Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra aktuali tema daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lietuva nėra išimtis, ypač ekonominio nuosmukio ir finansinės krizės sąlygomis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos NT apmokestinimo priežastys, jo taikymo ypatumai ES šalyse ir galimos perspektyvos Lietuvoje.
Lietuvos žemėlapis
NT apmokestinimo poreikis
Biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto sektoriaus yra nepakankamos, todėl Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) kelis kartus teikė Lietuvai rekomendacijas plėsti NT mokestinę bazę. Dabartiniu metu svarstomas gyvenamosios paskirties NT apmokestinimas, kuris yra įrašytas į 2008-2012 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės programą. Ekonominės krizės sąlygomis didėja Lietuvos valstybės bei savivaldybių biudžetų skolos, nepakankamas projektų finansavimas, nebeužtikrinamas saugus infrastruktūros funkcionavimas.
Visuomenės poreikio - socialinis žmonių gerovės poreikis infrastruktūros sukūrimui tiesiogiai priklauso nuo NT būklės. NT apmokestinimas yra beveik visose ES valstybėse, teoriškai galėtų būti ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje šioje srityje trūksta vieningo ir kvalifikuoto mokslinio darbo. Nėra socialiai ir ekonomiškai teisingo NT apmokestinimo modelio. NT apmokestinimo įvedimas Lietuvoje bent trejetą metų pavėluotas.
NT apmokestinimo esmė ir objektai
Terminas NT apmokestinimas - vartojamas apibrėžti disponavimo teisės nekilnojamuoju turtu apmokestinimą. Nuosavybės teise valdomas NT kartu įgyja ir mokestinę prievolę. NT apmokestinimo objektas - turtas, kuris priskiriamas NT kategorijai. NT objektas yra visas NT - tiek gyvenamosios paskirties turtas (butai, gyvenamieji namai), tiek kitas (komercinės, gamybinės ar rekreacinės paskirties) turtas.
NT apmokestinimo subjektas - turto, kuris priskiriamas NT kategorijai ir patenka į apmokestinimo sritį, savininkai. ES šalyse NT apmokestinimo subjektais gali būti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. NT apmokestinimo tarifas - nustatyto dydžio mokestis, priskirtas tam tikrai NT grupei, taikomas NT savininkams ar NT naudotojams. NT mokestinę vertę apibrėžia NT vertė, nustatyta atlikus NT individualų vertinimą arba NT masinio vertinimo metodą.
Individualus NT vertinimas sudėtingas, brangus ir daug laiko užimantis procesas, todėl atlikti viso turto vertinimą rinkos principais per fiksuotą laikotarpį įmanoma tik taikant masinį turto vertinimą. NT masinis vertinimas - procesas, kai per nustatytą laiką yra įvertinama panašių NT objektų grupė. Vertinimas atliekamas taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas NT registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas.
ES politika ir vietos savivalda
Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamasi vietos gyventojų interesais. Savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas. Daugumoje ES valstybių narių NT mokestis - tiesioginis vietos mokestis, administruojamas vietos savivaldos organų. Būtent savivalda nustato NT mokesčio tarifą ir apibrėžia įstatymų taikymo lengvatas.
NT mokestis yra tiesioginis vietos mokestis. ES neturi bendros NT apmokestinimo sistemos, todėl NT apmokestinimas nėra reglamentuojamas direktyvomis. Kita vertus, šis mokestis yra beveik visose ES valstybėse ir jų gyventojai vidutiniškai moka 0,1-3 proc. nuo turto vertės.
Nekilnojamojo turto mokestis
NT apmokestinimo ypatumai ES šalyse
ES šalyse NT apmokestinimo sistemos skiriasi, todėl svarbu išanalizuoti skirtingus modelius ir jų taikymo ypatumus:
- Tarifas fiksuojamas Italijoje, kuris sudaro 4-6 proc. nuo mokestinės turto vertės.
- Kai kuriose ES šalyse NT apmokestinamas, atsižvelgiant į regionų geografinę padėtį, gyventojų tankį ir ekonominį-socialinį bei kultūrinį išsivystymą. Tokiu principu siekiama tolygiai paskirstyti gyventojus po visą šalies teritoriją ir skatinti visų regionų darnią ekonominę plėtrą. Šią skirstymo politiką pagal regionus taiko Belgija, Ispanija, Portugalija, Olandija, Vokietija ir Austrija.
- Tarifas nustatomas pagal turto vertę, t. y. turto apmokestinimo tarifas priklauso nuo turto kadastrinės vertės. Tokį modelį taiko Graikija ir Kipras.
- Tarifas nustatomas nuo turto rūšies ir paskirties. Šio tarifo nustatymo kriterijus - NT paskirtis, t. y. kokiam tikslui objekto dokumentuose nurodyta turtas turėtų būti naudojamas. Apmokestinimas priklausomai nuo NT objekto rūšies taikomas Švedijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.
- Tarifas nustatomas pagal turto plotą. Apskaičiuoti mokestį pagal turto plotą taikomas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
- Progresinis apmokestinimas. Ši sistema pasaulyje vertinama dviprasmiškai. Vienos šalys atsisako šio modelio, kitos dar tik ruošiasi jį įsivesti (tarp jų Lietuva ir Latvija). Šis principas yra įvestas Prancūzijoje, Danijoje ir Slovėnijoje.
- Kai kuriose ES šalyse NT mokestis - instrumentas tikslingam NT panaudojimui. Siekiant apriboti spekuliacijas ir norint išvengti NT „burbulo“ (NT kainų padidėjimas iki nestabilaus lygio, neadekvataus pajamoms) pūtimosi, protinga taikyti sistemą, pagal kurią NT mokestis būtų taikomas antram ir paskesniam asmens turtui.
Pirmojo būsto visiškai neapmokestina arba taiko žemą apmokestinimo tarifą Rumunija, Liuksemburgas ir Suomija bei iš dalies Graikija.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimas
Ūkininkai piktinasi, kad valstybė iš esmės nesiima jokių priemonių pažaboti tuos, kurie neprižiūri žemės sklypų. Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių užtraukia įspėjimą arba baudą. Tačiau tokios baudos pažeidėjų negąsdina.
Neoficialiais skaičiavimais, papildomai apmokestinus maždaug 0,4 mln. ha piktžolėmis apžėlusių žemės plotų, į biudžetą subyrėtų kelios dešimtys milijonų litų. ŽŪM duomenimis, „įdarbinę“ 0,4 mln. ha apleistų žemių, kasmet galėtume uždirbti 1,35 mlrd. Lt pajamų, o darbo turėtų apie 20 tūkst. gyventojų.
Apleistas žemės ūkio paskirties laukas
Infliacijos įtaka ir valdžios veiksmai
Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, - infliacija viską prarijo. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Švietimo darbuotojai nukentėjo ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl sumažėjusių vidutinių atlyginimų.
Dėl įsisiautėjusios infliacijos gyvenimas prastėja daugeliui Lietuvos žmonių, bet valdantieji to nenori matyti. Tuo metu Lietuvos valdžia ne tik nemato infliacijos grėsmės, bet kartais ją net skatina. Tai, kad valdžios žmonės šiandien gyvena geriau nei pernai, nereiškia, jog visos Lietuvos gyvenimas pagerėjo. Tačiau, atrodo, valdantiesiems sunku atsispirti pagundai dirbtinai mažinti numatomos infliacijos rodiklius. Tai matyti ir 2022 m. biudžeto projekte.
Išvados
NT apmokestinimas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis išsamios analizės ir atsižvelgimo į skirtingus aspektus. ES šalių patirtis rodo, kad nėra vieno universalaus modelio, tinkamo visoms valstybėms. Lietuvai svarbu įvertinti savo ekonominę situaciją, socialinius poreikius ir pasirinkti tokį NT apmokestinimo modelį, kuris būtų teisingas, efektyvus ir skatintų darnią šalies plėtrą.