinansavimo apimtys. Pavyzdžiui, šiemet mažesnėmis maržomis jau refinansuota per 0,7 mlrd. eurų vertės būsto paskolų, o refinansuotos paskolos marža vidutiniškai sumažėjo 0,4 proc.
Būsto įperkamumo prognozės
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška beveik neabejoja, kad 2025 m. Palūkanų našta krito žemiau 5 proc. „Skirtingais vertinimais, Lietuvos gyventojų atlyginimai 2025 m. turėtų augti 7-10 proc. Lėčiau nei gyventojų pajamos augančios naujų būstų kainos šią tendenciją turėtų išlaikyti ir kitąmet, tad būsto įperkamumo lygis padidės. Įvertinus prognozuojamą tolesnį Euribor palūkanų normos mažėjimą, 2025-aisiais pasiskolinti būstui bus bene palankiausios sąlygos per kelerius pastaruosius metus“, - sako J.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos būsto paskolų rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį, kuriam būdingos mažėjančios palūkanų normos, augančios paskolų apimtys ir didėjantis būsto įperkamumas.