Valstybinės žemės naudojimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas Žemės įstatymu. Siekiant efektyvesnio valstybinės žemės naudojimo ir maksimalios naudos visuomenei, Seimas pritarė Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams.
Šiame straipsnyje aptariamas valstybinės žemės nuomos procesas, jo reglamentavimas, naujovės ir elektroninės paslaugos, palengvinančios šį procesą.
Pagrindiniai Valstybinės Žemės Nuomos Aspektai
Kas Nuomoja Valstybinę Žemę?
Pagrindinė valstybinės žemės valdymo, administravimo ir kontrolės institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Tačiau, valstybei priklausančius žemės sklypus nuomoja ne tik NŽT, bet ir kitos valstybinės institucijos:
- Savivaldybės - valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybinės nekilnojamajam turtui (pvz., Turto bankas).
- Kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai - šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise (pvz., Valstybinių miškų urėdija).
Visais kitais atvejais valstybinės žemės nuoma rūpinasi NŽT.
Valstybinės Žemės Nuoma ar Pardavimas Aukciono Būdu
Valstybinės žemės sklypą išsinuomoti ar įsigyti galima dviem būdais: aukciono būdu arba ne aukciono būdu.
Aukciono būdu paprastai nuomojami ar parduodami nauji kitos paskirties žemės sklypai, neužstatyti statiniais. Aukcionai valstybinės žemės sklypų nuomai ar pardavimui nevyksta Vilniaus miesto, Trakų miesto ir Birštono miesto savivaldybėse, nes čia dar nėra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
Valstybinės Žemės Nuoma ar Pardavimas Be Aukciono
NŽT išskiria 9 atvejus, kai valstybinę žemę galima išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.
Tais atvejais, kai pagal savivaldybės bendrąjį planą numatytos kelios leistinos plėtoti veiklos, nuomininkas neturi teisės keisti žemės sklypo paskirties, jeigu žemės sklypas išnuomotas vienai iš tų bendrajame plane numatytų veiklų.
Žemės Įstatymo Pakeitimo Projektas
Šiandieninis valstybinės žemės nuomos reglamentavimas nėra pakankamai lankstus ir palankus tiek valstybei, tiek vystytojams, todėl yra paruoštas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, šiek tiek atlaisvinantis išnuomotos valstybinės žemės naudojimo taisykles.
Paruoštame Žemės įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta, jog valstybinės žemės sklypo paskirtį būtų galima pakeisti, jei tai būtų numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime, taip pat jei tokia galimybė būtų numatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Jei teisės aktai leidžia pakeisti valstybinės žemės paskirtį, nuomininkas, norintis tai padaryti, į valstybės biudžetą turėtų sumokėti pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo atlyginimą, lygų 5 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės po paskirties pakeitimo. Šį mokestį nuomininkas turėtų sumokėti, jei nuomojamame sklype nebūtų numatyta naujų statinių arba per 2 metus nebūtų pradėta numatyta statyba.
Statyba ar esančių pastatų rekonstrukcija išnuomotame valstybiniame sklype būtų galima, jei ji atitiktų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Jei valstybinės žemės nuomininkas joje norės statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esančius, už teisę statyti jis turės sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į statinių užstatyto žemės ploto ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstrukcijos statinio bendro ploto padidėjimą procentais. Mokesčio dydis sudarytų nuo 10 iki 75 procentų valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.
Nenorintiems mokėti šio mokesčio, NŽT vadovas siūlo išeitį - nuomojamą valstybinės žemės sklypą įsigyti.
Žemės Informacinė Sistema (ŽIS)
Nuo rugpjūčio 1 d. veikianti Žemės informacinė sistema leidžia nuotoliniu būdu gauti įvairias paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu. Dažniausiai per sistemą teikiami prašymai būtent dėl valstybinės žemės nuomos.
„Naudojantis Žemės informacine sistema, visas nuomos procesas, nuo prašymo pateikimo iki sprendimo ir nuomos sutarties pasirašymo, vyksta greičiau. Žmonėms nebereikia vykti į savivaldybes ar Nacionalinę žemės tarnybą. Jie gali matyti, kaip nagrinėjamas jų prašymas, o pasirašytos sutartys elektroniniu būdu perduodamos registruoti Registrų centrui, be papildomų mokesčių“, - sako laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.
Be valstybinės žemės nuomos, per ŽIS galima gauti paslaugas dėl žemės sklypų perdavimo panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, žemės servitutų nustatymo ar panaikinimo, leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimo, valstybinės žemės perdavimo nuosavybėn, žemės įsigijimo valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimo (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).
Kaip Naudotis ŽIS?
Sistema pasiekiama per interneto svetainę. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turi susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis.
Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Pildant prašymus, dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažėja savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpėja prašymų pildymo laikas.
Taip pat yra galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
Detalias instrukcijas, kaip pateikti prašymus per ŽIS rasite čia.
tags: #informacija #apie #valstybines #zemes #nuomos #procesas