Plėtojant verslą, svarbu eliminuoti bet kokias naivumo apraiškas ir suprasti, kad viešumas gali turėti ne tik malonią pusę. Dažnai jaunas verslas dėl reklamos pasiruošęs padaryti bet ką, tačiau svarbu apsaugoti savo intelektinę nuosavybę. Tai - simbolinis pavyzdys, kokių situacijų net dideliam verslui pasitaiko naujo produkto kūrimo etape.
Intelektinės Nuosavybės Samprata ir Apsauga
Pagal Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, pati verslo idėja nėra laikoma autorių teisių objektu, todėl jos apsauga tampa sudėtinga. Autorių teisės saugo konkrečiai išreikštus kūrinius, tokius kaip tekstai, programos, dizainas ar audiovizualiniai produktai. Tai reiškia, kad jei jūsų verslo idėja jau yra paversta į dokumentuotą formą - straipsnį, pristatymą, vaizdo medžiagą ar net kompiuterinę programą - ji gali būti ginama autorių teisėmis.
Verslo idėjos pačios savaime nėra teisiškai saugomos, tačiau jų konkretizavimas į prekių ženklus, dizainą, autorių teisėmis saugomus kūrinius ar patentus suteikia realias apsaugos priemones.
Patentavimas ir Inovacijų Skatinimas
Europos patentų tarnybos duomenimis, 2018 m. aktyviausia patentų srityje buvo Vokietija, o Lietuva, paaugusi 54,2%, pakilo į 25 vietą. Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pateiktos 123 nacionalinių patentų paraiškos, 90 iš jų pateikė Lietuvos pareiškėjai. Įdomu tai, kad didžiausia užsienio pareiškėjų dalis buvo iš Kinijos verslo.
Lyginant su 2018 m. 2019 m. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo ataskaitoje akcentuojama, kad mažų ir vidutinių įmonių galimybės efektyviai išnaudoti savo intelektinės nuosavybės teises, taip skatinant didesnį augimą, labai priklauso nuo jos IN valdymo kokybės ir strategijos.
MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ konsultantė Rasa Kulvietienė pastebi, kad intelektinę nuosavybę inovatoriai linkę saugoti vos pradėję vystyti idėją. „Konsultuodami nuolat dirbame su itin jautria informacija. Ją pateikti būtina norint pagrįsti projektą ir gauti paramą. Būna, kad jau pirmojo susitikimo metu saugodamas idėją klientas ypač atsargiai renka žodžius ir gerai apgalvoja, kokią informaciją pateikti. Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir teisingai pasirinkti idėjos vystymo partnerius bei patikimus mentorius. Ir MITA konsultantai, ir ekspertai yra įsipareigoję laikytis konfidencialumo, tad teikdami idėjas mūsų klientai gali jaustis visiškai saugūs“, - tvirtina R.
Pasak biotechnologijų įmonės „Ferentis“ direktoriaus dr. Ramūno Valioko, intelektinės nuosavybės valdymo strategija su realiais biudžetais jai įgyvendinti buvo parengta nuo pat įmonės įkūrimo. Situacijai keičiantis strategija buvo koreguojama. Šiuo metu valdymu rūpinasi įmonės specialistų bei Lietuvos ir užsienio patentinių patikėtinių komanda. Už techninę paraiškų dalį atsako „Ferentis“ ekspertai, kuriems padeda šioje technologijų srityje besispecializuojantys patikėtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
„Ferentis“ jau turi ir pirmąjį atvejį, kai tenka ginti savo nuosavybę. Savo bioinžineriniams ir medicininiams taikymams skirtų hidrogelių technologijoms apsaugoti „Ferentis“ yra pateikusi 4 tarptautines patentines paraiškas. Paraiškų tikslas - apsaugoti įmonės technologijas nuo kopijavimo. „Patentinis kelias nėra pigus. Retai kur suteikiama informacija apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja patentinė apsauga tarptautiniu lygiu. Paprastai kalbama tik apie nacionalinės arba geriausiu atveju tarptautinės paraiškos kelią ir jo kaštus. Tačiau svarbu nusimatyti ir paraiškų išplėtimo į nacionalines, pvz. Europos jurisdikcijas bei suteiktų patentų palaikymo kaštus. Pastarieji, ypač turint keletą paraiškų, grėsmingai sumuojasi“, - patirtimi remiasi dr. R.
Įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją įmonei nuo pat pradžių padėjo MITA. Priemonėje „Inopatentas“ UAB „Ferentis“ jau dalyvavo su „Kolageną imituojančio peptido“, „Funkcionalizuotų polipeptidų, skirtųplaukų apdorojimui“ ir „Skaidraus hidrogelio ir jo gamybos metodo iš funkcionalizuotų natūralių polimerų“ projektais.
Lazerinių inovacijų įmonės „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys teigia pasirinkęs strategiją saugoti komercines paslaptis, o kritinius elementus patentuoti tose rinkose, kurios yra strateginės bendrovei. Komercinės paslaptys saugomos nuo pat įmonės veiklos pradžios. „Mūsų atveju, patentai - patikimumo garantas parneriams, su kuriais dirbame“, - tvirtina V. Šakalys.
Siekiama pasidengti 95 proc. kaštų už prioritetinės ir tarptautinės paraiškų ląstelių mikroporatoriaus išradimo patentui padavimą, pernai įmonė dalyvavo „Inopatento“ priemonėje. V. Tarptautinės patento paraiškos pagrindu V. Šakalys planuoja gauti Europos patentą bei išsiplėsti šio išradimo patentinę apsaugą į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, JAV.
Nuo priemonės pradžios (2017 m.) jau buvo finansuotas 171 projektas už 1.374.528,70 eurų.
Intelektinės Nuosavybės Auditas ir Vertinimas
„Didžiausias uždavinys - atpažinti ir apsaugoti intelektinę nuosavybę ir pagrįsti inovacijos sukūrimo sąnaudas“, - sako S. „Įmonėse, tiesiogiai neužsiimančiose inovacijomis ir, tarkim, vykdančiose gamybą ar kitą su inovacijomis nesusijusią veiklą, dažnai trūksta komunikacijos tarp gamybinio padalinio ir apskaitos specialistų. Tad pirmas patarimas - identifikuoti ir visiems įmonės skyriams bei jų vadovams visapusiškai įvertinti kiekvieną įmonės projektą“, - pastebi S.
J. Klimašauskas, „Lewben“ įmonių valdymo ir administravimo paslaugų direktorius, atkreipia dėmesį, kad daug inovatyvių idėjų gimė per pandemiją. „Galima paminėti pavyzdį, kai pasamdytas specialistas vienai įmonei sukūrė originalų elektroninės prekybos sprendimą. Kitas pavyzdys - vienas viešbutis per karantiną sukūrė inovatyvų užsakymų valdymo sprendimą. Kadangi įformino jį kaip paslaugą ir apsaugojo intelektinę nuosavybę, dabar viešbutis gauna pajamų parduodamas licencijas kitiems tinklo viešbučiams“, - pasakoja J.
Anksčiau buvo įprasta manyti, kad inovacijos ir intelektinė nuosavybė susijusi su mokslu ir tai išskirtinai mokslinių įmonių verslas. Bet kuris visuomenėje ir pramonėje pritaikomas naujas sprendimas, kuriuo anksčiau niekas nesinaudojo, netgi gamybinės linijos ar proceso patobulinimas, įrenginio pritaikymas naujoms funkcijoms, gali virsti intelektine nuosavybe. Kiek paprasčiau yra su programine įranga, automatiškai laikoma intelektine nuosavybe.
Inovacijos kuria didelę pridėtinę vertę, todėl šalys konkuruoja siūlydamos sąlygas intelektinei nuosavybei kurti ir apsaugoti. Yra nemažai šalių, kuriose sąlygos intelektinei nuosavybei kurti palankesnės negu Lietuvoje. Viena patraukliausių tokių šalių, pavyzdžiui, Kipro Respublika. Ji nuosekliai ir daug dėmesio skyrė, kad pritrauktų didžiausių įmonių siūlydama palankias apmokestinimo sąlygas ir plačiai traktuodama intelektinės nuosavybės sąvoką“, - pasakoja S.
Tokiuose dvišaliuose susitarimuose nustatoma, kur ir kokiu tarifu apmokestinami honorarai. Lietuvoje pelnas iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) metu sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio intelektinės nuosavybės perleidimo apmokestinimas lengvatiniu 5 proc. tarifu. Vis dėlto įmonės, rinkdamosi jurisdikciją, įprastai įvertina ne tik intelektinės nuosavybės apsaugą ir apmokestinimą.
Lietuvoje skatinant inovacijas, MTEP sąnaudos iš pajamų skaičiuojant pelno mokestį gali būti atskaitomos tris kartus. Šios sąnaudos apima darbo užmokestį, žaliavas, medžiagas, paslaugas, kurių reikia inovacijoms kurti, ir kita. „Dažna praktika, kai MTEP projektas nėra identifikuojamas nuo pat pradžių ir jam tenkančios sąnaudos nugula į bendras veiklos sąnaudas. Patarimas įmonėms - nuo pat pradžios identifikuoti patį projektą, prie jo prisidedančius darbuotojus ir, jeigu reikia, atskirai vesti projektui skirto jų darbo laiko apskaitą.
To nepadarius, vis tiek yra galimybių mokesčių administratoriui pateikti įrodymų ir argumentų, kad patirtos sąnaudos MTEP veiklai, bet tai kur kas sudėtingiau“, - paaiškina S. Anot jos, dar per mažai įmonių linkusios taikyti lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
LR teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė švietimo apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą svarbą skaitmeninio amžiaus laikais. „Norime suteikti verslui, kūrėjams ir vartotojams žinių, kurios padėtų geriau suprasti, kaip skaitmeninėje erdvėje būti, kaip joje egzistuoti, kaip ten kurti ir kaip saugotis“, - sakė I.
Pranešimą konferencijoje skaitęs bendrovės „Reprise Media“ skaitmeninės rinkodaros vadovas Domas Raulinaitis tvirtino, kad prekyba internete ir toliau stabiliai auga. Daugėjant perkančiųjų internete, organiškai kyla ir slapukų (angl. Jos teigimu, prekių ženklo svarba tik didėja, kai žinai statistiką, o ji rodo, kad net 81 proc.
Studijos IMAGINE kūrybos vadovė taip pat pabrėžė, kad šiais laikais net itin kruopščiai kurdamas prekių ženklą ar logotipą negali būti tikras dėl visiško jo originalumo, nes niekada negali žinoti, kaip ir kas panaudojo kokį nors panašų elementą. „Technologijų naudojimas sukelia nemažai rizikų dėl komercinių paslapčių atskleidimo. Dirbtinio intelekto kontekste šitas klausimas tapo dar jautresnis dėl to, kad naudojant dirbtinį intelektą, pasitelkiant jį, pavyzdžiui, vertimui, įkeliant ten informaciją nė negalvojama apie tai, kas įkeliama.
Norintiems apsaugoti savo teises advokatė patarė pirmiausia aiškiai žinoti, kas kuriama ir kokia apsauga gali būti tam kūriniui taikoma. Vartotojai, pasak G. Rimkūnaitės-Manke, turėtų žinoti, ką naudoja ir ar tai saugoma.
„Išradėjų biuras“: Kaip patentuoti savo išradimą?
„Klastotojai persikelia į internetą ir ten pamato visai kitus mastus. Jie sugalvoja įvairiausias schemas, kaip parduoti savo prekes, todėl aktyviai kovojame su jais“, - sakė S. Anot jos, „Vinted“ su klastotojais kovoja keldami vartotojų sąmoningumą ir šviesdami juos. Taip pat įtraukdami bendruomenę į platformos priežiūrą ir jos švarinimą.
„Vis dar egzistuoja mitas, kad tai, kas yra internete, galima naudoti. Nežinau, kada jis išnyks. O jei kalbėtume ne tik apie turtines, bet ir neturtines autorių teises, pavyzdžiui, teisę į autoriaus vardą, tai ši teisė apskritai labai dažnai pažeidžiama. Ypač dėl to nukenčia fotografai“, - aiškino I. Ji taip pat akcentavo, kad yra paplitęs ir kitas autorių teisių pažeidimas - plagijavimas.
„Yra kitas mitas, kad jeigu šiek tiek pakeiti kito autoriaus kūrinį, jis jau tampa tavo ir tai nebus plagiatas, nes įdėjai kūrybinių pastangų. VVTAT direktorė G. Aleksaitė konferencijoje pranešimą skyrė iššūkiams, susijusiems su vartotojų apsauga skaitmeninėje erdvėje, kai išnaudojamas jų patiklumas ir taikant technologines priemones vartotojai klaidinami netikromis el. Pasak jos, apie 40 proc. visų gautų vartotojų skundų yra dėl internetu įsigytų prekių ar paslaugų. Tokie skundai prieš kelerius metus sudarė apie 25 proc. Taigi, skundų dėl el. parduotuvių kasmet daugėja.
G. Aleksaitės teigimu, kartais sukčiai apsiriboja pardavinėdami klastotes, kartais jie sukuria nelabai vykusią žinomo prekių ženklo interneto svetainės kopiją ir per ją išvilioja pinigus. „Šiais laikais visi pažeidžiami, nėra tų, kas galėtų nenukentėti“, - sakė G. VVTAT direktorė pabrėžė, kad susidūrę su problema vartotojai pirmiausia turėtų kreiptis į pardavėją. Didžioji dalis atvejų išsprendžiama būtent taip.
Vis dėlto vienos pirmaujančių intelektinės nuosavybės teisės kontorų Lietuvoje „Metida“ partneris, advokatas Erikas Saukalas ir asocijuota partnerė, patentinė patikėtinė Birutė Dauderienė patikina, kad tai kur kas pigesnis kelias, nei kovoti teismuose su kopijuotojais. E. Saukalo teigimu, intelektinė nuosavybė yra įmonės turtas: „Ji gali padidinti įmonės ir jos produktų ar paslaugų komercinę vertę, taip pat gali padėti gauti finansavimą iš investuotojų arba finansinių įstaigų. Pagaliau, teisės į registruotą intelektinę nuosavybę gali būti licencijuojamos arba perduodamos už atitinkamą atlyginimą kitiems asmenimis.“
Mažos ir vidutinės įmonės, kurių bendras metinis balansas neviršija 43 mln. eurų ir įmonėje dirba ne daugiau nei 10 darbuotojų, gali teikti paraiškas kompensacijoms už IN gauti. Anot E. Saukalo, visų pirma būtina nustatyti, ką bus norima apsaugoti ir kaip. „Svarbu laiku atpažinti, identifikuoti kuriamą ar jau sukurtą intelektinės nuosavybės objektą: prekių ženklą, dizainą, išradimą, kūrinį, komercinę paslaptį ir kt. Antra, reikia suprasti, kokiais būdais šis intelektinės nuosavybės objektas gali būti apsaugotas: pavyzdžiui, prekių ženklas, dizainas gali būti registruoti, išradimas patentuotas, komercinėms paslaptims registracija nereikalinga, tačiau įmonė turi imtis atitinkamų priemonių, kad niekas apie jas nesužinotų. Jeigu sukurtas kūrinys, įmonė turi įsitikinti, kad jai priklauso autorių teisės į šį kūrinį“, - sako jis.
Jam antrina ir B. Dauderienė, ir pastebi, kai kalbama apie išradimų patentavimą, būtina, kad jis būtų visiškai naujas: „Išradimas turi būti naujas iki patento paraiškos pateikimo dienos, todėl viešai neatskleiskite išradimo esmės. Vieša informacija yra publikacijos, demonstravimas parodose, detalus išradimo atskleidimas savo interneto svetainėje, jau nekalbant apie išradimo objekto pateikimą į rinką.“
Kaip žinoti, ar priklauso kompensacija?
Pirminis rodiklis - įmonė turi būti maža arba vidutinė. Vėliau vertėtų atsižvelgti į papildomus niuansus.
Kompensavimas galimas tik toms IN audito paslaugoms ir paraiškoms, kurios pateiktos po projekto pradžios, ir kurių pareiškėjai yra gavę išankstinį Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos patvirtinimą būsimai kompensacijai.
Nusprendus pretenduoti į kompensaciją, būtina gerai apgalvoti, kurie objektai turės būti apsaugoti ir koks apsaugos kelias jums reikalingas (nacionalinis ar ES), nes bus galima pateikti tik vieną paraišką prekių ženklų ar dizaino registravimo mokesčiams kompensuoti.
E. Saukalas pabrėžia, kad itin svarbu atkreipti dėmesį ir į patį registruojamą objektą. „Registruojamas prekių ženklas turi turėti skiriamąjį požymį, dizainas turi būti naujas ir išsiskirti individualiomis savybėmis. Reikia patikrinti, ar šios teisės į prekių ženklus, dizainą, išradimus nepažeis jau egzistuojančių kitiems asmenims priklausančių teisių, pavyzdžiui, jeigu tai prekių ženklas, patartina prieš registraciją įsitikinti, kad jau nėra tapačių ar panašių ženklų, registruotų tai pačiai ar panašiai veiklai.“
Europos Sąjungos bandomasis projektas skirtas skatinti verslą daugiau dėmesio skirti IN. Jo metu bus galima susigrąžinti 50 proc. prekių ženklų ar dizaino registracijos mokesčio bei 75 proc. intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito (IN išankstinės diagnozės) paslaugos mokesčio. Viena įmonė galės gauti ne daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų kompensaciją.
Tinkamai parengta prekių ženklo intelektinės nuosavybės strategija gali lemti įmonės augimą net 62 proc., jei įmonė veikia kosmetikos ar farmacijos sektoriuje, rodo Europos patentų biuro atliktas tyrimas. Kitose pramonės šakose augimas gali siekti apie 18 procentų.
Lietuvoje startavo projektas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jo metu įmonės gali susigrąžinti 50 proc. prekių ženklų ar dizaino registracijos mokesčio ir 75 proc. intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito (IN išankstinės diagnozės) paslaugos mokesčio.
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė pastebi, kad įmonės gana noriai naudojasi šia paslauga, tačiau vis dar nežino tam tikrų svarbių niuansų. Projekte dalyvauti gali tik mažos ir vidutinės įmonės. Vadinasi, darbuotojų skaičius įmonėje negali viršyti 250, o metinės pajamos turi siekti ne daugiau kaip 50 mln. eurų. „Paprastai tariant, tai gali būti: įmonė PVM mokėtoja, asmenys, turintys individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, taip pat ūkininko pažymėjimą“, - sukonkretina pašnekovė.
Pagal projekto reikalavimus, viena įmonė gali gauti iki 1,5 tūkst. eurų paramos. Išlaidos gali būti finansuojamos už prekių ženklo registraciją bei IN išankstinę diagnozę, tad įmonės gali kreiptis dėl kompensavimo už vieną arba abu šiuos darbus. Visgi pašnekovė pabrėžia, kad du kartus kreiptis dėl to paties objekto kompensavimo nebus galima, t. y. viena įmonė negalės gauti kompensacijos už du prekių ženklo registravimus ar už dvi atliktas išankstines IN diagnozes.
„Iš anksto apgalvokite, kokius objektus (prekių ženklus ar dizainą) norėsite apsaugoti ir koks apsaugos būdas jums reikalingas (nacionalinis ar ES), nes bus galima pateikti tik vieną paraišką prekių ženklų ar dizaino registravimo mokesčiams kompensuoti. Patvirtinimas kompensacijai grindžiamas kiekvieno iš projekto etapų biudžeto likučiu, tad dėl kompensacijos patartina kreiptis kuo anksčiau“, - skatina K. Vilkienė.
Projekto „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ tikslas - paremti mažas ir vidutines įmones, kuriančias ir naudojančias intelektinę nuosavybę bei norinčias apsaugoti savo prekių ženklus ar dizainus, juos registruojant nacionaliniu, regioniniu ar visos ES mastu. Anot K. Vilkienės, kompensavimas bus suteikiamas tik toms paraiškoms, kurios pateiktos iki projekto pradžios.
Pašnekovė pataria gerai įsivertinti, ar gavę patvirtinimą spėsite pateikti visus reikiamus dokumentus per tam skirtą 30 dienų laikotarpį. „Gavę patvirtinimą dėl būsimos kompensacijos, pateikite paraišką prekių ženklui ar dizainui registruoti. Įsitikinkite, kad šiuos veiksmus atliksite per projekto nustatytą 30 dienų laikotarpį. Priešingu atveju patvirtinimas kompensacijai nebegalios. Pateikę paraišką prekių ženklui ar dizainui registruoti bei sumokėję visus nustatytus mokesčius, nedelskite ir pateikite prašymą dėl sumokėtų mokesčių susigrąžinimo“, - pataria K. Vilkienė.
Kartu su projektu startavo ir nauja paslauga verslui - išankstinė IN diagnozė. Ji, kaip ir visas projektas, skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Pašnekovės teigimu, daugelis Lietuvos įmonių nepakankamai atidžiai vertina intelektinės nuosavybės svarbą, o kartais net nežino, ką reikėtų savo įmonėje apsaugoti.
„Paslaugą teikiantys intelektinės nuosavybės ekspertai, atlikę išsamią verslo modelio, produktų ir (arba) paslaugų ir plėtros planų analizę, įvertinę jos konkurencinę aplinką, parengia specialų pasiūlymą ar strategiją konkrečiai įmonei, kaip valdyti intelektinę nuosavybę. Tokia strategija padeda pačiai įmonei geriau suprasti intelektinės nuosavybės naudą verslui, nustatyti jos turimą intelektinį turtą ir pasiūlyti galimus to turto IN apsaugos variantus“, - teigia K. Vilkienė.
Pasak jos, toks portfelio auditas gali padėti ne tik pastebėti rizikas ir jas įvertinti, bet ir laiku nuo jų apsisaugoti. „Ši paslauga apima: komercinių paslapčių apsaugą, prekių ženklų, dizainų ir prekyboje naudojamų logotipų apsaugą arba IN objektų licencijavimą ar naudojimą pagal franšizę. Parengtoje strategijoje paaiškinama, kaip šiomis galimybėmis pasinaudoti. IN išankstinis įvertinimas taip pat padeda įmonėms sužinoti apie išorinę ir įmonės vidaus riziką, suprasti, kaip jų išvengti (pavyzdžiui, sutartimis su darbuotojais, gamybos sutartimis, platinimo, licencijavimo susitarimais ir kt.)“, - pasakoja Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja.
Anot specialistės, IN duomenų vagystės įmonėms atsieina kur kas brangiau nei iš anksto paruošta strategija, apsaugoti IN duomenys.
Pagrindinės intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės
| Priemonė | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Patentai | Suteikia išskirtines teises į išradimą | Stipri apsauga, komercinė vertė | Brangus, ilgas procesas |
| Prekių ženklai | Apsaugo prekės pavadinimą ir logotipą | Atpažįstamumas, prekės ženklo vertė | Reikia nuolat prižiūrėti |
| Autorių teisės | Apsaugo kūrinius (tekstus, muziką, programinę įrangą) | Automatinė apsauga, paprasta | Apsauga ribota, sunku įrodyti pažeidimą |
| Komercinės paslaptys | Konfidenciali informacija, suteikianti konkurencinį pranašumą | Nereikia registruoti, pigi | Sunku apsaugoti, pažeidus prarandama |
tags: #intelektines #nuosavybes #apsauga #verslo #imoneje