Daugiabučių namų gyventojams vis dažniau svarbu efektyviai ir individualiai valdyti šilumos suvartojimą. Šiame straipsnyje aptariami individualios šilumos apskaitos įstatymai butuose, atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymą, Civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus.
Sprendžiant klausimus dėl šilumos tiekimo pertvarkos daugiabučiuose namuose ir jų butuose, aktualios Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas), Civilinio kodekso (CK) ir energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) nuostatos.
Vertinant situaciją, kai daugiabutis gyvenamasis namas siekia pertvarkyti esamą šildymo sistemą, visų pirma, reikėtų pažymėti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais.
Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Šis šildymo sistemos teisinis statusas svarbus tuo, kad vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą.
Be to, šios CK nuostatos turi būti suprantamos plečiamai - t.y. jos taikytinos ir tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ar esamų atnaujinimo, pvz. šildymo sistemos pertvarkymo.
Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu galima daryti išvadą, kad sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, tokio sprendimo priėmimas sukuria pareigas visiems butų savininkams.
Reiktų pabrėžti, kad daugumos sprendimai negali pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių interesų pažeidimo klausimas iškyla tais atvejais, kai yra nepagrįstai suvaržomos bendraturčio teisės ar bendraturtis kitu būdu patiria neobjektyvius neigiamus padarinius.
Tačiau, interesų pažeidimu savaime nelaikytinas sprendimo dėl šildymo sistemos atnaujinimo priėmimas ar šilumos įrenginių pertvarkymo projekto įgyvendinimas, jei šie veiksmai buvo vykdomi CK, Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Šildymo Būdo Keitimas Daugiabučiame Name
Panašiai turėtų būti vertinamos ir tos situacijos, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti namo šildymo būdą, pvz. namą pradėti šildyti dujomis ir (ar) elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą.
Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis jau minėta daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.
Priėmus tokio pobūdžio sprendimą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (įprastai - namo bendrija) privalo savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Šilumos dalikliai ant radiatoriaus
Papildomai prie šio prašymo turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos, kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį ir daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.
Reikėtų pažymėti, kad projekto išlaidų dengimo ir kiti su tuo susiję klausimai paprastai yra sprendžiami tapačiai, kaip ir pertvarkant daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą, t.y.
Individualaus Buto Atsijungimas Nuo Centralizuotos Šildymo Sistemos
Kai kalbama apie konkretaus buto siekį pakeisti šildymo būdą, reiktų pažymėti, kad esminis skirtumas tarp viso daugiabučio ir vieno buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra tokiems veiksmams pritariančių kitų bendraturčių sutikimų dalis.
Kaip jau minėta, viso daugiabučio šildymo būdas gali būti keičiamas daugumos bendratučių sprendimu, tuo tarpu, kai nuo centralizuotos šildymo sistemos siekiama atjungti tik vieną butą ar patalpą, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui.
Kaip ir kitais, aukščiau nurodytais, atvejais, atjungiant butą ar patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, būtinas, CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, priimtas bendraturčių sprendimas. Tačiau, šiuo atveju, taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams.
Taip pat, atsijungti siekiančio buto savininkas privalo savivaldybei teikiamą paprastojo remonto projektą iš anksto suderinti su bendrojo naudojimo objektų valdytoju ir gauti šio asmens pažymą, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų.
Tik įgyvendinus visus šiuos veiksmus bei Taisyklių nustatyta tvarka išsprendus klausimus su esamu daugiabučio namo šildymo tiekėju dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei pateikus įsipareigojimą vykdyti prievoles dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, ketinančio atsijungti buto savininkas gali teikti projektą savivaldybei ir gauto rašytinio pritarimo pagrindu įgyvendinti buto ar patalpos šildymo būdo keitimo darbus.
Nuotoliniu Būdu Nuskaitomi Šilumos Skaitikliai
2024 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė nuotoliu nuskaitomų šilumos skaitiklių ir šilumos daliklių aptarnavimo mokesčiams. Šis sprendimas atveria kelią AB Vilniaus šilumos tinklų klientams įdiegti modernius centralizuotos šilumos apskaitos prietaisus.
Tokie įrenginiai orientuoti į individualią šilumos vartojimo apskaitą ir leidžia gyventojams stebėti savo šilumos energijos suvartojimą bei sudaro galimybes efektyviau vartoti šilumos energiją. Buitinius šilumos skaitiklius pageidaujantiems klientams bus galima įrengti ir senos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose, kuriuose bus techninės galimybės, tačiau toks sprendimas privalės būti priimtas butų savininkų balsų dauguma (50 % + 1).
Senos statybos arba renovuotuose daugiabučiuose, kuriuose nebus techninių galimybių įrengti individualius šilumos skaitiklius, vartotojų pageidavimu galės būti įrengiami šilumos dalikliai, kurie montuojami ant radiatorių. Šie prietaisai bus montuojami tik tuose daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai balsų dauguma (50 % + 1 balsas) priims teigiamą sprendimą dėl daliklių įrengimo visame daugiabučiame name.
Šilumos taupymas ir individualios šilumos apskaitos koncepcija
Šilumos ūkio įstatymas visus Lietuvos centralizuotos šilumos tiekėjus įpareigoja naujai statomuose pastatuose, prijungiamuose prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, sumontuoti nuotoliu nuskaitomus šilumos skaitiklius. Tai reiškia, kad kiekvienas butas ar kita patalpa naujai pastatytuose pastatuose turi turėti individualią šilumos suvartojimo apskaitą.
Šie mokesčiai bus taikomi tik tiems šilumos vartotojams, kurių namuose AB Vilniaus šilumos tinklai įrengs minėtus apskaitos prietaisus.
Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų galimybę reguliuoti į vidaus šildymo sistemas tiekiamo šilumnešio parametrus pagal lauko oro temperatūrą.
Modernus šilumos punktas
Valstybė šiuo metu remia daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą ir gali skirti 30 proc.
Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų.
Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m.
Pagrindiniai Teisės Aktai
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
- Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas
- Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“
- Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės
- Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės
- Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas
- Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai
- Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
- Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės
- Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika
| Veiksmas | Reikalavimai |
|---|---|
| Viso daugiabučio šildymo būdo keitimas | Daugumos bendratučių sprendimas |
| Vieno buto atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos | Visų bendratučių rašytiniai pritarimai |
| Šilumos daliklių įrengimas | Daugumos gyventojų balsų dauguma (50 % + 1 balsas) |
tags: #individuali #buto #silumos #apskaita