Straipsnyje nagrinėjami atvejai, kai įmonės bankroto administratorius kreipiasi į teismą, prašydamas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, argumentuodamas, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, o dėl to dingo įmonės turtas. Taip pat aptariami atvejai, kai įmonės vadovai vengia atsiskaityti su kreditoriais arba netinkamai tvarko buhalterinę apskaitą.
Kaip Greičiau Pasiekti 100.000€ ir Ką Daryti Po To?
Tyčinio bankroto požymiai
Civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AA Baltic Group“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Valdymo ekspertai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti BUAB „AA Baltic Group“ bankrotą tyčiniu.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė UAB „AA Baltic Group“ valdymo organams 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorė išsiuntė šią nutartį buvusiam įmonės vadovui K. P. žinomais adresais, bandė susisiekti viešai nurodomais telefonų numeriais, tačiau nei įmonės dokumentai, nei įmonės turtas perduoti administratorei nebuvo.
Todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto požymis - įmonės valdymo organai sąmoningai vykdė blogą juridinio asmens valdymą. Buvę įmonės valdymo organai ir dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą, dėl to negalima išsiaiškinti, kur dingo paskutiniame balanse apskaitytas 258 772 Eur turtas, patikrinti įmonės sandorių.
Įmonės nemokumą nulėmė netinkamas įmonės valdymas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, vengimas atsiskaityti su kreditoriais, turto pasisavinimas. Nemokumo administratorės teigimu, įmonės valdymo organai sąmoningai vykdė blogą juridinio asmens valdymą, nes neperdavė įmonės dokumentų ir turto, neteikė informacijos apie įmonės veiklą, fiktyviai įmonės vadovu paskyrė K. P., t. y. valdymo organų veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.
Teismų praktika ir įrodymų svarba
Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbi bendrovės nemokumo data. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams. Tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą.
Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai, taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
Įrodymų svarba
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad administratorei įmonės vadovas neperdavė įmonės dokumentų, nesant byloje kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog K. P. galimai pasisavino BUAB „AA Baltic Group“ turtą, ar tokiais veiksmais tyčia siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Tokių įrodymų nepateikė ir nemokumo administratorė.
Iš į bylą pateiktų įmonės banko sąskaitų išrašų negalima daryti išvados, jog įmonės akcininkai ar vadovas būtų pasisavinę įmonės turtą. Aplinkybė, kad įmonės vadovui K. P. buvo 5 metus apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu, savaime nereiškia, jog UAB „AA Baltic group“ buvo tyčia privesta prie bankroto.
Akcininkų atsakomybė ir kreditorių apsauga
Civilinis kodeksas leidžia išieškoti iš bendrovės akcininko turto, kai bendrovė negali įvykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų. Akcininkai laikomi atsakingais už rūpinimąsi bendrovės valdymu. Vienas iš dažnesnių teismuose pripažįstamų akcininkų atsakomybės atvejų yra dividendų išsimokėjimas, privedęs bendrovę prie bankroto.
Nors iš pirmo žvilgsnio toks akcininko nenoras kelti savo įmonei bankroto bylą atrodo suprantamas, toks neveikimas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Todėl Įmonių bankroto įstatyme aiškiai įtvirtinta tiek pagrindinių įmonės akcininkų, tiek vadovo atsakomybė už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą.
Jei akcininkas per daug tiesmukai kišasi į bendrovės veiklą, pvz., nesilaiko korporatyvinių formalumų (neįformina sprendimų vadovų įsakymais, valdybos posėdžių protokolais ir pan.), sumaišo bendrovės turtą su savo turtu (pvz., sutartyse su pirkėjais nurodo savo asmeninę sąskaitą vietoj įmonės sąskaitos), vadinasi, jis sąmoningai atsisako bendrovės atskirumo.
Praktiniai pavyzdžiai ir problemos
Pasitaiko situacijų, kai kreditoriai skėsčioja rankomis - tiekė prekes įmonei, o direktorius staiga dingo, išsiregistravo iš Juridinių asmenų registro, įmonė nustojo veikti. Belieka iškelti įmonei bankroto bylą ir nurašyti skolą į beviltiškas? Galima pabandyti įvertinti, ar akcininkas nepaliko bendrovės savieigai, ar padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kurie užtikrintų tinkamą bendrovės valdymą, pavyzdžiui, užtikrino nepertraukiamą direktoriaus funkcijų atlikimą.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009 akcininkai, mirus direktoriui nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris išrinktų direktorių, todėl dingo bendrovės turtas ir dokumentai, kreditoriai iškėlė bendrovei bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad akcininkai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų renkamas bendrovės vadovas ir sprendžiami kiti būtini klausimai.
Vienas iš pavyzdžių, kai darbuotojams neišmokamas atlyginimas, o darbdavys dingsta. Tokiu atveju, darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o vėliau į antstolį. Jei darbdaviui inicijuotas bankroto procesas, antstolis pradėti skolos išieškojimo proceso negali. Tokiu atveju darbuotojas turėtų kreiptis į nemokumo administratorių ir pateikti įrodymus apie darbdavio skolą. Jei administratorius neras jokio darbdavio turto, darbuotojas gali kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti išmokos iš Garantinio fondo.
Turto nurašymas ir apmokestinimas
Aptariami turto nurašymo klausimai, kai turtas yra pavogtas, sugadintas, pamestas ar kitaip prarastas. Tokiais atvejais, apskaičiuojant pelno mokestį, tai yra neleidžiami atskaitymai. Taip pat, jei turtas, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.
Turto nurašymo nuostoliai, ypač jeigu nurašant turtą apskaitoje realiai jo nebuvo, bus neleidžiami atskaitymai. Policija retai randa pavogtus automobilius, todėl automobilį reikėtų nurašyti į nuostolius. Iš įmonė balanso dingęs krovininis automobilis turėtų sudominti mokesčių administratorių.
Statybos sektoriaus pavyzdys
Statybos darbais užsiimančios įmonės vadovai sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl galimo PVM sukčiavimo. Skaičiuojama, kad fiktyvių sandorių grandinę organizavę asmenys per savo valdomas įmones galėjo valstybei nesumokėti daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad į šią PVM sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta dar ne mažiau kaip 10 Lietuvoje bei užsienyje registruotų įmonių, kurias valdė tarpusavyje susiję asmenys. FNTT pareigūnai taip pat aiškinasi aplinkybes dėl bendrovių turto pasisavinimo ar iššvaistymo, t. y. dingusių 4 automobilių (vertė daugiau nei 0,5 mln. eurų), kurie buvo įsigyti įmonių vardu. Įtariama, kad jie galėjo būti parduoti be jokių apskaitos dokumentų, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Taip pat aiškinamasi aukso, kurio vertė daugiau nei 1 mln. eurų, įsigijimo ir galimo pradanginimo aplinkybes.
Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to galėjo būti padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė - laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Lizingo sutartys ir PVM klausimai
Nagrinėjama situacija, kai lizingo įmonė sudaro sutartį su įmone, o vėliau įmonė perleidžia teisę naudotis lizinguojamu turtu kitai įmonei. Tačiau naujoji įmonė nevykdo įsipareigojimų, todėl lizingo įmonė susigrąžina turtą. Aptariama, kaip tokiu atveju turi būti įforminamas lizinguojamo turto susigrąžinimas PVM įstatymo prasme.
PVM įstatymo prasme laikoma, kad įmonės A lizinguojamą naują nekilnojamą turtą įmonei C patiekė įmonė B. Įmonė A įmonei B išrašo pagal 2006-06-01 lizingo sutartį perduoto turto kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje skolos, kurią įmonė C skolinga įmonei A, sumai patikslina (sumažina) perduoto turto apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM. Remiantis šia PVM sąskaita faktūra, įmonė A ir įmonė B patikslina PVM deklaracijas (įmonė A PVM deklaracijoje patikslina (sumažina) PVM apmokestinamų tiekimų vertę bei pardavimo PVM, įmonė B - į PVM atskaitą įtrauktą turto pirkimo PVM).
Po to įmonė B įmonei C taip pat išrašo perduoto turto kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo jai lizingo įmonės A išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą turto tikslinamą PVM apmokestinamąją vertę bei pardavimo PVM. Remiantis šia PVM sąskaita faktūra įmonė B ir įmonė C patikslina PVM deklaracijas (įmonė B PVM deklaracijoje patikslina (sumažina) PVM apmokestinamų tiekimų vertę bei pardavimo PVM, įmonė C - į PVM atskaitą įtrauktą turto pirkimo PVM).
Svarbiausi aspektai
- Tyčinio bankroto požymiai: blogas valdymas, dokumentų neperdavimas, kreditorių ignoravimas.
- Teismų praktika: svarbūs įrodymai ir sąmoningi veiksmai.
- Akcininkų atsakomybė: rūpinimasis valdymu ir sąžiningumas kreditorių atžvilgiu.
- Turto nurašymas: neleidžiami atskaitymai ir mokesčių administratoriaus dėmesys.
- Lizingo sutartys: PVM įforminimas susigrąžinant turtą.
Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti naudojama kaip teisinis patarimas. Konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į profesionalų teisininką.