Vilniaus daugiabučių kiemuose po darbo valandų automobilį pasistatyti kuo arčiau laiptinės ar bent jau savame kieme - tikras iššūkis. Žmonės piktinasi, kad valdžia kiemus tvarko tik kosmetiškai. Iškritęs sniegas priminė įsisenėjusią problemą - kiemus, šaligatvius, kelkraščius užgriozdinantys apleisti automobiliai. Šaltuoju metų laiku eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) trukdo valyti sniegą, dėl to, ypač daugiabučių kiemuose tampa ankšta ir ima dar labiau stigti automobilių stovėjimo vietų.
Štai Vilniaus centre esančiame gyvenamojo namo vidiniame kieme rasti vietą gyventojams užduotis - ne iš lengvųjų net ir dieną, kai daugelis jų dirba. Į automobilių stovėjimo aikštelę prie vieno iš Vilniaus verslų centrų darbuotojai suguža iš įvairiausių sostinės mikrorajonų.
Parking on Inclines and Declines - Turn Your Wheels!
Sostinės valdžia tikina, kad problema brendo jau seniai, o efektyviai ją spręsti trukdė nelankstūs teisės aktai, draudę aikšteles įrenginėti namų kiemuose. Pagal automobilių koncentraciją Vilnius beveik susilygino su Niujorku.
Teisės aktai ir galimi sprendimai
„Vienas iš sprendimų yra pačiom bendrijom formuoti savo gyvenamuosius sklypus, būti jų savininkais ir nusistatyti tvarką, kaip jie tą patį parkavimą toj teritorijoj organizuoja. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ieško būdų, kaip spręsti automobilių parkavimo problemą.
Kaip spręsti automobilių parkavimo problemą daugiabučių kiemuose?
- Bendrijoms formuoti savo gyvenamuosius sklypus ir nusistatyti parkavimo tvarką.
- Savivaldybėms peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus.
- Gyventojams būti pilietiškiems ir pranešti apie apleistus automobilius.
Apleisti automobiliai - problema ir sprendimai
„Be priežiūros paliktos transporto priemonės ne tik trukdo tvarkyti teritoriją, darko vaizdą, užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir yra rimta aplinkosauginė problema. ENTP dažnai būna techniškai netvarkingos, tad iš jų gali išbėgti alyva, kuri yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių.
Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. Taupant gamtos išteklius, ENTP turi būti perdirbamos. Pakartotinai panaudotos gali būti beveik visos automobilių dalys - kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas - plastikus, gumą, stiklus, padangas.
„Tiesa, ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Todėl reikėtų rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP“, - pataria V. Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo ENTP paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama. Būna, kad ardytojai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti, netinkamai šalina kitas atliekas, jas neteisėtai perduoda arba kaupia.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Kaip atsikratyti apleisto automobilio?
- Kreiptis į atliekų tvarkytojus, turinčius teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu.
- Atiduoti transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatyti į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
- Pasinaudoti tinklapiu www.autotvarkymas.lt.
Utenos rajono savivaldybės iniciatyva „Atlaisvink kiemą!“
Informuojame, kad nuo 2025 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 10 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius Utenos mieste vykdys prevencinę priemonę „Atlaisvink kiemą!“. Prevencinės priemonės tikslas - atlaisvinti daugiabučių namų kiemus ir kitas viešąsias miesto erdves, kad šaltuoju metų laiku būtų lengviau prižiūrėti kelius ir kiemus, o gyventojams - patogiau jais naudotis.
Siekiant nustatyti neeksploatuojamas transporto priemones, prevencinės priemonės metu daugiabučių namų kiemuose, taip pat kitose miesto viešosiose erdvėse bus vykdoma kontrolė.
Gyventojai, pastebėję ar žinantys apie neeksploatuojamas, paliktas be priežiūros transporto priemones, gali pranešti Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių.
Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“, 7 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Už minėtų reikalavimų nesilaikymą transporto priemonės savininkui ar valdytojui numatyta administracinė nuobauda įspėjimas.
„Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams. V. „Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, - sako V. Jankoit. - Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas.
„Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“, - teigia A.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
ES direktyvos ir reikalavimai
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc.
| ES direktyva | Reikalavimas |
|---|---|
| 95 proc. | Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą. |
| 5 proc. | Maksimali atliekų dalis, kuri gali būti pašalinta. |
„Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos“, - kalba V. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo perdirbta.
Daugiabučių namų bendrijų teisės ir galimybės
Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga.
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, pavyzdžiui, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.
Bet nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: "Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.". Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu.
Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui keletą metų)?... Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai... Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis.
PASTABA. Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
Teisinės įžvalgos ir patarimai
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku. Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų. sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
tags: #imoniu #automobiliai #laikomi #daugiabuciu #kiemuose