2020 m. sausio 29 d. baigtas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos susitarimo „įteisinimo“ procesas - susitarimą ratifikavo abiejų susitarimo šalių parlamentai. Taigi, nuo 2020 m. vasario 1 d. prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 m.
Pagal Susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES (Susitarimas) (Withdrawal Agreement) pereinamasis laikotarpis yra labai svarbus, kadangi jo metu iš esmės daugelyje sričių, tarp jų ir intelektinės nuosavybės srityje, išsaugoma status quo, tačiau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teisinė padėtis keisis pagal Susitarime numatytas sąlygas. Toliau, vadovaujantis Susitarimu, Susitarimo Aiškinamosiomis pastabomis, ES ir JK kompetentingų institucijų (tarp jų, Europos Komisijos, JK Vyriausybės bei JK Intelektinės nuosavybės tarnybos) nurodytomis gairėmis, išdėstomos pagrindinės taisyklės, susijusios su Europos Sąjungoje įgytos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taikymu Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m.
Visų šių dabar vieningai visose ES valstybėse narėse saugomų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai po Brexit (t. y. nuo 2020 m. gruodžio 31 d.) taikomos skirtingos taisyklės pereinamuoju laikotarpiu ir po jo.
I. Pereinamasis laikotarpis (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.)
Visi iki 2020 m. sausio 31 d. įgyti ES prekių ženklai, Bendrijos dizainai ir Bendrijos augalų veislės pereinamuoju laikotarpiu automatiškai be kokių nors papildomų veiksmų toliau bus saugomos Jungtinės Karalystės teritorijoje kaip ES intelektinės nuosavybės teisės pagal galiojančią ES teisę. Taigi, po 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tam, kad minėtos ES intelektinės nuosavybės teisės būtų saugomos JK teritorijoje, jokių formalių procedūrinių veiksmų Jungtinėje Karalystėje atlikti nereikia.
II. Po pereinamojo laikotarpio (nuo 2021 m. sausio 1 d.)
Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos, minėtosios ES intelektinės nuosavybės teisės automatiškai likusiam jų galiojimo terminui bus „transformuojamos“ į nacionalines JK teises - JK prekių ženklus, JK dizainus, JK augalų veisles.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 1,4 mljn. ES prekių ženklų ir dizainų taps JK prekių ženklais ir dizainais.
Pareiškėjai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus pateikę ES intelektinės nuosavybės tarnybai paraiškas dėl ES prekių ženklo ar Bendrijos dizaino registravimo, tačiau iki minėto termino dar nebus atlikta registracija (t. y. paraiškos bus dar eigoje), turės 9 (devynių) mėnesių terminą (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) tam, kad galėtų kreiptis į JK Intelektinės nuosavybės tarnybą (UK Intellectual Property Office) pateikiant nacionalines paraiškas dėl tų pačių prekių ženklų ar dizainų registracijos Jungtinėje Karalystėje.
JK visą pereinamąjį laikotarpį JK ar ES valstybėje narėje paviešinti dizainai automatiškai bus saugomi abiejose teritorijose kaip neregistruoti Bendrijos dizainai.
Susitarimu susitarta, kad iki Brexit datos įgyta ES geografinių nuorodų apsauga ir toliau galios Jungtinėje Karalystėje, nebent ateityje bus sudarytas naujas susitarimas, taikomas geografinių nuorodų apsaugai. Jungtinė Karalystė užtikrins tokį patį esamų ES geografinių nuorodų apsaugos lygį, koks yra Europos Sąjungoje, nežiūrint to, kad jų apsaugą Jungtinės Karalystės teritorijoje reguliuos jos vidaus įstatymai.
Pereinamuoju laikotarpiu subjektai, naudodamiesi dabar galiojančia teisinio reguliavimo tvarka, gali toliau kreiptis dėl patentuotų farmacijos ir registruotų augalų veislių apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimų ir juos gauti. Dabartinis JK teisinis reguliavimas išsaugomas pereinamuoju laikotarpiu, o suteikti JK papildomos apsaugos liudijimai ir toliau galioja.
Taip yra dėl to, kad papildomos apsaugos liudijimai nėra suteikiami, kaip vieningai galiojantys visoje ES, o tik kaip galiojantys paskirose paskirose valstybėse narėse nacionaliniu teritoriniu pagrindu.
Europos patentai ir papildomi apsaugos liudijimai (farmacinių produktų ir augalų veislių atvejais) nėra vieningai saugomi ES, o jų apsauga po išdavimo Europos patentų tarnyboje galioja kiekvienoje Europos patentų konvencijos valstybėje dalyvėje atskirai pagal pastarosios įstatymus kaip ir kad nacionaliniai patentai.
Autorių teisės
Kadangi vieningai ES galiojančios autorių teisių apaugos nebuvo sukurta, o jos buvo saugomos grynai pagal atskirų valstybių įstatymus teritoriniu pagrindu, tai Brexit konceptualiai nepaveikia ES valstybių rezidentų ir JK rezidentų autorių teisių tolesnės apsaugos. Juolab, kad JK yra visų svarbiausių autorių teisių apsaugą reguliuojančių tarptautinių sutarčių dalyve.
Tai reiškia, kad ES valstybių autorių ir kitų teisių subjektų teisės JK ir toliau bus saugomi pagal JK autorių teisę, nesvarbu, kūriniai ar kiti pagal autorių teisę saugomi objektai sukurti, pagaminti prieš Brexit ar po jo. Pažymėtina, kad po Brexit nesikeis ir Jungtinės Karalystės, ES ar kitų valstybių kūrinių bei kitų saugomų objektų subjektų teisių galiojimo terminai ir jų skaičiavimas. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje ES kūrinių autorių teisių galiojimo trukmė yra tokia pati kaip JK kūrinių.
Kūrinių iš ne ES autorių teisių galiojimo laikas galioja kilmės šalyje arba JK kūriniams suteikiamas terminas, atsižvelgiant į tai, kuris yra trumpesnis. Dailės kūrinių autorių teisė gauti dalį pajamų už viešai perparduodamą originalą (droit de suite, resale right) ir toliau lieka galioti ir būti taikoma, kaip ir iki šiol.
Autoriams iš JK ir kitų valstybių (įskaitant ES valstybes nares), taikančių abipusiškumo režimą JK subjektų atžvilgiu, ir toliau turės teisę gauti dalį pajamų už perpardavimą, vyksiantį po „Brexit“.
Susitarime iš esmės nėra sąlygų dėl autorių teisių apsaugos, išskyrus keletą dalykų. Tačiau, tikėtina, kad pereinamuoju laikotarpiu JK ir ES tam tikrose autorių teisės reguliuojamose srityse tarsis papildomai. Bet pirmiausiai apie tai, kas Susitarime ir šiai dienai jau yra paminėta.
2019 m. ES internetu naudojamo turinio perkėlimo reglamentas suteikia ES (ir Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) vartotojams galimybę naudotis savo internetinio turinio paslaugomis (pavyzdžiui, vaizdo transliavimo pagal pareikalavimą paslaugomis, tokiomis kaip „Netflix“ ir „Amazon Prime“), tarsi jie būtų savo valstybėje, keliaujant po ES (EEE) teritoriją. Turima omeny tai, kad internetinių paslaugų teikėjas privalo pateikti, pvz., Lietuvoje gyvenančiam vartotojui prieinamą turinį, laikinai esančiam bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Tas pats pasakytina apie kitų ES (EEE) valstybių vartotojus, laikinai esančius Lietuvoje.
Tačiau, kaip bus po pereinamojo laikotarpio pabaigos (nuo 2021 m. sausio 1 d.), priklausys nuo tolesnio JK ir ES susitarimo. Jeigu nebus kitaip susitarta, tai Reglamentas po pereinamojo laikotarpio negalios JK teritorijoje, t. y. jis nebebus taikomas kelionėms į JK ir, atvirkščiai, iš JK į ES (EEE). Taigi, internetinių turinio paslaugų teikėjai neprivalėtų tiekti turinio, kuris paprastai yra prieinamas JK vartotojui, laikinai esančiam bet kurioje kitoje ES (EEE) valstybėje narėje.
Susitarimu susitarta, kad duomenų bazių gamintojų teisės, saugomos Jungtinėje Karalystėje iki Brexit (nepriklausomai nuo to, ar jas turėjo JK ar ES subjektai), JK bus saugomos visą likusį jų galiojimo terminą. Tai taikoma ne tik pereinamuoju laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d.
Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos pagamintos duomenų bazės JK teritorijoje bus saugomos pagal šios valstybės nustatytą teisinį reguliavimą, todėl ES subjektai, reziduojantys ne JK, turėtų papildomai domėtis jų teisių į duomenų bazes Jungtinės Karalystės teritorijoje pagal ten galiosiančią teisę.
Tačiau, kaip minėta, ateityje, tikėtina, kad JK ir ES turėtų papildomai tartis ir dėl kitų autorių teisės reguliuojamų sričių, nes jų apsaugos teritorinis pobūdis neabejotinai turės poveikį tiek autorių teisių turėtojų, tiek ir naudotojų teisėms ir pareigoms.
ES kolektyvinio teisių administravimo teisiniai santykiai yra suderinti valstybėse narėse įgyvendinus 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir dėl daugiateritorinio muzikos kūrinių licencijavimo naudoti internetu vidaus rinkoje.
Neaišku, ar Europos Sąjungoje iš kolektyvinio administravimo organizacijų bus reikalaujama, kad jos administruotų JK teisių turėtojams arba JK kolektyvinio administravimo organizacijų administruojamus muzikos kūrinių repertuarus licencijuotų naudojimui internetu. Kitaip tariant, kils neaiškumai, ar Jungtinėje Karalystėje veikiančios kolektyvinio administravimo organizacijos toliau išsaugos ir vykdys prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie būdingi daugiateritoriniam muzikos kūrinių licencijavimui teikiant internetines paslaugas.
Kaip žinia, 1993 m. Palydovinio ir kabelinio transliavimo direktyvoje buvo numatyta vadinamoji „kilmės šalies“ taisyklė. Šios taisyklės esmė tokia, kad transliuotojas, transliuojantis kūrinius per palydovą, privalo gauti tam licenciją tik transliavimo kilmės valstybėje, jeigu ši yra Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, t. y. toje, kur transliavimo signalai išsiunčiami į palydovą. Pavyzdžiui, JK transliuotojas gali perduoti autorių teisių kūrinius palydovu į Lietuvą, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas ES valstybes, gavęs licenciją iš teisių turėtojų tik JK.
Po Brexit ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio, jeigu nebus susitarta kitaip, turėtų keistis Jungtinės Karalystės transliuotojų teisinė padėtis. JK transliuotojams gali būti EEE valstybėse nebetaikomas kilmės šalies principas, kai kūriniai per palydovą transliuojami į EEE po „Brexit“, ir gali tekti iš teisių turėtojų įgyti licencijas, apimančias EEE valstybes, į kurias jie transliuoja. Tai priklausys nuo to, kaip kiekvienos EEE valstybės narės nacionaliniai įstatymai traktuoja transliacijas, kurių kilmės šalis nėra EEE, pavyzdžiui, ar jie taiko kilmės šalies principą transliacijoms, nepriklausančioms EEE (paminėtina, kad JK teisė taiko tą patį režimą ir transliacijoms ne iš EEE valstybių).
Tačiau Jungtinėje Karalystėje kilmės šalies principas būtų ir toliau taikomas transliacijoms iš bet kurios šalies.
Pagal galiojantį ES teisinį reguliavimą, kuris privalomai buvo įgyvendintas valstybėse narės šių vidaus įstatymuose, yra taip, kad kai autorių teisių saugomi objektai yra transliuojami tarp EEE valstybių narių ir retransliuojami kabeliu transliaciją priimančiojoje valstybėje narėje, tai autorių teisių turėtojo retransliavimo teisės įgyvendinimas yra privalomai administruojamas per kolektyvinio teisių administravimo organizaciją.
JK taiko šią taisyklę laidų retransliavimui iš bet kurios kitos EEE valstybės narės. Tačiau po „Brexit“, jeigu nebus kitaip susitarta, EEE valstybės narės gali nebetaikyti šios taisyklės transliacijoms, kurių kilmės šalis yra JK.
Po „Brexit“ ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio neaišku, kaip ir ar „Kūrinių našlaičių“ autorių teisių direktyvoje numatytas teisinis režimas, bus taikomas JK įsteigtoms kultūros paveldo institucijoms (pavyzdžiui, bibliotekoms, muziejams ir archyvams). 2013 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2013/37/ES, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas patvirtino Autorių teisių direktyvos projektą skaitmeninėje bendrojoje rinkoje.
2017 m. rugsėjo 13 d. JK įgyvendino Marakešo sutarties ir Direktyvos nuostatas 2018 m. įstatymu. Po Brexit JK priimtas įstatymas toliau galios, todėl Jungtinėje Karalystėje minėtąsias negalias turintys asmenys ar įgaliotos įstaigos galės daryti ir platinti prieinamo formato autorių teisių kūrinių kopijas. Tačiau tai gali paveikti tarpvalstybinį keitimąsi prieinamų formatų kūrinių kopijomis.
Taip gali atsitikti dėl to, kadangi JK Marakešo sutarties dalyve yra savo narystės ES pagrindu. Todėl dabar, po Brexit, JK Vyriausybė pareiškė iniciatyvą ratifikuoti Marakešo sutartį.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra apibrėžęs, kad intelektinės nuosavybės teisės yra skirtos užtikrinti teisių turėtojams galimybę gauti atlygį už kūrybą, tačiau jos nėra skirtos leisti teisių turėtojams kontroliuoti prekių platinimą po to, kai tos prekės pirmą kartą buvo pateiktos rinkai EEE (išnaudojimo principas).
Tai reiškia, kad teisių turėtojai (pavyzdžiui, prekės ženklo ar dizaino savininkai) negali užkirsti kelio šių prekių judėjimui (tolesniam platinimui) EEE, t. y. tarp ES valstybių narių.
Intelektinės nuosavybės apsauga nuo verslo idėjos iki pardavimo
tags: #intelektines #nuosavybes #apsauga #mizaras