Intelektinė nuosavybė yra esminis elementas skatinant inovacijas ir ekonomikos augimą. Siekiant užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą, veikia specializuotos institucijos, tokios kaip intelektinės nuosavybės biurai. Šiame straipsnyje aptarsime pramoninės nuosavybės sąvoką, pagrindinius jos apsaugos principus ir Valstybinio patentų biuro, kaip vienos iš tokių institucijų, funkcijas.
Pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės dalis, apimanti teises į įvairius objektus. Tai apima išradimo patentą, naudinguosius modelius, pramoninį dizainą, prekių ženklus, paslaugų ženklus, įmonių vardus, kilmės nuorodą, kilmės vietos nuorodą, puslaidininkinių gaminių topografijas ir kita.
Intelektinės nuosavybės rūšys
Pramoninės Nuosavybės Apsaugos Principai
Pramoninės nuosavybės apsaugos pagrindiniai principai yra registracijos, teritorialumo bei ribotos teisinės apsaugos terminai. Svarbu pažymėti, kad jie skiriasi kiekvieno pramoninės nuosavybės objekto atveju.
Pamatinis visas intelektinės nuosavybės (kartu ir pramoninę nuosavybę) teises vienijantis požymis yra nematerialus (tai yra idealus arba tik protu suvokiamas) šių teisių objektas. Nematerialus objekto pobūdis pagrindžia vieną svarbiausių pramoninės nuosavybės teisės principų - pramoninės nuosavybės objektas egzistuoja nepriklausomai nuo savo materialaus pavidalo, tai lemia ir nevienodą jų teisinį reglamentavimą ir teisinį likimą.
Materialus daiktas, kuriame yra pramoninės nuosavybės teisių objektas, įkūnija 2 skirtingus teisių objektus: daiktą (pvz., drabužį, vaistą, automobilį), į kurį egzistuoja daiktinės teisės, ir pramoninės nuosavybės objektą (prekės ženklą, išradimo patentu saugomą cheminę medžiagą, automobilio dizainą ir kita).
Universalus pramoninės nuosavybės apibrėžimas nepateikiamas nei Konvencijoje, nei kituose teisės dokumentuose dėl to, kad ši teisės sritis sparčiai plėtojasi, randasi vis naujų pramoninės nuosavybės teisių, turinčių naujų požymių, sudėtinga sudaryti bendrą ir visuotinai priimtiną pramoninės nuosavybės teisių katalogą, nes vienose valstybėse pripažįstamos tokios pramoninės nuosavybės teisės (pvz., teisės į naudinguosius modelius), kurios nepripažįstamos kitose valstybėse.
Pramoninės nuosavybės teisės įvardijamos bendru pavadinimu, o įstatymų leidėjai įvairiais metodais sistemina jas reglamentuojančius teisės aktus.
Tarptautinis Reglamentavimas
Tarptautinės teisės pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą, yra 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija, paskutinį kartą peržiūrėta 1967 m., papildyta 1979 m., Lietuva prisijungė 1994 m.). Pagal šią Konvenciją, pramoninė nuosavybė suprantama pačia plačiausia prasme ir apima ne tik pramonę, prekybą tiesiogine prasme, bet ir žemės ūkio gamybos sritis, kasybos pramonę ir visus produktus - gaminamus ir gamtinės kilmės (pvz., vyną, grūdus, tabakų lapus, valgius, gyvulius, iškasenas, mineralinius vandenis, alų, gėles, miltus).
Be Konvencijoje išvardytųjų, pramoninės nuosavybės objektais laikomi ir įvairūs vėliau atsirandantys objektai, pvz., puslaidininkinių gaminių topografijos, augalų veislės, simboliniai interneto adresų sričių (domenų) vardai.
Valstybinio Patentų Biuro Funkcijos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta atkurti savarankišką pramoninės nuosavybės apsaugos nacionalinę sistemą. 1991 m. įsteigto Valstybinio patentų biuro pagrindinės funkcijos siejamos su pramoninės nuosavybės objektų apsauga, ją reglamentuojančių teisės aktų rengimu, atstovavimu Lietuvai su pramonine nuosavybe susijusiose organizacijose.
Pramoninės nuosavybės apsaugą reglamentuoja Prekių ženklų (2000, įsigaliojo 2001, pakeitęs Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą, 1993), Patentų (1994), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos (1998), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą (2001), Dizaino (2002, įsigaliojo 2003, pakeitęs Pramoninio dizaino įstatymą, 1995) įstatymai.
| Įstatymas | Priėmimo metai | Įsigaliojimo metai |
|---|---|---|
| Prekių ženklų įstatymas | 2000 | 2001 |
| Patentų įstatymas | 1994 | 1994 |
| Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas | 1998 | 1998 |
| Dizaino įstatymas | 2002 | 2003 |
Pagrindiniai pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymai Lietuvoje
Europos Patentų Akademijos Seminaras
E. rugsėjo 27 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre vyko Europos patentų akademijos seminaras apie intelektinės nuosavybės teises. Seminare dalyvavo per 40 Saulėtekio slėnio mokslininkų, doktorantų iš Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro.
Seminaro dalyviai susipažino su intelektinės nuosavybės apsaugos būdais, patentavimo procedūromis, kriterijais, kuriuos turi atitikti išradimas, kad jį būtų galima patentuoti. Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai išbandė patentų paieškos įrankį Espacenet. Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad mokslininkai turėtų kreiptis patarimų į šios srities specialistus - patentinius patikėtinius, intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus darbuotojus.
Pasakojimus, kaip intelektinės nuosavybės pagrindu buvo kuriamos įmonės ir kokiais būdais buvo komercializuojami išradimai, o jų rinkos vertė išaugdavo nuo nulio iki milijonų eurų, pranešėjai iliustravo pasitelkdami praktinius pavyzdžius. Patentas yra tik viena iš intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių ir tai mokslininkai turi suvokti nuo pirmųjų gautų rezultatų. Kompleksinės apsaugos priemonės (patentai, duomenų bazės, prekės ženklai ir t.t.) užtikrina didesnę išradimo komercinę vertę.
Europos patentų akademijos seminaras
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
tags: #intelektines #nuosavybes #biuras