Žala įmonės turtui: darbuotojo atsakomybės ribos ir išimtys

Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį. Transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes) darbo funkcijoms vykdyti. Vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Bet ar to pakanka, ypač dabar, kai naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis?

Žalos atlyginimo galimybės ir apimtis

Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą buvo ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Kokios dabar galimybės vežėjo įmonei išsireikalauti žalos atlyginimą iš vairuotojo ir svarbiausia - kokioje apimtyje? Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai.

,,Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010). Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.

Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai:

• darbuotojas žalą padarė tyčia;
• žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių;
• žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį

Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1. netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
2. žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
3. faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis:

1. tiesioginę tyčią;
2. netiesioginę tyčią;
3. neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo;
4. neatsargumą dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr.

Taigi, siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, neblaivumą. Su neblaivumu kiek paprasčiau - administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas iš sveikatos priežiūros įstaigos. Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią.

Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012).

Civilinės atsakomybės draudimas

Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Žinoma, prieš apdraudžiant darbuotojo civilinę atsakomybę, reikia susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Taip pat vertėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (tarkime, jeigu sugadintas krovinys). Vairuotojas, o ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu, būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų. Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.

Išskaitos iš darbo užmokesčio

Žalos atlyginimą išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, vėl gi galioja tam tikri apribojimai: išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str.

Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, jo atsakomybės ribojimas liks numatytas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiško darbuotojo žalos atlyginimo.

tags: #irodinejimas #ir #zala #turtui