Archeologiniai kasinėjimai ir istoriniai tyrimai leidžia mums pažvelgti į praeitį ir sužinoti daugiau apie senovės bendruomenes. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra kapų analizė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti turtingos moters kapą, remiantis archeologiniais radiniais ir kultūriniais aspektais.
Kernavės panorama. Šaltinis: Wikipedia
Archeologiniai radiniai Verkiuose: antroji Kernavė?
Netoli Vilniaus, palei Verkių rūmus, archeologai aptiko didelio viduramžių miesto kapines. Pirmieji radiniai liudija, kad neišlikusiame mieste gyveno turtingi žmonės.
Archeologai Aleksiejus Luchtanas ir Gintautas Vėlius tvirtino, kad radiniai Verkiuose labai panašūs į tuos, kuriuos mokslininkai aptiko Kernavės kapinyne. Tai, kad šalia Vilniaus buvo kitas didelis miestas su savomis kapinėmis, patvirtino ir archeologiniams kasinėjimams Verkiuose vadovaujantis Robertas Žukovskis.
Verkių kapinynas yra viduramžių laikų, kai klestėjo Kernavė. Archeologai įdomius radinius pervežė į Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklas. Specialistai dar nesiryžta spėti, kiek kapaviečių yra Verkiuose, bet aišku, kad viduramžių kapinynas tikrai didelis.
Įkapės, liudijančios apie turtą ir statusą
Prie vyro palaikų archeologai aptiko ietigalį, kovos kirvį, skeltuvą, titnagą, sagtį, segę, o prie šono - kapšą, kuriame buvo pirmųjų Lietuvos pinigų, vadinamų lietuviškais ilgaisiais. Moters kape rasti trys puikiai išsilaikę raktai, liudijantys apie jos turtingą giminę. Ant moters kaukolės buvo apgalvis. Moteris buvo palaidota su apyrankėmis ant abiejų rankų, žiedais.
Archeologai vyro ir moters kapus aptiko visai žemės paviršiuje, maždaug metro gylyje. Tačiau tai nereiškia, kad viduramžiais taip negiliai buvo laidojama - paprasčiausiai pasikeitė reljefas.
Turtingos moters kapo požymiai
Remiantis archeologiniais radiniais, galima išskirti kelis požymius, kurie gali padėti atpažinti turtingos moters kapą:
- Apgalvis: Iki šiol Lietuvoje moteriškų apgalvių rasta tik šešiuose kapinynuose.
- Apyrankės ir žiedai: Papuošalai rodo aukštą statusą ir turtą.
- Raktai: Trys raktai moters kape liudija apie jos giminės turtus.
- Įkapės: Turtingos įkapės, tokios kaip pinigai, rodo aukštą socialinę padėtį.
Šie radiniai leidžia daryti prielaidas apie moters gyvenimą, jos socialinę padėtį ir turtą.
Kultūriniai aspektai ir interpretacijos
G.Vėlius paneigė sklandančias kalbas, jog surastose viduramžių įkapėse galima pajusti slaviškos juvelyrikos įtaką. Anot archeologo, radiniai Kernavėje reprezentuoja Lietuvos miesto kultūrą ir bendruomenę XIII-XIV amžiais.
Tai buvo struktūriškai europinio konteksto darinys, bet savitas vidiniu dar pagonišku pasauliu, sumišusiu su krikščioniškąja kultūra ir tradicija. Dabar aiškėja, kad panašus miestas buvo ir prie Vilniaus.
Lietuva XIII amžiuje. Šaltinis: Wikipedia
Kunigas S. Stumbra teigė, kad visos šios tradicijos liudija mūsų tautos pagarbų, o ne baimingą žvilgsnį į mirtį. Tikra tiesa, kad daugelis atėjusiųjų atsisveikinti su mirusiuoju persižegnoja, nemažai suklumpa ir sukalba maldą.
Žemaitijoje neretai dar giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai. Kunigas S. Stumbra pasakojo, kad maždaug prieš 400 metų šią tradiciją pagimdė žemaičių vyskupai, matydami, kad susirinkę į šermenis žmonės neturi ką veikti arba daro ne tai, ką reikėtų. Taip siekta įdiegti paprotį per budynę giedoti ir melstis.
Dabar ant antkapinio paminklo dažniausiai užrašoma čia palaidoto žmogaus ar giminės pavardė bei vardai. Kartais net vardai ar gyvenimo metai nepažymimi. Tokios ir panašios epitafijos Mažosios Lietuvos liuteroniškame krašte buvo įprastos.
Lankytis kapinėse ir melstis jose tapo įprasta tada, kai valdžia uždarė bažnyčias ir žmonėms nebebuvo kur drauge melstis. Todėl ir sakau, kad tradicijos yra kintantis dalykas.
Lentelė: Įkapės, liudijančios apie turtingos moters statusą
| Įkapė | Reikšmė |
|---|---|
| Apgalvis | Retas radinys, rodantis aukštą statusą |
| Apyrankės ir žiedai | Papuošalai, liudijantys apie turtą |
| Raktai | Giminės turtų simbolis |
| Pinigai | Aukšta socialinė padėtis |
Radiniai Verkiuose ir Kernavėje atskleidžia, kad panašūs miestai buvo ir prie Vilniaus. Anot G.Vėliaus, Kernavės kapinynas reprezentuoja miesto amatininkų bei pirklių bendruomenę. Tai buvo struktūriškai europinio konteksto darinys, bet savitas vidiniu dar pagonišku pasauliu, sumišusiu su krikščioniškąja kultūra ir tradicija.