Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau akcentuojamas tvarus ir energiškai efektyvus būstas. Aktyviai ieškoma būdų, padedančių sumažinti žalingą poveikį aplinkai, efektyvesnių ir gamtai draugiškesnių energijos bei kitų resursų naudojimo galimybių. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tačiau ką tiksliai reiškia A++ klasė, kokie techniniai ir teisiniai reikalavimai taikomi šiai kategorijai, ir kaip pasiruošti tokio namo statybai?
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime A++ energinės klasės reikalavimus būstui Lietuvoje, jos privalumus ir kaip tai įtakoja jūsų investicijas bei gyvenimo kokybę.
A+ klasės arba pasyvaus namo architektūra
Kas Yra A++ Energinė Klasė?
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, visi nauji pastatai nuo 2021 m. sausio 1 d. privalo atitikti bent A++ energinio naudingumo klasę, jei norima gauti statybos užbaigimo deklaraciją ar leidimą naudotis pastatu.
Pasak reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui).
A++ klasės pastatai dažnai atitinka ne tik energinius, bet ir aplinkosauginius reikalavimus: mažesnė CO₂ emisija, mažesnis poveikis aplinkai, ilgaamžės medžiagos.
Galbūt kai kuriems pirkėjams tai vis dar skamba kaip rinkodaros triukas ar šiuolaikinė mada, tačiau iš tiesų tai - labai apčiuopiama vertė tiek šiandienai, tiek ateities perspektyvoms. Be to, tvarumas tampa vis svarbesne tema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Energinio Naudingumo Klasės
Lietuvoje pastatų energinis naudingumas vertinamas skalėje nuo G (mažiausiai efektyvi) iki A++ (aukščiausia klasė).
Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės. "Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos", - teigia L.
Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės.
"Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė", - sako L.
Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L. 2018 m.
"A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais", - aiškina L.
Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. "Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui", - kalba L.
Nors, anot L. "Pereiti prie A energinės klasės daugiabučių buvo privaloma prieš ketverius metus, o prie A+ - prieš dvejus. Tačiau dar šiandien matome rinkoje parduodamus naujos statybos butus B klasės daugiabučiuose. Tad rekomenduojame nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė", - sako L.
Pagrindiniai A++ Energinės Klasės Reikalavimai
Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais.
Štai pagrindiniai A++ reikalavimai būstui:
- Atsinaujinantys energijos šaltiniai: Daugiau nei 50 proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių.
- Šiluminė energija: Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti).
- Šilumos tiekimo sistemos: Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
- Karšto vandens ruošimas: Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc.
- Vėdinimo įrenginiai: Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.
- Izoliacija: Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę.
- Langai ir durys: Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija.
Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas - pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį.
Konstrukciniai Sprendimai
Norint pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas pastato atitvarų kokybei, šilumos izoliacijai, sandarumui ir visų konstrukcinių elementų suderinamumui.
- Sienos: Pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis atitvarų energinį efektyvumą, yra šiluminė varža (R). Sienoms dažniausiai pasirenkamos trijų sluoksnių konstrukcijos: laikančioji dalis, šilumos izoliacija (20-30 cm storio) ir apdaila.
- Durys: Durys turi būti sandarios, su šilumos tiltelio pertrauka ir U ≤ 1,0 W/m²K.
- Stogas: Stogo konstrukcija turi būti be plyšių, su vientisa garo izoliacija.
Sandarumas - vienas svarbiausių kriterijų A++ klasės vertinime. „Sandarumas nėra vien matavimas - tai viso statybos proceso kokybės rodiklis.
Inžinerinės Sistemos
Norint pasiekti A++ klasės energinį efektyvumą, vien kokybiškos statybinės medžiagos nepakanka. Didelę reikšmę turi inžinerinės sistemos - šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo bei energijos gamybos sprendimai.
„A++ klasės namas yra kaip organizmas - kiekvienas energijos srautas turi būti optimizuotas. Vėdinimo sistema A++ klasės name yra privaloma.
Išmaniosios technologijos leidžia optimizuoti energijos naudojimą. Modernūs valdikliai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų buvimą namuose ar lauko sąlygas. „Išmanusis valdymas - tai jungtis tarp žmogaus ir pastato.
Energinis Sertifikavimas
A++ energinio naudingumo klasė nėra tik deklaracija ar statytojo pažadas - tai oficialiai patvirtinamas rodiklis, kurį nustato nepriklausomi ekspertai pagal energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą.
Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Sertifikavimui reikalinga gana plati dokumentacija. „Energinis sertifikavimas - tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas.
A++ Klasės Privalumai Gyventojams
Naujos statybos butai, atitinkantys modernius energijos efektyvumo standartus, gali sumažinti energijos sąnaudas iki ~45 %, palyginti su senesnės statybos namais.
Štai keletas esminių privalumų:
- Mažesnės sąskaitos už šildymą: Specialistų teigimu, lyginant su A+ klasės daugiabučiais, šildymas A++ klasės būsto gyventojams kainuos apie 10 proc. mažiau, o lyginant su senos statybos daugiabučiais - daugiau kaip 50 proc. mažiau.
- Geresnis mikroklimatas: Reikalavimai vėdinimo sistemoms užtikrins gerą butų mikroklimatą, juose neužsilaikys kvapai.
- Didesnė būsto vertė: Aukštesnė energinė klasė tiesiogiai koreliuoja su didesne būsto verte - tiek iš nuomos perspektyvos, tiek galvojant apie būsto pardavimą ateityje.
- Tvarumas: A++ klasės būstas yra draugiškesnis aplinkai dėl mažesnio energijos suvartojimo ir CO₂ emisijos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kur aukštos energinės klasės nauda atsiskleidžia kasdienybėje, yra „Pušų apartamentai“ Kaune. Šis projektas, įsikūręs Žemutiniuose Kaniūkuose, vos keli kilometrai nuo miesto centro, siūlo A++ klasės būstus su itin žemomis šildymo sąnaudomis - sausio mėnesio duomenimis, 1 m² šildymas čia kainavo tik 0,52 € su PVM. Tai reiškia, kad 40 m² buto šildymas kainavo vos apie 21 € per mėnesį.
Langų Svarba A++ Klasės Būste
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesnės klasės jis yra. Atkreiptinas dėmesys, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais.
Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas - šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas.
Buitinė Technika ir Energijos Efektyvumas
Norint, jog būstas atitiktų aukščiausią energinę klasę, svarbu pasirūpinti ne tik pastato architektūra bei inžinerija, bet ir mažai energijos eikvojančia buitine technika. 2021-ųjų metų kovo mėnesį Europos Sąjungoje buvo įvestos naujo pavyzdžio energijos efektyvumo etiketės. Atnaujintoje skalėje energijos efektyvumas žymimas pakopomis nuo A iki G (A - aukščiausia energinė klasė, G - žemiausia).
Šiandien, norėdami įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinę techniką, etiketėje turime ieškoti žymėjimo A. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad aukščiausios energinės klasės buitinė technika įprastai yra brangesnė.
Ar Verta Investuoti Į A++ Klasės Būstą?
Jei vis dar svarstote, ar A++ energinė klasė yra tik mada - atsakymas aiškus: tai reali nauda, kuri atsiperka finansiškai, praktiškai ir morališkai. Renkantis būstą, verta neapsiriboti vien tik vaizdu pro langą ar buto išplanavimu. Įvertinkite ilgalaikes sąnaudas, komforto lygį ir tai, kaip būstas atitinka šiuolaikinius gyvenimo kokybės standartus.
Apibendrinant, A++ klasės būstas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina tvarumą, mažas eksploatacines išlaidas ir aukštą gyvenimo kokybę. Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės.
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie A++ klasės namus:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas privalo statyti A++ klasės namą? | Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Šis reikalavimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, statantiems naujus pastatus. |
| Kiek energijos sunaudoja A++ klasės namas? | A++ klasės namo metinis energijos poreikis negali viršyti 40 kWh/m². Tai yra maždaug 4-5 kartus mažiau nei senesnės B klasės pastatuose. |
| Ar galima A++ klasės reikalavimus pasiekti be saulės elektrinės? | Teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai sunku. Kad pastatas atitiktų A++ klasę, dalis jo energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Dažniausiai tam pasirenkama saulės elektrinė ar šilumos siurblys. |
| Kas atlieka sandarumo bandymą? | Sandarumo bandymą atlieka sertifikuotas specialistas naudojant „Blower Door“ įrangą. Bandymas matuoja, kiek kartų oras pastate pasikeičia per valandą esant 50 Pa slėgio skirtumui. |
| Ar A++ klasės namą galima statyti iš medžio? | Taip. Mediena yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl rąstiniai ar karkasiniai namai gali pasiekti A++ klasę, jei yra tinkamai apšiltinti ir sandarūs. |
| Kiek kainuoja A++ klasės sertifikavimas? | Sertifikavimo kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir duomenų paruošimo kokybės. Į šią kainą neįeina sandarumo bandymas. |
| Kas nutinka, jei pastatas neatitinka A++ klasės? | Jei po statybos paaiškėja, kad pastatas neatitinka reikalavimų, jis negali būti priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tokiu atveju būtina ištaisyti trūkumus ir pakartoti sertifikavimą. |
| Ar galima rekonstruoti seną namą iki A++ klasės? | Taip, tačiau tai sudėtingas procesas. Reikia kapitalinio apšiltinimo, naujų langų, sandarumo sprendimų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokia rekonstrukcija dažnai kainuoja tiek pat, kiek naujos statybos projektas. |
tags: #busto #a #klases #reikalavimai