Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine bei komercine santykių arena.
Internetas panaikina bet kokius laiko barjerus. Tačiau sparčiai kintant technologijoms, atsiranda nauji ir vis sunkiau atsekami teisių pažeidimai, nei gebama sukurti efektyvius tokių pažeidimų prevencijos būdus. Todėl būtinas naujas teisinis apsaugos mechanizmas, kuris jau turėtų išeiti už teisės mokslo ribų ir į pagalbą kviestis pažangiausius technologijų metodus, kitas mokslo sritis.
Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autorių teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė, teigė Kalifornijos universiteto profesorė Pamela Samuelson. Jos mintis yra ypatingai svarbi, nes intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai.
Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.
Interneto samprata
Bendrąja prasme internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Internet) - tai tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos, norėdamos sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą.
Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą. Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamos prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai.
Šiuo metu internetas prieinamas visiems, o interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Šimtai ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose.
Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Bet kurį kūrinį bus įmanoma persiųsti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atvejų popierinių kopijų reikiamybė išnyks.
Intelektinės nuosavybės apsauga nuo verslo idėjos iki pardavimo
Intelektinės nuosavybės pažeidimai
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.
Pažeidimai skirstomi į:
- Tiesioginius pažeidimus: kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginius pažeidimus: kai asmuo teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Pagrindiniai teisės aktai
Svarbiausi tarptautinės teisės aktai intelektinės nuosavybės srityje yra:
- 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
- 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS).
- 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartis.
- 1996 m. PINO atlikėjų ir fonogramų sutartis.
TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją. 1996 m. PINO autorių teisių sutarties 8 straipsnis apibrėžia teisę viešai paskelbti kūrinį, suteikiant autoriams išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, įskaitant jų padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo (Direktyva) koncentruojasi ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise, teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus, ir platinimo teise.
Apibendrinant Direktyvos 2004/48/EB nuostatas, ir atitinkamas Lietuvos intelektinės nuosavybės teisių įstatymų normas, darytinos tokios išvados: Pirma, iš esmės dauguma aptartų Direktyvos nuostatų pagal savo esmę buvo ir iki šiol galiojančioje Lietuvos civilinėje teisėje. Antra, Lietuva pasinaudojo galimybe, vadovaujantis Direktyvos 16 straipsniu, suteikiančiu teisę numatyti palankesnes teisių turėtojams gynimosi priemones, pavyzdžiui, atskirai reglamentuotą prevencinį ieškinį ir papildomas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmų vykdymo užtikrinimo priemones. Trečia, Lietuva neišnaudojo galimybės detaliau reglamentuoti draudimų, taikomų tarpininkams, ir jų atsakomybės klausimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje. Ketvirta, dauguma Direktyvos 2004/48/EB normų, reglamentuojančių šiame straipsnyje apibūdintus teisių gynimo būdus pagal turinį ir prasmę atitinka TRIPS sutarties atitinkamas nuostatas.
Intelektinės nuosavybės esmė ir reikšmė
Žmoniją visą jos gyvavimo laikotarpį lydi mažesni ar didesni atradimai, pradedant seniausiais laikais, kai žmonės išrado darbo įrankius ir juos tobulino, bei baigiant XX-XXI a., kur žmogus kuria ir tobulina aukštąsias technologijas. Intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga susirūpinta palyginti nesenai. Tik XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje pradėta rūpintis kūrybinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga. Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a.
Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę. Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu. Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei išsamų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos.
Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinių kūrinių valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo. Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių. Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti.
Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formų yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi.
Pramoninė nuosavybė
Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Šios teisės normų uždavinys, kaip ir autorinės teisės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo. Pagrindinis skirtumas tarp autorinės teisės ir pramoninės nuosavybės teisės yra tas, kad autorinėmis teisėmis yra ginamos konkretaus asmens sukurtos vertybės, o pramoninė nuosavybė gina ne konkretaus asmens, bet kolektyvinės veiklos metu sukurtas ir sėkmingam pramoninės veikos vystymui reikalingas vertybes.
Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šioje konvencijoje pramoninė nuosavybė apibūdinama kaip intelektinės nuosavybės dalis, susijusi su kūrybinės veiklos rezultatais.
Vienas iš pramoninės nuosavybės saugomų objektų yra išradimai. Išradimu laikomas toli gražu ne kiekvienas naujas užduoties techninis sprendimas. Norint, kad vienoks ar kitoks užduoties sprendimo būdas būtų pripažintas išradimu jis turi būti naujas, tai reiškia, kad iki pastarojo užduoties sprendimo varianto visuomenė nežinojo analogų.
Kitas išradimo bruožas - užduoties sprendimas turi būti išradimo lygio, tai reiškia, kad naujas sprendimas nuo jau žinomų sprendimų turi skirtis technikos lygiu. Paskutinis išradimo požymis - pramoninis pritaikomumas. Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Prekinis ženklas gali būti sudarytas iš: žodžių ar asmens vardų, pavardžių, raidžių ar skaitmenų, grafinių vaizdų ir spalvų derinių.
Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas. Šis pramoninės nuosavybės objektas apibrėžiamas kaip naujas ir originalus pramoniniu būdu sukurto gaminio arba jo dalies vaizdas. Esminis skirtumas nuo jau minėtų pramoninės nuosavybės saugomų objektų yra tas, kad pramoninis dizainas yra konkretus pramoniniu būdu, tai yra panaudojant tam tikras technologijas pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys.
Intelektinės nuosavybės apsaugos svarba
Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį.
tags: #intelektines #nuosavybes #teisiu #gynimo