Įmonės Trumpalaikio Turto Naudojimo Analizė

Įmonės trumpalaikio turto naudojimo analizė yra vienas iš pagrindinių finansinių ataskaitų analizės įmonės finansinės būklės veiklos vertinimo tikslais uždavinių. Trumpalaikis turtas yra ne tik vienas iš pagrindinių organizacijos finansinės būklės ar veiklos vertinimo lyginamųjų rodiklių, bet ir naudojamas skaičiuojant daugelį finansinės veiklos santykinių rodiklių.

Atlikto mokslinio tyrimo metu pastebėta, kad iki šiol nėra parengtų vertinimo būdų ar metodikų, leidžiančių įvertinti trumpalaikio turto naudojimą ir atlikti jo analizę, todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti teorinius aspektus ir parengti trumpalaikio turto naudojimo ar panaudos analizės metodiką, kurią naudodama įmonės vadovybė galėtų nustatyti trumpalaikio turto ir jo panaudos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir priežastis.

Įmonės trumpalaikio turto naudojimo analizės metodika yra sudaroma remiantis kiekybiniais ir statistiniais metodais, pavyzdžiui, faktorine indeksine analize, kurios praktinis pritaikymas iliustruotas konkrečiu pavyzdžiu. Sudaryta teorinė vertinimo metodika tiek mokslininkų, tiek įmonės vadovų ar kitų suinteresuotų asmenų gali būti ganėtinai lengvai pritaikoma įmonės finansinės ar veiklos analizės praktikoje.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Finansinė analizė yra naudinga tuo, kad analizuojant praeities ir dabarties informaciją padeda nustatyti ar teisingai ir kryptingai įmonė dirbo.

Darbo tikslas: pateikti VĮ „Regitra“ finansins ataskaitas 2015 - 2017 m. VĮ AB „Regitra“ turi 39 padalinius Lietuvoje.

Horizontalioji Analizė

Horizontalioji analizė - tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių.

Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu.

Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė. Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas.

Iš VĮ „Regitra“ horizontaliosios analizės matome, kad lyginant 2015 m. su 2017 m. įmonės bendra turto suma per šį laikotarpį padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. augimą. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 4989459 eurų kas sudaro 48 proc. Ilgalaikis turtas sumažėjo -982475 eurų, kas sudaro -12 proc.

Iš horizontaliosios analizės matome, kad VĮ „Regitra“ lyginant 2016 m. Su 2017 m. Viso turto suma padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 1828477 eurų, kas sudaro 14 proc. Ilgalaikis turtas padidėjo 463858 eurų, kas sudaro 7 proc.

Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -504956 eurų, kas sudaro -77 proc.

Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2016 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -33260 eurų, kas sudaro -18 proc.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. labiausiai padidėjo kitas trumpalaikis turtas 2432082 eurų, kas sudaro 131 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. kitas trumpalaikis turtas padidėjo 4168000 eurų, kas sudaro 3624 proc.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. atsargos padidėjo 316347 eurų, kas sudaro 38 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. atsargos padidėjo 232905 eurų, kas sudaro 25 proc.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. Su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 657819 eurų, kas sudaro 8 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai sumažėjo -3016778 eurų, kas sudaro -25 proc.

Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad bendras nuosavas kapitalas ir rezervai lyginant 2015 m. Su 2017 m. sumažėjo -10046739 eurų, kas sudaro -56 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala ir rezervus išliko nepakitę.

Atlikus horizontaliąją nuosavo kapitalo iš viso analizę matyti, kad nuosavas kapitalas iš viso lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3915387 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala iš viso padidėjo 2710663 eurų, kas sudaro 14 proc.

Atlikus horizontaliąją mokėtinų sumų ir įsipareigojimų analizę matyti, kad mokėtinos sumo sir įsipareigojimai per metus lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 35627 eurų, kas sudaro 7 proc.. Lyginant 2016 m. su 2017 m.sumažėjo -375124 eurų, kas sudaro -35 proc.

Atlikus horizontaliąją savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso analizę lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc.

Atlikus VĮ „Regitra“ pelno (nuostolių) horizontaliąją analizę lyginant laikotarpį 2015 m. Su 2017 m. grynąjį pelną (nuostolius) padidėjo 669450 eurų, kas sudaro 23 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 172066 eurų, kas sudaro 6 proc.

Vertikalioji Analizė

Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą.

Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Balanso vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais.

Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė. Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius.

Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės.

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos.

Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės - ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte, didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 33 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2016 m. sumažėjo beveik 0.25 punkto. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 59 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 34 proc. 2017 m.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte, didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 32 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2015 m. sumažėjo beveik 3 punktais. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 40 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 33 proc. 2017 m.

VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalį sudarė nuosavas kapitalas 98 proc., padidėjo 0,33 punkto lyginant su nagrinėjamu laikotarpiu 2015 m.. Didžiausią nuosavo kapitalo dalį sudaro rezervai 42 proc., kuris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2015 m. padidėjo beveik 5 punktais.

Vertikalioji pelno (nuostolių) analizė parodo keletą labai reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių. Jie parodo tipinės veiklos (2015 m. - 11 proc., 2016 m. - 13 proc., 2017 m. - 13 proc.) ir grynąjį pelningumą (2015 m. - 9.5 proc., 2016 m. - 11 proc., 2017 m. - 11 proc.), bendrasis pelningumas (2015 m. - 25 proc., 2016 m. - 3 proc., 2017 m. - 28 proc.).

Be šių rodiklių, svarbi vieta tenka išlaidoms, tenkančioms vienam pardavimų eurui, arba parduotų prekių savikainos lyginamajam svoriui pardavimų apimtyje (2015 m. - 75 proc., 2016 m . - 73 proc., 2017 m.

Mokumo Koeficientai

Nuo mokumo priklauso įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai, tolesnė jos veikla, perspektyvos, ir kt. Mokumą reikėtų apibūdinti kaip įmonės sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Įmonės mokėjimo priemonės yra pinigai ir jų ekvivalentai, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimasir pan.), atsargos, nebaigta gamyba ir kitas trumpalaikis turtas.

Siekiant įvertinti įmonės sugebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. Apyvartinis kapitalas - tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: nuosavą kapitalą, skolintą kapitalą bei apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių.

Dažnai laikoma, kad apyvartinis kapitalas yra nemokamas, tačiau norint didinti apyvartines lėšas iš esmės jį reikia finansuoti iš kitų kapitalo šaltinių.

VĮ „Regitra“ apyvartinio kapitalo reikšmė 2015 - 2017 m. yra teigiama, tai reiškia, kad įmonė turėjo pakankamai daug trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, tai taip pat reiškia, kad įmonės finansinė būklė 2015 - 2017 m.

Bendrojo mokumo koeficiento pageidaujamos reikšmės nuo 1,2 iki 2,0. Nežinant, kas yra būdinga vienai ar kitai veiklos sričiai būtų sunku pasakyti ar apskaičiuotas BMK turi būti vertinamas teigiamai ar ne, todėl tuose ūkio subjektuose, kur yra ilgas gamybos ciklas, lėta turto apyvarta, kur prekės parduodamos skolon, BMK turėtų būti didesnis, t. p. koeficientas būna didesnis tose įmonėse, kur veikla yra labiau rizikinga ir kur nėra stabilių rinkų, kadangi tokios įmonės stengiasi sudaryti didesnes atsargas.

Apskaičiavus BMK, reikėtų pažiūrėti, kaip rodiklis keitėsi per keletą ataskaitinių laikotarpių. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai.

Šis rodiklis parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimo greitį. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas negali būti mažesnis nei 1. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad 2015 - 2017 m.

Didžiausio (absoliutaus) mokumo (DMK) koeficientas teigiamai vertintinas 0,20-0,25. Analizę tęsiant reikėtų t. p. pažiūrėti, koks yra skirtumas tarp skubaus ir didžiausio mokumo koeficientų ir jei jis didelis ir didėja, tai tas rodo, kad lėšos iššaldomos gautinose sumose ir mažėja galimybės nedelsiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

2015 - 2017 m. rodo, kad (2015 m. - 0,22), (2016 m. - 2,98), 2017 m. - 5,05), tai reiškia, kad įmonė 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, bet 2016 - 2017 m.

Ilgalaikis Mokumas

Norint apskaičiuoti įmonės ilgalaikį mokumą reikia įvertinti įsiskolinimo laipsnį, o tai padaryti galima išanalizavus balanso turto dalį, pagal kurį gausime reikiamus koeficientus.

Šie rodikliai parodo įmonės gebėjimą atsiskaityti už ilgalaikius įsipareigojimus pagal numatytus terminus. Rodikliai skaičiuojami norint nustatyti įmonės finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį finansavimui. Aukščiausia šio koeficiento riba vertinama patenkinamai, yra 0,7.

Bendras skolos koeficientas - laipsnis rodo, kokia turto dalis įsigyta už skolintas lėšas. Griežtų kontrolinių skaičių bendram skolos koeficientui nėra, tačiau aukščiausia riba 0,7. Jeigu atliekant kelerių ataskaitinių laikotarpių rodiklių analizę matyti, kad jis didėja, daroma išvada- virš mažesnio turto dalis priklauso savininkams ir blogėja įmonės finansinė būklė, garantuojant arba užtikrinat jos mokumą.

Rodiklio didėjimas taip pat reikštų, kad didėja galimybės turėti aukštesnį nuosavo ir pagrindinio kapitalo pelningumą, tačiau pelningumo augimas yra galimas tik tada, jei paskolintas kapitalas efektyviai panaudojamas uždirbant daugiau pelno.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas dažnai skirstomas į ilgalaikio, trumpalaikio įsiskolinimo. Skolos koeficientas išskirstomas tam, kad patikslinti rizikos laipsnį t. y. pvz., skolos koeficientas labai aukštas, mažesnė rizika, jeigu didelę šio koeficiento dalį sudarys ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų koeficientas pageidautina nuo 20-40% bendro skolos koeficiento.

rodo, kokia dalis įmonės turto suformuota iš skolų. 2015 m. - 0,03; 2016 m. - 0,05; 2017 m.

Finansinio sverto koeficientas parodo įmonės priklausomybę nuo skolintojų ir atspindi kapitalo formavimo šaltinių struktūrą. Normalu kai jis būna apie 0,6. Iki tam tikro lygio, finansinis svertas yra teigiamas dalykas, ir gali padėti priartėti prie efektyvios kapitalo struktūros - kadangi paprastai skolintas kapitalas yra pigesnis nei nuosavas.

Įmonių finansuose: čia toks svertas naudojamas įvairiems pirkiniams veiklai plėtoti: perkant naujus pastatus, įrengimus, kitą turtą, arba kitų įmonių įsigijimui.

Investavimui: finansinis svertas naudojamas tiek „hedge“ fondų, tiek privačių investuotojų, tiek projektinių investicijų vystymui. „Repo“ sandoriai bei „margin trading“ sąskaitos leidžia lengvai pasiskolinti užstatant vertybinius popierius bei didinant finansinį svertą.

Įmonės finansinio sverto koeficientai 2015 m. - 0,03; 2016 m. - 0,05; 2017 m. - 0,3.

Auksinės balanso taisykles koeficientas rodo, kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas pastoviu kapitalu.

Pelningumas

Bendrasis pardavimo pelningumas. Šis rodiklis rodo pagrindinės įmonės veiklos pelningumą. Bendrasis pelningumas nustato, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimų litui bei įmonės sugebėjimą gauti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Šio rodiklio dėka yra analizuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Jeigu per analizuojamą laikotarpį yra pastebimas mažėjantis bendrasis pardavimo pelningumas, tai reiškia, kad sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, didėja daugiau nei pardavimo pajamos.

VĮ "Regitra" Finansiniai Rodikliai 2015-2017 m.

Finansinės analizės pavyzdys

tags: #imones #trumpalaikio #turto #naudojimo #analizes #metodologija