Lietuvos būsto rinka nuolat kinta, o paskolų statistika atspindi šiuos pokyčius. Straipsnyje apžvelgiama paskolų būstui situacija Lietuvoje, nagrinėjamos palūkanų normos, rinkos aktyvumas ir eksperų prognozės.
Paskolų Rinkos Aktyvumas Baltijos Šalyse
"Swedbank" atkreipia dėmesį, kad sparčiausias augimas pirmajame metų pusmetyje užfiksuotas Estijos rinkoje - čia suteikta 46 proc. daugiau būsto paskolų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu. Latvija nedaug atsiliko, sudarydama 44 proc. daugiau būsto finansavimo sutarčių. Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje.
Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus - šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Beje, didžiausias sumas būstui įsigyti Baltijos šalyse skolinasi Estijos gyventojai. Vidutinė paskola butui įsigyti šioje šalyje siekia apie 91 tūkst. eurų, namui - daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Latvijos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai apie 62 tūkst. eurų, namui - apie 114 tūkst. eurų. Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo "Swedbank" duomenys.
Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Pasak P.Ladziato, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus.
Būsto Paskolų Palūkanų Normos
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys rodo, kad Lietuvoje iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, buvo didžiausios euro zonoje (5,84 proc.). Lietuvos banko atstovas Rokas Norvilas teigia, kad vidutinį būsto paskolų palūkanų normos dydį Lietuvoje ir skirtumą nuo kitų euro zonos valstybių labiausiai lemia rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos ir didelė koncentracija bankų sektoriuje.
Lietuvoje daugiau kaip 95 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu. Kintama palūkanų normų dalis mūsų šalyje dažniausiai susiejama su Europos tarpbankinės rinkos skolinimo palūkanų norma „Euribor“.
Asociacija: Baltijos šalys šiuo metu atrodo rizikingiau. Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja, kad būsto paskolų palūkanų lygis panašus visame Baltijos šalių regione. Mūsų regiono skolinimosi sąlygas diktuoja ne tik ECB sprendimai, bet ir investuotojų nuotaikos - geopolitinė situacija lėmė, kad Baltijos šalys šiuo metu yra laikomos rizikingesnėmis.
Pasak asociacijos, sprendžiant iš statistikos, Lietuvoje skolinimosi apimčių mažėjimo nėra. Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų lapkritį Lietuvoje išduotos būsto paskolos gyventojams sudarė 12,08 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd. eurų 2022 metų lapkritį. Tuo metu naujai išduotų būsto paskolų suma 2022 metų gruodį - 2023 metų lapkritį vidutiniškai siekė apie 183 mln. eurų per mėnesį.
16€ Skirtumas 📈 : Fiksuotos ar Kintamos Palūkanų normos – Būsto Paskola
Bankų Sektoriaus Koncentracija ir Konkurencija
Lietuvos banko atstovo teigimu, Lietuvoje palūkanų normų dydį, o tiksliau, maržos dalį, lemia ir konkurencinė aplinka, tai yra, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvos bankų rinkoje išlieka gana didelė koncentracija. Tiesa, nuo 2020 metų matome teigiamų poslinkių - sparčiau būstą kredituoti Lietuvoje pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai.
Dėl padidėjusios konkurencijos nuo 2020 metų antros pusės iki 2022 metų pavasario bankų naujai suteikiamų būsto paskolų maržos mediana per 3 metus sumažėjo beveik trečdaliu iki jau minėtų 1,7 proc.
Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, rengia reguliavimo pakeitimus, kurie įpareigotų bankus gyventojams, siekiantiems būsto paskolos, pateikti bent du būsto paskolos pasiūlymus su skirtingomis palūkanų rūšimis - su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 metus fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu produktu apsidraudimui nuo palūkanų svyravimų.
LB teigimu, siūlomi pakeitimai galėtų „išjudinti“ būsto paskolų su ilgesniam laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis rinką, kartu augtų rinkos dalyvių konkurencija šiame segmente, kas galėtų lemti palankesnę kainą vartotojui.
Patarimai Dirbantiems Savarankiškai
Kol ekspertai ginčijasi dėl nekilnojamojo turto kainų prognozių, rekordinės būsto nuomos kainos ir didelė būsto paskolų pasiūla dažnai tampa svaria paskata nuosavam būstui įsigyti. Tai ypač aktualu dirbantiems savarankiškai, kuriems atsiranda vis daugiau galimybių gauti paskolą būstui.
Vienas svarbiausių momentų, kurį kartais pamiršta dirbantys savarankiškai - pajamų tvarumas, t.y. jų reguliarumas. Pasak specialistės, kartais žmonės nustemba dėl reikalavimo pateikti sąskaitas-faktūras, nes jų ne visada prašo klientai, taip pat jos nėra būtinos deklaruojant pajamas, tačiau sąskaitos reikalingos, kaip patvirtinimas dėl suteiktų paslaugų ir gauto atlygio, tad jų neturėjimas gali sukliudyti gauti paskolą.
Net jei tradiciniai bankai nenoriai teikia paskolas tokiems klientams, šiandien yra daugybė alternatyvių finansavimo būdų. Visgi, ji pataria dėl paskolos kreiptis kuo anksčiau. Net jei internetinės skaičiuoklės parodo, kiek galima būtų pasiskolinti ir kokiam laikui, tai yra tik preliminarus pasiūlymas.
Svarbu žinoti:
- Svarbu žinoti, kad išdirbusiems savarankiškai mažiau nei metus būsto paskolos neteikiamos.
- Jei pajamos gaunamos iš skirtingų klientų, sutartys nėra būtinos, tačiau kredito įstaigai reikės pateikti bent po vieną sąskaitą-faktūrą už vertinamus mėnesius.
- Kai pagrindinis pajamų šaltinis yra dividendai, jie taip pat turi būti gaunami periodiškai - kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar kas metus, bet ne trumpiau nei paskutiniuosius dvejus metus.
Kiekviena kredito įstaiga, teikianti būsto paskolas ar paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu, vertina ne tik pajamas, bet ir pajamų ir įsipareigojimų santykį, kredito istoriją bei pajamas, liekančias pragyvenimui, todėl realų paskolos pasiūlymą gyventojai gaus tik užpildę paraišką. Geriausia tai padaryti dar prieš ieškantis būsto.
Statistika
Apibendrinant, pateikiama lentelė su vidutinėmis paskolų sumomis Baltijos šalyse:
| Šalis | Vidutinė paskola butui įsigyti (eurais) | Vidutinė paskola namui įsigyti (eurais) |
|---|---|---|
| Estija | 91,000 | 132,000+ |
| Latvija | 62,000 | 114,000 |
| Lietuva | 78,000 | 83,000 |