Šiandieninėje globalioje ekonomikoje intelektinė nuosavybė (IN) vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Jos socialiniai ir ekonominiai aspektai yra neatsiejami nuo valstybių integracijos į tarptautines organizacijas, tokias kaip Europos Sąjunga (ES). Šiame straipsnyje aptarsime intelektinės nuosavybės svarbą, Lietuvos muitinės integracijos į ES procesą ir etapus, bei šios integracijos įtaką šalies ekonomikai.
Europos Sąjunga ir Bendroji Rinka
Europos Sąjunga (ES) daugeliui asocijuojasi su įvairiais reiškiniais: vieninga ir taikia Europa, bendra valiuta, regionine parama, bendra Europos pilietybe, laisvąja prekyba ir daugybe kitų veiksnių. Tačiau dauguma sutaria, kad pagrindas, klojamas nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos sukūrimo - tai ES bendroji rinka, kurią sudaro dvi neatskiriamos dalys: vidaus rinka ir Muitų sąjunga. Nueitas ilgas ir sunkus kelias kuriant šios dienos bendrąją rinką ir Muitų sąjungą.
ES ašis - bendra rinka, kurios pagrindas - laisvas prekių judėjimas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, muitinė nebeatlieka prekių muitinio tikrinimo prie Lenkijos ir Latvijos sienų. Tačiau ji prisiėmė atsakomybę už išorinės ES sienos kontrolę. Taigi, po gegužės 1 d. ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių.
Dabartinė Lietuvos muitinės veikla orientuota į prioritetines kryptis, kurios išdėstytos Muitų sąjungos strategijoje. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos muitinė vadovaujasi Europos Bendrijos muitinės kodeksu, bendrais visoms ES šalims narėms reglamentais ir direktyvomis, taip pat nacionaliniais teisės aktais, skirtais įgyvendinti Europos Sąjungos muitų politiką.
Integracija į ES šalių muitų bendriją suformavo aiškią ir principingą užduotį Lietuvos muitinei - ryžtingai ir efektyviai pertvarkyti muitinės struktūrą bei jos veiklą, sudaryti palankias užsienio prekybos ir spartaus keleivių bei prekių srautų judėjimo per ES valstybes nares sienas sąlygas.
Integracijos Esminiai Aspektai
Tarptautinis žodis žodyne integracija (lot. integratio - atnaujinimas, atstatymas) apibūdinama kaip gyvenimo internacionalizacijos forma ar valstybių ekonominis bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ekonominę politiką. Pagal savo mastą ir sprendžiamiems klausimams sudėtingumą integracija gali būti globalinė (Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO) ir regioninė (Europos sąjunga, Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis - NAFTA).
- Politinė integracija - tai individų, socialinių grupių, institucijų ir valstybių sujungimas į vieną visuomeninę sistemą.
- Teisinė integracija - tai atskirų valstybių teisės aktų derinimas ir sujungimas į vieningą teisinę sistemą.
- Ekonominė integracija - tai atskirų ekonomikų jungimas į visumą, skatinant kuo didesnę prekybą bei ekonominį tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Pagrindinis ekonominės integracijos rezultatas - didėjanti prekyba, kapitalo ir įmonių judėjimas. Tarptautinės prekybos naudą įvairių pasaulio šalių gyventojai patyrė jau senais laikais. Prekybos apimtys nėra daug didesnės nei XIX a., tačiau šiais laikais prekių (kapitalo ir pan.) judėjimas įgauna vis didesnį greitį ir apimtis. Tai iš dalies susiję su valstybių politika.
Pati technologinė pažanga sukuria sąlygas tarptautinei prekybai augti, investicijoms ir verslo mobilumui. Šios prisideda prie integracijos plėtotės, išnaudodamos pigesnes ir prieinamesnes komunikacijas, transporto ir kitas verslui svarbias priemones. Integracija vyksta ne tik formaliu lygiu, t.y. valstybių susitarimais, bet ir tuo, kad įmonės nusprendžia pasinaudoti šiuolaikinėmis transporto, komunikacijų, kitų priemonių teikiamomis galimybėmis ir investuoti kitoje valstybėje, įsivežti iš kitos šalies produktus, kurių gerai ir pigiau negamina vietiniai gamintojai arba parduoti savo prekes kitoje šalyje gyvenantiems pirkėjams.
Regioninės Integracijos Formos
Yra keletas pagrindinių regioninės integracijos formų. Labiausiai paplitusi regioninės integracijos forma - laisvosios prekybos erdvė. Tai žemiausia ekonominės integracijos forma. Šalys panaikina tarpusavio prekybos barjerus, tačiau palieka galioti savo nacionalinę prekybos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu.
Svarbiausia Lietuvos ekonomikai laisvosios prekybos sutartis tapo 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos ir ES pasirašyta Laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių dalykų sutartis, kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d. Politiniu požiūriu ši sutartis svarbi todėl, kad joje buvo pripažintas Lietuvos siekimas tapti ES nare, o Laisvosios prekybos sutartis laikoma svarbiu žingsniu Lietuvos asociacijos su ES link. Deklaruotas šalių pasirengimas liberalizuoti prekybą remiantis GATT principais skatino Lietuvos siekį tapti PPO nare ir derintis prie prekybinių ir ekonominių santykių su ES plėtojimo.
Kita regioninės integracijos forma yra Muitų sąjunga. Šiomis) šalimis. Viena vertus, Muitų sąjungos narės panaikina tarpusavio prekybos ribojimus, kita vertus, importuojamoms į Muitų sąjungos teritoriją prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos nepriklausomai nuo to, per kurią valstybę prekės įvežamos. Dėl to importuojamiems produktams nereikia prekių kilmės reikalavimų. Muitų sąjungos narės vykdo bendrą užsienio prekybos politiką, taiko bendras muitinės procedūras, susitaria dėl pajamų, gautų iš muitų paskirstymo ir pan.
Dar gilesnė už Muitų sąjungą regioninės integracijos forma yra bendroji rinka. Bendroji rinka - tai tokia valstybių ekonominės integracijos forma, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Bendrosios rinkos kūrimo tikslai gali būti tiek ekonominiai, tiek politiniai, tiek teisiniai.
Apibendrinant galima tvirtinti, kad Muitų sąjunga yra svarbiausias ES bendrosios rinkos elementas, kadangi tai yra sistema, kuria užtikrinimas laisvas prekių judėjimas. Šiai prekybai tarp ES valstybių narių. Svarbiausias Muitų sąjungos bruožas - bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant bendrąjį muitų tarifą.
Lietuvos Integracija į ES: Chronologija
Oficialia ES ir Lietuvos diplomatinių santykių pradžia laikoma 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai ES (tuo metu dar EB) pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tais metais ES nusprendė skirti Lietuvai (ir Latvijai bei Estijai) finansinę ir techninę paramą iš PHARE programos, kuri tuo metu buvo taikoma Vidurio Europos šalims. Netrukus - 1992 m. gegužės 11 d. - ES ir Lietuva pasirašė Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. Sutartis suteikė Lietuvai didžiausio palankumo statusą, pašalino specifinius (taikytus valstybinio planavimo šalims) importo į ES iš Lietuvos ribojimus, nustatė konvencines, t. y. įprastas ekonominio bendradarbiavimo sritis, tačiau ekonominis jos poveikis buvo ribotas. Šiuo požiūriu daug svarbesnė buvo...
Regioninės Integracijos Formų Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiamas regioninės integracijos formų palyginimas:
| Integracijos Forma | Tarpusavio Prekybos Barjerai | Bendras Išorinis Muitas | Laisvas Kapitalo Judėjimas | Bendros Ekonominės Politikos |
|---|---|---|---|---|
| Laisvosios Prekybos Erdvė | Panaikinti | Nėra | Nėra | Nėra |
| Muitų Sąjunga | Panaikinti | Yra | Nėra | Nėra |
| Bendroji Rinka | Panaikinti | Yra | Yra | Siekiama |
tags: #intelektines #nuosavybes #socialiniai #ir #ekonominaii #pozymiai