Kasmet Lietuvoje suteikiama tūkstančiai būsto paskolų, o dažniausias paskolos terminas siekia net 26 metus. Tačiau, imant būsto paskolą, svarbu atkreipti dėmesį į įvairias sąlygas ir niuansus, kad vėliau nekiltų nesklandumų.
Šiemet atliktas Lietuvos bankų asociacijos tyrimas rodo, kad šalies gyventojų finansinio raštingumo rodiklis išlieka vienas žemiausių Europoje, nors nuo 2019 m. jis pagerėjo 7 procentais. Todėl labai svarbu atidžiai išnagrinėti paskolos sutartį ir suprasti visus jos punktus.
Ankstyvas Paskolos Grąžinimas
Vidutinė būsto paskolos trukmė - 26 metai, todėl suplanuoti ateitį gali būti labai sunku. Kai kuriais atvejais nusprendžiama paskolą grąžinti anksčiau. Vis dėlto banko „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje vadovas Edvard Arnatkevič įspėja, kad ankstyvas paskolos grąžinimas gali kainuoti papildomai, todėl sutarties punktą apie tai reikėtų atidžiai peržiūrėti.
„Paprastai turint paskolą su kintamąja palūkanų norma, ją galima grąžinti anksčiau be jokių papildomų mokesčių, tačiau turint paskolą su fiksuotąja palūkanų norma, gali būti taikomi papildomi mokesčiai. Tiesa, pagal Lietuvos banko taisykles, jie negali būti didesni nei 3 proc. Be to, paskolą grąžinant anksčiau, reikės sumokėti tik likusią kredito sumą ir iki grąžinimo dienos per mėnesį susikaupusias palūkanas, kurios dažniausiai nėra didelės. Nusprendus paskolą grąžinti anksčiau, bankas perskaičiuoja palūkanas ir nustato tikslų grąžintinos sumos dydį - taip galima sutaupyti nemažą sumą.“
Papildomos Sąlygos ir Pareigos
Būsto bei kitų paskolų sutartyse dažnai yra skyrius apie papildomas sąlygas ir pareigas. Apie šias papildomas sąlygas paskolos konsultantas turi įspėti dar pirmame derybų etape, bendraudamas telefonu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį net į smulkiausius sutartyje minimus niuansus.
Pavyzdžiui, esant reikalavimui apdrausti būstą, sutartyje gali būti nurodytos privalomos draudimo sąlygos ar netgi įmonės, kurių draudimas yra priimtinas. Kai kuriais atvejais su bankais susitariama ir dėl ypatingų sąlygų, tačiau su jomis gali tekti prisiimti ir papildomų įsipareigojimų, pavyzdžiui, įsigyti to paties banko mokamą kredito kortelę ar pasirinkti jų siūlomą būsto draudimą.
Nors visi planuoja sklandžiai grąžinti paskolą, gyvenime nutinka visko, todėl sutartyje reikėtų peržiūrėti ir punktus apie įsipareigojimų nevykdymą. E. Arnatkevič primena, kad, iškilus bet kokiems finansiniams sunkumams ar problemoms, dėl kurių gali būti vėluojama sumokėti įmoką, reikėtų kreiptis į banką:
„Nereikėtų laukti, kol susidarys skola. Visada skatiname kartu spręsti problemas ir lengvinti įsipareigojimų vykdymą. Paprastai susitarus su banku, gaunama galimybė pasirašyti sutartį.“
Svarbu nepamiršti, kad būsto paskolos pasiūlymas (taip pat ir sutartis) turi galiojimo laiką ar tam tikrus įpareigojančius terminus. Todėl, norėdami išvengti nesklandumų, gerai apsvarstykite kiekvieną žingsnį, peržvelkite minėtus sutarties punktus, palyginkite juos su kitų bankų alternatyvomis, tačiau nedelskite per ilgai.
Sunkumai Laisvadarbiams
Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria laisvadarbiai, pajamų nepastovumas ir sudėtingesnis jų pagrindimas. Bankai, vertindami paraišką, atsižvelgia ne tik į gautų pajamų vidurkį, bet ir į vystomos veiklos išlaidas, sumokamus mokesčius, pajamų sezoniškumą bei su tuo susijusias rizikas.
Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad savarankiškai dirbantieji dažnai pervertina savo galimybes ir pamiršta apie išlaidas bei mokesčius:
„Naudodamiesi internetinėmis skaičiuoklėmis, jie įveda visas gautas pajamas, neatsižvelgdami į mokesčius ar išlaidas, todėl vėliau nusivilia, kai banko pasiūlyta paskolos suma būna gerokai, kartais net perpus, mažesnė. Svarbu atminti, kad skaičiuoklės yra tik preliminarus įrankis, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“
Bankai savarankiškai dirbančiuosius vertina skirtingai. Nors dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 281 tūkst., o mažųjų bendrijų - per 57 tūkst., bankai tokių asmenų pajamas vertina labai skirtingai. Pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, kai kurie bankai gali vertinti tik pagal civilinę sutartį gaunamas pajamas, o dividendus ar asmeninėms reikmėms išsiimtas lėšas laikyti nepakankamai tvariomis, ypač jei jos gaunamos trumpiau nei dvejus metus. Taip pat kiekvienas bankas gali skirtingai skaičiuoti veiklos išlaidas.
Dėl šios priežasties, ieškant būsto paskolos, būtina pateikti paraiškas keliems skirtingiems kreditoriams. Skirtingų bankų pasiūlymai ir maksimali paskolos suma gali skirtis kone dvigubai. Kiti bankai tokias pajamas vertina kiek lanksčiau: skaičiuoja tik faktines išlaidas, o ne tiesiog nuskaičiuodami dalį pajamų, dividendus priskiria tvarioms pajamoms ir pan.
Verta nepamiršti, kad paskolos sąlygos gali priklausyti ir nuo pasirinkto būsto tipo: jeigu norite pirkti loftą, kūrybines dirbtuves ar kitą neįprastą būstą, vieni bankai gali reikalauti tokio pat įnašo, kaip ir įprastam būstui, o kiti gali paprašyti 20 proc. ar net 30 proc. būsto vertės siekiančio pradinio įnašo.
Reikalingi Dokumentai
Siekiant paskolą gauti greitai ir sklandžiai, savarankiškai dirbantiems ar įmones turintiems asmenims tenka pateikti daugiau dokumentų nei samdomiems darbuotojams. Bankai siekia susidaryti išsamų vaizdą apie kliento finansinę padėtį, todėl vertina daugiau jūsų finansinio stabilumo aspektų. Tad sutaupysite laiko, jei dokumentus pasiruošite iš anksto.
Pagrindinių būsto paskolai reikalingų dokumentų sąrašas:
- Asmeninės pajamų deklaracijos: pastarųjų 2 metų (kai kuriems bankams gali užtekti ir trumpesnio laikotarpio).
- Asmeninės sąskaitos išrašai: taip pat 2 metų laikotarpio.
- Veiklos įrodymai: sutartys su klientais ar pajamų-išlaidų žurnalas arba pajamų suvestinė, pagrindžiantys pajamų pastovumą.
- Informacija apie perkamą turtą: preliminari pirkimo-pardavimo sutartis ir turto vertinimo ataskaita.
- Pradinio įnašo dokumentai: įrodymai, pagrindžiantys lėšų kilmę.
Jei turite įmonę (pvz., mažąją bendriją), papildomai gali prireikti:
- Jūsų darbo arba civilinės sutarties su įmone kopijos.
- Akcininkų sprendimų dėl dividendų ar pelno išmokėjimo (bent 2 metų laikotarpio).
- Pavedimų, įrodančių lėšų gavimą, jeigu buvo išmokėti dividendai ar įmonės pelnas.
- Kai kuriais atvejais - įmonės paskutinių 2 metų finansinės ataskaitos.
Nors teisės aktai ir Lietuvos banko rekomendacijos skatina bankus savarankiškai dirbančių asmenų pajamas vertinti konservatyviau, situacija pamažu liberalėja. Didėjant laisvadarbių skaičiui, bankai vis palankiau žiūri ir į pajamas iš individualios veiklos ar iš nedidelės įmonės.
„Tai tampa nauja norma. Be to, smulkieji verslininkai bei dirbantieji individualiai moka vis didesnius mokesčius, todėl manome, kad teikti geresnes sąlygas tokiems klientams yra sąžininga“, - teigia E.Arnatkevičius.
Pasak specialisto, teikiant paraišką paskolai, svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys - gebėjimas dokumentais įrodyti, kad jūsų pajamos yra stabilios ir tvarios. Turint stabilias pajamas ir kruopščiai pasiruošus, realu gauti norimo dydžio paskolą.
| Dokumentų tipas | Reikalingas laisvadarbiams | Reikalingas įmonėms |
|---|---|---|
| Pajamų deklaracijos | Taip | Ne |
| Sąskaitos išrašai | Taip | Ne |
| Veiklos įrodymai | Taip | Ne |
| Pirkimo-pardavimo sutartis | Taip | Taip |
| Pradinio įnašo dokumentai | Taip | Taip |
| Darbo/civilinė sutartis (įmonė) | Ne | Taip |
| Akcininkų sprendimai | Ne | Taip |
| Pavedimai (dividendai) | Ne | Taip |
| Finansinės ataskaitos | Ne | Taip |