Kas Nutinka, Kai Patalpos su Įregistruota Nuoma Parduodamos?

Bėgant metams, nuosavas būstas Lietuvoje tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir patikima ilgalaike investicija. Naujausi duomenys rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų gyvena nuosavame būste - tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES).

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „nekilnojamas turtas“. Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiandien verda - sandorių skaičius auga, o būstai nuperkami ir ne patys naujausi. Tačiau ką verta žinoti, jei dairysitės buto senesnės statybos name? Specialistai perspėja, kad klaidų galima išvengti tik atlikus namų darbus, nes tiesa gali slypėti anapus gražių brokerių pažadų.

Pastarieji metai nekilnojamo turto (toliau NT) rinkai nebuvo paprasti: aukštos palūkanos, geopolitinė įtampa, diskusija apie naujus mokesčius, būsto įperkamumą ir net galimą kainų burbulą. Spalio rekordas - tik pradžia? Spalis - rekordinis nekilnojamojo turto pirkimo mėnuo šiais metais. Per mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota beveik 13 tūkstančių sandorių.

Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos

Kas darosi su butų ir namų kainomis? Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra įkaitusi iki raudonumo. Registruojamas rekordinis sandorių skaičius, bankai išduoda itin daug paskolų, kurių palūkanos yra sumažėję. Vis daugiau vilniečių nori gyventi arčiau miesto centro, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose naujų butų pardavimai per šiuos metus išaugo 80 proc., juose būstą įsigijo kas šeštas pirkėjas Vilniuje.

Žmonės perka net ir mažus butus, nors jie kainuoja virš 170 tūkst. eurų. O per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius viršijo 110 tūkstančių. Pasak ekonomistų, pirkėjų aktyvumą skatina augančios algos ir galimybė atsiimti pinigus iš pensijų kaupimo.

Būsto Įperkamumo Krizė

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Nekilnojamasis turtas toliau brangsta ir gyventojams vis sunkiau jį įpirkti. Tad vystytojai stato vis mažesnius butus. Jei taip toliau, ekonomistai perspėja, kad padėtis Vilniuje ims panašėti į Honkongą, kur žmonės priversti gyventi automobilio parkavimo vietos dydžio butuose.

Lietuviai neįperka būsto: ar netrukus klestės tik nuoma? Prieš metus buvo teigiama, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar matyti, kad jos vis dar auga. Ar nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, ir ar toks kainų šuolis paskatins nuomos rinkos klestėjimą?

Būsto pasiūla Lietuvoje auga, kartu auga ir kainos - kas lemia šią kainų pasiutpolkę? A. Avulis: Čia yra kelios tokios aplinkybės, kurios tiesiog stumia tas kainas į viršų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų - dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų.

NT Mokesčiai ir Investicijos

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti - bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį pritarė nuo 2026-ųjų sostinėje mažinti komercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus.

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamąjį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės - nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) - esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Patalpų Paskirtis

Karantino laikotarpiu vis daugiau paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę. Ne išimtis ir gyvenamosios vietos deklaravimas, šiandien aktualus ne tik keičiantiems savo gyvenamąją vietą, bet galbūt ir iš užsienio sugrįžusiems lietuviams. Gyvenant nuomojamame bute ar name, nuomos sutartis prilyginama savininko sutikimui.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys padeda gerinant viešąjį administravimą. Asmuo deklaruotu adresu gauna jam skirtą korespondenciją, kvietimą balsuoti. Šie duomenys taip pat padeda užtikrinti viešąjį saugumą, kokybiškas pašto paslaugas, tiksliau numatyti mokyklų ar darželių poreikį.

Kas Yra Apartamentai?

„Ne viskas yra butas, kas butu vadinasi“, - taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį, nes tai, kas atrodo kaip butas, Registrų centro (RC) duomenų bazėje gali būti įregistruota kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Tarkim, su kuo jums asocijuojasi pavadinimas „apartamentai“? Erdvesnis, gražesnis, prabangesnis, aukštesnės nei vidutinės kokybės būstas? Ar būstas atostogoms pajūryje? Bet tokios sąvokos teisinėje bazėje net nėra.

Ir studija ar kūrybinės dirbtuvės, ir poilsio ar svečių apartamentai teisiškai nėra butai. Ne butai dažniausiai būna ir patalpos, kurias ketinate įsigyti kaip antrąjį būstą atostogoms kur nors pajūryje ar kitame Lietuvos kurorte: ir tos, kurios parduodamos su daline apdaila, ir tos, kurios įrengtos iki rakto.

Tačiau pagrindinis kriterijus - sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto. Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai.

LNTPA vadovas pripažįsta, kad pakeisti sklypo paskirtį dažniausiai įmanoma, bet tai nėra lengva ir trunka ilgai, todėl statomi tokios paskirties pastatai, kokie leidžiami tame sklype. Kadangi artimiausia gamybinėms patalpų paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės, kuriose galima vykdyti kūrybinių industrijų veiklas, tai loftai ir tampa kūrybinėmis dirbtuvėmis.

Jei potencialus pirkėjas informuojamas apie visus apribojimus arba iššūkius, kurie jo laukia įsigijus tokį objektą, viskas gerai, jis pats ir nuspręs, ar pirkti tokį NT. Tačiau pasitaiko plėtotojų, kurie nori sutaupyti.

Dažniausiai sužinosite tik iš RC pažymos - užėję nepastebėsite jokių skirtumų, nes kuo patalpos viename projekte vienodesnės, tuo mažiau rūpesčių turi plėtotojas. Tačiau jie žino ir tai, kad dauguma negyvenamosios paskirties patalpų bus naudojamos kaip būstai.“

Tarkim, nuo 2018 m. vilniečiai, gyvenantys negyvenamosios paskirties patalpose, negali įsigyti iš savivaldybės metinio abonemento statyti automobilį gatvėje. Negyvenamosios paskirties statusą dažniausiai turi patalpos pirmuosiuose pastato aukštuose, šiaurinėje pusėje - jos tamsesnės, nes šioms patalpoms iš esmės negalioja insoliacijos reikalavimai: į jas gali patekti gerokai mažiau tiesioginės saulės šviesos negu į butus.

Į skirtingus normatyvus ir techninius reikalavimus bei komforto standartus, kurie taikomi gyvenamosios ir negyvenamosios (komercinės) paskirties patalpoms, dėmesį atkreipia ir tarptautinės advokatų kontoros „CEE Attorneys“ teisininkė Lina Liogė. „Gyvenamosioms patalpoms taikomi aukštesni kokybės standartai.

Paskubėjęs ir ne viską apie patikusį būstą išsiaiškinęs pirkėjas gali vietoj buto nusipirkti negyvenamosios paskirties patalpas, o paskui pasiges rekreacinės aplinkos, automobilių aikštelės. „Nemaloniai gali nustebinti ir prasta garso izoliacija bei kiti kokybiškam gyvenimui reikšmingi, tačiau negyvenamosios paskirties patalpoms netaikomi arba žemesni kriterijai“, - pabrėžia teisininkė.

Negyvenamosios paskirties NT įsigijimą bankai finansuoja atsargiau, todėl pirkėjui tikriausiai teks sukaupti didesnį pradinį įnašą. „Įsigyjant pirmąjį būstą (gyvenamosios paskirties patalpas) bankai gali suteikti iki 85 proc. būsto vertės siekiančią paskolą, o įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas jie pasiūlys prastesnes finansavimo sąlygas. Dažniausiai tokiais atvejais bankai finansuoja iki 70 proc. turto vertės. Be to, paskola gali būti suteikta trumpesniam laikotarpiui...

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų:

tags: #iregistruota #nuoma #patalpas #pardave