Lietuvos Respublikoje vaiko teisės į būstą yra ginamos įstatymais. Vienas iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto.
Vaiko teisę į gyvenamąjį būstą įtvirtina Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Abiejų tėvų pareiga yra vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Vaiko teisės išlikimas nutraukus santuoką
Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės išlikimas naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką.
Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas išsiaiškina, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ar vaikų interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tas būstas buvo naudojamas kaip šeimos turtas, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.
Pažymėtina, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas.
Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan.
Tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.
Uzufrukto nustatymo aspektai
- Kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t.y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai.
- Nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė.
- Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė.
Būsto pardavimas, kai jame gyvena nepilnamečiai vaikai
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų.
Parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Būtini žingsniai parduodant būstą su vaikais:
- Priregistruokite vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ „Registrų centras” ar patvirtinta notariškai).
- Paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
- Sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais.
- Jei neturite, kur gyventi, reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu.
- Pateikite visus dokumentus su prašymu į apylinkės teismą. Tai galima padaryti fiziškai arba internetu.
- Gaukite teismo leidimą parduoti būstą.
- Toliau tvarkykite pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.
Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą. Kreipdamiesi į Tarnybos teritorinį skyrių dėl minėtos informacijos pateikimo tėvai (globėjai/rūpintojai) turėtų užpildyti prašymą (prašymo formą galima rasti čia).
Teismo leidimas sandoriams su šeimos turtu
Civilinio proceso kodekse reglamentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Kai teisme sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį, duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.
Šeimos turtu šiuo atveju yra laikomas ne visas šeimai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, tačiau tik tas, kuriame šeima faktiškai gyvena, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam, ar abiems sutuoktiniams (t. y. būste yra deklaruota šeimos narių gyvenamoji vieta arba valstybės įmonėje „Registrų centras“ šis turtas yra deklaruotas kaip šeimos turtas), arba vienintelis sutuoktiniams ar vienam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas.
Taigi, kreipiantis į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį (perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma gali būti ir nereikalinga. Ši pažyma reikalinga tik tais atvejais, kai teismas, vertindamas prašyme dėl teismo leidimo nurodytą informaciją, nustato, kad papildomai reikalinga Tarnybos pažyma, ir nurodo pareiškėjui ją pateikti.
Alimentai ir vaiko išlaikymas
Vengimas išlaikyti vaiką Lietuvoje laikomas nusikaltimu. Nepaisant to, tūkstančiai vaikams įsiskolinusių tėvų lieka be atsakomybės, o jų vaikai patiria finansinę ir emocinę skriaudą.
Antstoliai šiuo metu rūpinasi maždaug 100-tui tūkst. vaikų priteistų alimentų išieškojimu. Lietuvoje vykdoma apie 46 tūkst. alimentų išieškojimo bylų. Bendra pradelstų alimentų skolų suma sudaro daugiau kaip 204,5 mln. eurų, skelbia Lietuvos antstolių rūmų statistika.
Padėtį dar labiau komplikuoja praėjusių metų gruodį įteisintos „skolų atostogos". Alimentų skolininkai gali pusmetį nemokėti vaikui priteistų lėšų, kai įsidarbina legaliai. Netgi jei būtent tuo metu reikia daugiau pinigų vaiko gydymui ar mokslams.
„Teisės" tema: kokios dėl vaiko išlaikymo kyla problemos skirtingais keliais pasukus tėvams?
Lietuvos antstolių rūmų statistika:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vaikų, kuriems priteisti alimentai, skaičius (apytiksliai) | 100 tūkst. |
| Alimentų išieškojimo bylų skaičius | 46 tūkst. |
| Bendra pradelstų alimentų skolų suma | 204,5 mln. eurų |
Įstatyminė bazė
1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Įstatyme sakoma: kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai netinkamai vykdo arba nevykdo įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y neužtikrina vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.
Įstatyme radau parašyta: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus“.