Automobilių stovėjimas daugiabučių kiemuose: įstatymai ir realybė

Automobilių parkavimas daugiabučių namų kiemuose - aktuali problema, su kuria susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Kiemai užgrūsti automobiliais, užstatyti įėjimai į namus, o vietos trūkumas sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie įstatymai ir taisyklės reglamentuoja automobilių stovėjimą daugiabučių kiemuose, kokios yra gyventojų teisės ir pareigos, bei ką daryti, jei kyla ginčų dėl parkavimo vietos.

Kelių eismo taisyklės ir kiemų statusas

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, ar kiemas yra kelias? Logiškai mąstant, kiemas - tai šalia kelio esanti teritorija. Tačiau tai nereiškia, kad kiemuose negali būti kelių. Kiemas gali turėti kelių, jungiančių kiemus, o pats kiemas laikomas objektu šalia kelio arba tiesiog aikštele.

Svarbios KET sąvokos:

• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Važiuojamoji dalis - kelio dalis transporto priemonėms važiuoti.
• Šaligatvis - kelio dalis, skirta pėstiesiems eiti.

Pažymėtina, kad KET tiesiogiai nereglamentuoja automobilių parkavimo ant šaligatvių kiemuose. Tačiau, pagal KET, negalima statyti automobilio žalios vejos plote, ant šaligatvio, kad trukdytų pėstiesiems.

Savivaldybių taisyklės ir bendrijų iniciatyvos

Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas patikino, kad taisyklių, kaip turi būti statomi automobiliai daugiabučių namų kiemuose, nėra. Tačiau seniūnas Valentinas Tamulis teigė, kad dalį problemų galima išspręsti, jeigu daugiau iniciatyvos imtųsi namų bendrijų pirmininkai. Kelios bendrijos yra kreipusios dėl automobilių statymo kiemuose problemos, ir su tokiomis situacijomis yra susiduriama bei ieškoma sprendimo būdų, kad nebūtų užstatomi įvažiavimai, išvažiavimai.

Pavyzdžiui, Mindaugo g. 16-asis namas išsisprendė šią bėdą - aikštelę pasididino, viską susitvarkė ir problemos nebeliko.

Teisės ir nuosavybė: kas priklauso gyventojams?

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pataria, kad norint įvertinti automobilių stovėjimo veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Stovėjimo vietos gali būti:

• Viešosios nuosavybės objektai (priklauso valstybei ar savivaldybei). Tokiomis aikštelėmis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
• Privačios nuosavybės objektai (paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų). Tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ginčų sprendimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Automobilių utilizavimas ir aplinkosauga

Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. „Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams.

Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“.

Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.

Baudos už apleistus automobilius

Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, pirmą kartą padarius minėtą pažeidimą apleistos transporto priemonės savininkui gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį prasižengimą gali tekti susimokėti iki 300 eurų siekiančią baudą ir atsisveikinti su savo automobiliu.

Parkavimo dilemos ir draudimo apsauga

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, jog stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Todėl dažniausiai automobilį pastatome toliau nuo gyvenamojo buto lango, kur stebėti transporto priemonės negalime, tad vairuotojams tenka susidurti su papildomomis problemomis.

Tad neretai ryte atėjus prie automobilio, kurį pastatėte ne savo gyvenamojo buto, bet artimiausiame kieme, randami automobilio sugadinimai - nurėžtas šonas, įlenktos durelės, apgadintos kitos detalės. Būtent tokie eismo įvykiai yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose. Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones.

Tokiu atveju, Jums būtų atlyginamos išlaidos, kai pastačius automobilį toliau nuo namų ryte radote jį apgadintą. Taip nereikės iš karto patirti skaudžių finansinių nuostolių, jei kaltininkas neatsirastų, o Jums nereikėtų ilgą laiką važinėti su apgadintu automobiliu.

Automobilio plovimas kieme: draudimai ir baudos

Automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje gali užtraukti baudą. Ir ta bauda kartais didesnė nei viso sezono išlaidos plovimui. Tačiau įdomu tai, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tiek plovimo taisyklės, tiek ir baudos dydis skiriasi.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi savo tvarkymo ir švaros taisykles. Jose sakoma, kad transporto priemones draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir net nuosavuose gyvenamųjų namų kiemuose. Pažeidus įstatymą pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant - bauda iki 579 eurų.

Pagrindinė priežastis - neigiamas poveikis gamtai. Plaunant automobilį daugiabučių kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos, kuriomis plaunamas automobilis, patenka į lietaus kanalizaciją. Per ją keliauja į valymo įrenginius.

Baudų dydžiai skirtinguose miestuose:

tags: #imoniu #automobiliai #daugiabuciu #kiemuose