Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus.
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai neabejotinai kelia pavojų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sėkmei. ES SVV įmonės, kurioms nepavyko išvengti į jas nukreiptų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, pripažino labai skaudžiai suvokusios būtinybę pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl intelektinės nuosavybės vagysčių šios įmonės teigia susidūrusios su apyvartos sumažėjimu, žala reputacijai ir konkurencinio pranašumo praradimu. Todėl intelektinę nuosavybę kuriančios ar su ja dirbančios SVV turėtų nepasikliauti sėkme, o imtis šios nuosavybės apsaugos.
ES intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 m. tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus, autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima 3 vietą tarp visų ES šalių. Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai ES vidurkis siekia tik 5,9 karto.
Intelektinės nuosavybės objektai ir jų apsauga
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.
Svarbu žinoti, kad prekių ženklai ir gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, išradimai - patentuojant. Šie įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo bei padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, taip pat prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Be to, tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra vertingesnis.
Prekių ženklai
Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas ir atskirti jas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų . Tai gali būti žodžiai, asmenų vardai, pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės, skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, netgi garsas ar judesys. Neretai vos pamatę prekių ženklą, įsivaizduojame, koks tai bus gaminys ar paslauga, jo/jos kokybė ar savybės.
Sėkmingo gaminio prekių ženklas gali būti įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas, ypač turintis populiarumą ir vartotojų pripažinimą, gali greitai tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Todėl registruotas prekių ženklas leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip išgelbėjant įmonės investicijas į gaminio, paslaugos kūrimą ir populiarinimą.
Dizainas
Sukūrus naują gaminio ar jo dalies vaizdą, jį galima apsaugoti registruojant kaip dizainą. Dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir jo ornamentikos specifinių savybių - linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir medžiagos. Registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.
Išradimai
Tokiu atveju, kai yra sukuriamas gaminys, kuris yra naujas pasauliniu lygiu ir yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Patentą taip pat galima licencijuoti, tai gali palengvinti komercinių partnerių paiešką. Neretai gaminys gali būti apsaugotas keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje) ir patentuojant išradimą.
Idėjos
Kiekvienas gaminys paprastai prasideda nuo idėjos, o viešojoje erdvėje kartais pasirodo informacija apie idėjų vagystes: vienas asmuo kažką sugalvoja, o kitas pasisavina šią mintį ir realizuoja. Nors pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Vienas iš idėjos apsaugos būdų - komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinė apsauga. Tokiu atveju, suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų. Prieš atskleidžiant idėją kitiems asmenims, svarbu įvertinti, ar ši idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jei ne, tuomet patariama idėjos neatskleisti ir neskelbti viešai.
Giedrė Rimkūnaitė–Manke: Intelektinė nuosavybė virtualiame pasaulyje: kaip ją naudoti ir apsaugoti?
Kaip apsisaugoti nuo intelektinės nuosavybės vagystės?
Intelektinę nuosavybę kuriantys asmenys, įmonės bei organizacijos, siekdami ją apsaugoti, turėtų nepamiršti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo bei išradimų patentavimo.
- Neišsamus tyrimas. Prieš pradedant registraciją, svarbu atlikti paiešką ir įsitikinti, ar teisė į žymenį nepriklauso kitiems asmenims. Tai padės išvengti galimų konfliktų su kitų prekių ženklų savininkais.
- Neteisingas klasifikavimas. Reikėtų įvertinti veiklos sritis, kur bus naudojamas prekių -ženklas, ir apgalvotai pasirinkti tinkamas klases savo prekėms ar paslaugoms, kurioms žymėti bus naudojamas ženklas. Per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos.
- Netikslūs dokumentai. Neišsamūs arba netikslūs dokumentai gali užvilkinti registracijos procesą arba būti atmesti. Užtikrinkite, kad visos reikalaujamos formos, patvirtinamieji dokumentai ir mokesčiai būtų pateikti teisingai ir laiku.
- Laiku nesikreipiama į specialistus. Intelektinės nuosavybės eksperto patarimai gali padėti išvengti klaidų. Registruojant prekių ženklą savarankiškai, gali būti praleista svarbi informacija, klaidingai užpildyta forma ar nepateiktas reikiamas dokumentas, todėl svarbu pasitarti su šios srities ekspertais, kurie padės užtikrinti sklandesnį ir sėkmingesnį procesą.
Taip pat reiktų žinoti, kad galima užginčyti ir nesąžiningais ketinimais registruojamą ženklą, jeigu galima įrodyti, kad toks registruojamas ženklas nepriklauso jį registruojančiam asmeniui arba jeigu toks asmuo dėl įvairių priežasčių neketina pats ženklo naudoti sąžiningai.
Ką daryti, jei pastebėjote intelektinės nuosavybės vagystę?
Jeigu rinkoje atsirado ženklas, kuris tapatus ar panašus į jau registruotą prekių ženklą, Valstybiniam patentų biurui (VPB) oficialiame biuletenyje paskelbus apie tokio ženklo registraciją, galima šį veiksmą užprotestuoti, paduodant motyvuotą rašytinį protestą. Tokiu atveju, prekių ženklo savininkas, norėdamas paduoti protestą dėl vėlesnio tapataus ar panašaus prekių ženklo registravimo, privalo turėti vieną ar daugiau jam priklausančių ankstesnių galiojančių teisių.
Jeigu vėlesnis prekių ženklas jau yra registruotas VPB, galima paduoti negaliojimo prašymą, o jei vėlesnis prekių ženklas nepertraukiamą 5 metų laikotarpį nebuvo naudojamas Lietuvoje - jo panaikinimo prašymą. Tuomet, kai protestas yra tenkinamas, VPB neregistruoja konkurento prekių ženklo, o protestą padavęs asmuo taip apsaugo išimtines teises į savo prekių ženklą.
Svarbu ir tai, kad patys pareiškėjai, ketindami registruoti savo prekių ženklą, turėtų pasitikrinti, ar toks ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, įsitikinti, ar rinkoje nėra jau užregistruotų tapačių ar panašių prekių ženklų.
Ginčus dėl prekių ženklų ir dizaino registravimo galima išspręsti taikiai, pasinaudojus Valstybinio patentų biuro teikiama nemokama mediacijos paslauga.
Intelektinės nuosavybės vagystės pasekmės
Advokato Andriaus Iškausko teigimu, intelektinės nuosavybės vagystes Lietuvoje lemia lengvas pasiekiamumas ir įsivaizdavimas, kad niekas nuo to nenukenčia. Jeigu yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc.
Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją #RinkisKasTikra. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.
tags: #intelektines #nuosavybes #vagyste