Planuojant atnaujinti savo būstą, svarbu žinoti, kokie darbai laikomi paprastuoju, o kokie - kapitaliniu remontu, ir kokie leidimai reikalingi kiekvienu atveju. Savavališkas kapitalinis remontas gali užtraukti nemalonias pasekmes, įskaitant baudas ir prievolę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Kada reikalingas leidimas remontui?
Prieš pradedant bet kokius remonto darbus daugiabutyje, svarbu pasirūpinti visais reikalingais dokumentais ir tik gavus leidimą (kai privaloma) ar parengus projektą galima imtis veiksmų.
Be leidimo galima atlikti tik kosmetinį remontą. „Civinity Namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Arūnas Armanavičius komentavo, kad nusprendus atnaujinti būstą pirmiausia reikėtų suprasti, kokie darbai bus atliekami.
Jeigu planuojama tik pagerinti būsto išvaizdą, pavyzdžiui, perdažyti sienas, pakeisti grindų dangą, atnaujinti vonios kambario plyteles, tokie darbai priskiriami kosmetiniam remontui, kuriems nereikalingi specialūs leidimai. Tačiau, jeigu remonto darbai kels triukšmą, apie jį reikia informuoti miesto savivaldybę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbų pradžios.
Anot jo, jeigu planuojamas didesnės apimties buto remontas, kurio metu keičiamas buto išplanavimas, inžineriniai tinklai (radiatoriai, elektros instaliacija, santechnika), įsistiklinamas balkonas, keičiami langai ir durys, ant pastato sienos kabinamas kondicionierius, tokiems darbams būtinas techninis projektas, kitų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas, taip pat statybos darbų leidimas.
Jei atliekamas tik paprastasis remontas, kuriuo keičiama vienbučio gyvenamojo pastato stogo danga, ir šis pastatas nėra kultūros paveldo statinys, tai tokiems paprastojo remonto darbams gauti SLD nereikia.
Stogo keitimas
SLD nereikai ir tuomet, kai atliekant vienbučio gyvenamojo pastato (kuris nėra kultūros paveldo statinys, taip pat šis statinys nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją arba kultūros paveldo vietovę) stogo dangos keitimą, nekeičiant pastato kategorijos, būtų atliekamas statinio kapitalinis remontas, pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan., tai tokiu atveju SLD gauti taip pat nereikia, o projektas rengiamas statytojo (užsakovo) pageidavimu.
Savavališkas šildymo sistemos keitimas
Norint pakeisti ar patobulinti name šildymo sistema reikia kreiptis į savivaldybės administraciją.
Be prašymo reikalingas ir šildymo sistemos projektuotojų parengtas ir patvirtintas projektas. Jei gaunamas leidimas, butas kaip ir individualus namas turi gauti remonto statybų užbaigimo aktą kuris vėliau pateikiamas registrų centrui. Kartu su prašymu reikia pateikti ir statinio kadastro duomenų byla kuri turi būti atnaujinta, įrašytas naujai pakeistas šildymo būdas.
Balkono įstiklinimas
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas.
Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Kada projektas reikalingas statybai ir leidimas?
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija.
Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija. VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas.
Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Baudos už savavališką statybą
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebėjo, kad dažnas statybos dalyvis vis dar pamiršta pasirūpinti statybą leidžiančiu dokumentu (SLD), kai jis privalomas, ir pradeda darbus jo neturėdamas.
Tokiam statytojui, kuris atliko darbus be leidimo gali būti surašytas būti savavališkos statybos aktas ir privalomai nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki nurodytos datos išardyti atliktus pakeitimus. Už padarytus pažeidimus statytojui gresia administracinė atsakomybė.
Fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų. Savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų. Kitų statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Sienų ardymas
Pasak A. Armanavičiaus, jeigu planuojamas keisti buto išplanavimas ar kitoks esamų sienų pakeitimas, pavyzdžiui, iškertant jose angas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar siena yra ne laikančioji. Tai galima padaryti išanalizavus pastato projektinę dokumentaciją, taip pat jau buvusių atliktų pastato remonto darbų dokumentaciją.
Visgi, nereikėtų pasikliauti tik turimais namo dokumentais, nes pastato eksploatacijos metu gali būti atlikti ir niekam nežinomi bei neįregistruoti pakeitimai, o save laikančių sienų statusas pakeistas į apkrovas laikančiąsias. Todėl prieš pradedant bet kokius sienų ardymo darbus būtina pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės įvertinti, kokią paskirtį atlieka siena, kurią norima keisti. Tokiems darbams turi būti perengtas techninis darbo projektas, darbus turi atlikti atestuoti rangovai, o darbų vykdymas turi būti prižiūrimas atestuotų techninės priežiūros inžinierių.“
Triukšmas ir kaimynai
A. Armanavičius įspėjo, kad daugiabučiame name atliekamas buto remontas kelia nepatogumų kaimynams, tad prieš pradedant darbus būtina nepamiršti ir jų.
Pirmiausia, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Tuo metu Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val. vakaro. Taip pat rekomenduojame apie planuojamus remonto darbus visuomet pranešti kaimynams iš anksto, geriausia, nurodant, kokiomis valandomis ketinama atlikti triukšmą keliančius darbus.
Anot jo, kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio patalpų tvarka. Svarbu suprasti, kad bendrosiose patalpose, tokiose kaip rūsys, laiptinė, negali būti laikomos remontui skirtos medžiagos ar kiti daiktai, o remontą atliekantys specialistai turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų švara.
Pagrindiniai remonto etapai
| Etapas | Veiksmai | Reikalingi dokumentai |
|---|---|---|
| Planavimas | Nustatyti darbų apimtį, įvertinti sienų būklę, pasirinkti medžiagas. | Pastato projektinė dokumentacija |
| Leidimų gavimas | Kreiptis į savivaldybę dėl leidimų, jei reikalingas kapitalinis remontas. | Prašymas, projektas, kadastro duomenų byla |
| Remonto darbai | Atlikti darbus pagal projektą ir laikantis triukšmo taisyklių. | Techninis darbo projektas (jei ardomos sienos), atestuotų rangovų paslaugos |
| Baigimas | Gauti remonto statybų užbaigimo aktą ir pateikti registrų centrui. | Remonto statybų užbaigimo aktas |
Straipsnyje aptarėme individualaus namo savavališko kapitalinio remonto klausimus, atkreipdami dėmesį į tai, kada reikalingi leidimai, kokios baudos gresia už savavališką statybą ir kaip svarbu atsižvelgti į kaimynų interesus. Tikimės, kad ši informacija padės jums planuojant remonto darbus ir leis išvengti nemalonių staigmenų.
REMONTO KLAIDOS IR KAIP JŲ IŠVENGTI! KAIP SUDARYTI REMONTO SĄMATĄ! KAIP NEPERMOKĖTI UŽ REMONTĄ!
tags: #individualaus #namo #savavaliskas #kapitalinio #remonto #iforminimas