Įmonės plėtra renovuojant pastatus Lietuvoje

Energetinė nepriklausomybė Lietuvai - svarbus tikslas, tačiau jos įgyvendinimą stabdo keli esminiai iššūkiai.

Apie 80 proc. energijos Lietuvoje sunaudojama pastatų šildymui ir vėsinimui. Tai reiškia, kad energetinio efektyvumo didinimas renovuojant pastatus tampa kertiniu strategijos elementu.

Aplinkos ministerija rengs nacionalinį pastatų renovacijos planą, pagal kurį bus įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Ja bus siekiama, kad iki 2050 metų visi šalies pastatai - tiek viešieji, tiek privatūs gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai - taptų labai efektyviais energijos vartotojais, nepriklausomais nuo iškastinio kuro ir visiškai netaršiais.

Naujosios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę - reikšmingas žingsnis Lietuvos pastatų sektoriaus pertvarkoje. Nacionalinio pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą iki 2050 m. Be to, bus nustatyta gyvenamųjų pastatų renovacijos strategija. Tai leis užtikrinti, kad iki 2035 m.

Direktyva įpareigoja Lietuvą reguliariai atnaujinti ir taikyti minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus. Jie bus grindžiami optimaliais kaštų skaičiavimais, kad renovacija būtų efektyvi tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu.

Numatyta, kad nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. - visi nauji pastatai Lietuvoje turės būti visiškai netaršūs, t. y. eksploatacijos metu neišskiriantys CO₂ iš iškastinio kuro.

Nuo 2026 m. gegužės mėn. visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, bus įdiegta renovacijos pasų sistema. Tai naujas įrankis, padėsiantis gyventojams ir pastatų savininkams planuoti ilgalaikes renovacijos priemones.

Kita svarbi kryptis - saulės energijos integracija. Nuo 2026 m. gegužės mėn. visi nauji viešieji ir negyvenamieji pastatai, kurių grindų plotas viršija 250 m², turės būti pritaikyti saulės energijos gamybai.

Kad šie pokyčiai būtų įgyvendinami sklandžiai, numatytas platus finansinių paskatų ir techninės pagalbos priemonių spektras. Lietuvoje veiks vieno langelio principu dirbantys pastatų energinio naudingumo centrai, kuriuose gyventojai ir savivaldybės galės gauti konsultacijas ir paramą.

Finansinė pagalba pirmiausia bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, socialinio būsto gyventojams ir tiems, kurie patiria energinį nepriteklių.

Statybos sektoriaus pokyčiai ir nauji reikalavimai

Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalioja statybų srities pokyčiai, susiję su naujais Europos Sąjungos reikalavimais statybos produktams. Šių pakeitimų tikslas - užtikrinti, kad statomi namai būtų kokybiškesni, saugesni ir ilgaamžiškesni.

Statybinių medžiagų gamintojai nuo šiol privalo tiekti rinkai daugiau sertifikuotų statybos produktų, atitinkančių griežtesnius aplinkosaugos ir kokybės reikalavimus. Tai reiškia, kad rinkoje lieka mažiau neaiškios kilmės ar nekokybiškų medžiagų, o daugiau produktų su aiškia kilme ir atitikties dokumentais.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, privataus namo statytojai susidurs su mažesne rizika pasirinkti nekokybiškas statybines medžiagas, juos pasieks aiškesnė informacija apie medžiagas, statybų procesas taps skaidresniu, o pat gyvenamasis namas - taps patikimesniu ir ilgaamžiškesniu.

Kai kurios medžiagos gali kainuoti šiek tiek brangiau, tačiau tai dažnai atsiperka mažesnėmis priežiūros ir remonto išlaidomis ateityje.

Nauji reikalavimai diegiami palaipsniui. Pirmiausia jie taikomi dažniausiai individualių namų statyboje naudojamoms medžiagoms: betonui ir cementui, šiltinimo medžiagoms, langams, durims ir kitiems pastato atitvarų elementams. Tai skatina gamintojus kurti modernesnius ir tvaresnius statybos sprendimus.

Pagal Statybos įstatymo pakeitimus, pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti dalimis.

Pakeitus statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatas, sumažės biurokratinė našta ir kai kuriais atvejais bus galima atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus. Nebereikės matuoti C ir B klasės pastatų sandarumo, jeigu jų projektavimas ar statyba finansuojami Lietuvos ar ES biudžeto lėšomis.

Numatytos sandarumo matavimo išimtys naujai statomiems pastatams, kai pastatas yra nuolat eksploatuojamas ir negali būti nutraukiami juose vykstantys procesai (ligoninės, gamyklos).

Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos atliktos šio sektoriaus dalyvių apklausos duomenimis, augant užsakymų apimtims dar labiau gilėja darbo jėgos stygiaus problema - net 70 proc. rangovų artimiausiu metu prognozuoja darbuotojų trūkumą.

Lygiai pusė organizacijų statybų sektoriuje pernai augino darbuotojų skaičių, o kad jis išliko panašus apklausoje nurodė trečdalis bendrovių. Kitais metais samdyti daugiau darbuotojų, apklausos duomenimis, planuoja net 7 iš 10 Lietuvos įmonių.

Ekspertai prognozuoja, kad keisis nekilnojamojo turto pirkėjų prioritetai - dabar labiausiai akcentuojami patogumas, funkcionalumas ir tvarumas. Pastebima, kad pirkėjai atsisako senų prioritetų - nebenori standartinių, o ieško palengvinančių kasdienį gyvenimą, pasižyminčių individualumu, modernumu, funkcionalumu būstų. Prognozuojama didesnė paklausa energiją taupantiems, ekologiškiems sprendimams ir tvarioms statybos technologijoms.

Akcentuojama, kad stambūs projektai bus orientuoti į rajonus, turinčius didelį potencialą tapti naujais centrais. Ekspertai prognozuoja, kad būstai brangs didžiuosiuose miestuose: Vilniuje ir Kaune. Kainų augimą skatina didėjanti paklausa, nes atsiranda galimybė būstui įsigyti panaudoti pensijų kaupimo lėšas ir sumažėjo pradinio įnašo būstui pirkti reikalavimai. Prognozuojama, kad brangs ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir statybinės medžiagos.

Statybų sektorius bus orientuotas į realius pirkėjų poreikius, pabrėžiant funkcionalumą, tvarumą ir strateginę vietą, o NT plėtra seks rinkos pokyčius, kurdama tvarius ir patogius gyvenamuosius bei darbo rajonus.

Renovacija ir mikroklimatas

Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis mikroklimatui yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės.

Patalpų oro kokybė po renovacijos dažnu atveju pagerėja, tačiau tam būtina tinkamai įrengta ir efektyviai veikianti vėdinimo sistema. Tačiau, jei vėdinimas nėra tinkamai sureguliuotas, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos pastatuose, tokiu atveju po renovacijos gali būti pastebimas oro apykaitos sumažėjimas, kas lemia padidėjusias CO₂ koncentracijas.

Santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tačiau natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose pastatuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, o tai gali skatinti pelėsio bei drėgmės sukeltus pažeidimus.

Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visų metų laikotarpiu. Tačiau, šiluminis komfortas priklauso ir nuo šildymo sistemų reguliavimo.

Atlikus tyrimus pastebėta, kad gyventojų pasitenkinimas po renovacijos dažniausiai didėja. Sveikatos rodikliai taip pat rodo teigiamus pokyčius: sumažėjęs kvėpavimo takų ligų dažnis ir geresnė bendra savijauta siejami su geresniu mikroklimatu.

Gyventojų suvokiama mikroklimato kokybė gali skirtis nuo pamatuotų verčių. Siūloma, jog patalpų oro kokybės vertinimas taptų standartine pastatų energinio naudingumo vertinimo procedūra.

Statybų bendrovės bei individualių namų savininkai, brangstant statybinėms medžiagoms ir meistrų darbui, ieško ne tik estetiškai patrauklių, kokybiškų sprendimų fasado apdailai ir apšiltinimui atlikti, bet ir būdų optimaliai sutaupyti. Kaštai neretai išauga dėl užsitęsusių darbų.

Pažangių betono fasadų sistemų gamintoja KODERUS siūlo dvigubai greitesnį, lyginant su kitais šiuo metu rinkoje siūlomais fasadų apdailos būdais, montavimą. Be to, darbus galima atlikti ištisus metus.

Apdailos ir apšiltinimo funkciją atliekančios KODERUS fasado plokštės leidžia išvengti papildomų apšiltinimo darbų ir dvigubai greičiau įrengti lauko fasadą.

Lietuvių įmonės KODERUS gaminamos betono plokštės turi ir polistireninį apšiltinimo sluoksnį. Apdailos ir apšiltinimo funkciją atliekančios fasado plokštės leidžia išvengti papildomų apšiltinimo darbų ir dvigubai greičiau įrengti lauko fasadą.

„Koderus 2in1“ fasadų apdailos ir apšiltinimo sistema panaudota jau daugiau nei 100 įvairios paskirties objektų. Ši inovatyvi sistema yra pigesnė nei klinkeris, akmens ar vėdinami fasadai.

Įrengti šią apdailos ir apšiltinimo fasado sistemą naudojant standartinius įmonės gaminius kainuoja panašiai kaip pasirinkus dekoratyvų tinką - apie 80 Еur/kv. m. Tačiau montavimo laikas dvigubai greitesnis. Trys darbuotojai gali įrengti maždaug 100 kv. m fasado per 3-5 dienas. Mažesnė darbų trukmė leidžia sumažinti kaštus. O nestandartiniai gaminiai (išpjautomis kraštinėmis, kurios leidžia paslėpti siūles) kainuoja apie 90 Eur/1 kv. m.

Palyginkime: fasado apdailai pasirinkus klinkerio plyteles ar plytas, įrengimo (medžiagų ir darbo) kaina sieks maždaug 100-115 Eur/1 kv. m.

KODERUS gali pasiūlyti net 16 skirtingų faktūrų variantų ir nuolat ieško naujų vizualinių sprendimų. Ši inovatyvių fasadų sistemų gamintoja vykdo ir individualius užsakymus pagal specifinius klientų poreikius. Galima susikurti individualų dizainą.

Statybų kompanijoms itin svarbu priduoti projektus laiku ar net greičiau nei numatyta. Tai ne tik padeda išvengti projekto pabrangimo, bet ir leidžia išlaikyti patikimų, atsakingai ir efektyviai dirbančių statybų projektų vykdytojų vardą rinkoje. O individualių namų savininkams neretai pasitaikantis vis nukeliamas įsikėlimo terminas taip pat sukelia nemažai nepatogumų - nuo papildomų apgyvendinimo iššūkių ir išlaidų iki psichologinio nuovargio.

Betono plokščių fasadą galima montuoti net esant minusinėms temperatūroms, tad darbai nesustoja ir žiemą.

Betonas ir polistirenas sujungiami nenaudojant klijų, varžtų ar kitų priedų.

Aukštos klasės betono plokštes su apšiltinimo sluoksniu galima montuoti esant bet kokioms lauko temperatūroms, atsižvelgiant tik į naudojamų medžiagų (putų, klijų) temperatūrinius reikalavimus.

Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti specialius klijus ir tinkamai užpildyti bei užsandarinti siūles. Jei oro temperatūra itin žema, darbus galima atlikti uždengus fasadą, kad sienų pagrindas liktų sausas, neapšalęs.

„Koderus 2in1“ plokštės yra ištestuotos skirtingomis sąlygomis, atlikti jų ilgaamžiškumo, atsparumo smūgiams, degumo ir kiti bandymai. Šios modernios termoizoliacinės fasado plokštės skirtos į ateitį žvelgiantiems statybų, renovacijų verslams ir privačių namų savininkams.

Tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant pastatus, svarbu ne tik pirminis rezultatas, klientams rūpi kuo ilgiau išlaikyti ir estetinį vaizdą, ir funkcionalumą, ir kokybę.

KODERUS gaminiai išsiskiria itin lengva priežiūra ir minimaliais eksploatavimo kaštais. Šias plokštes galima plauti drungnu vandeniu, naudojant įrangą, kurios srovės stiprumas neviršija 200 bar. Vienas svarbiausių šių plokščių ilgalaikių estetinių privalumų yra tai, kad jos nežaliuoja.

Šios plokštės yra atsparios atmosferos poveikiui, atšiaurioms klimato sąlygoms. Ant jų neauga samanos. Taip pat šis inovatyvus gaminys palengvina ir remonto darbus. Jei prireikia pataisymų, galima išmontuoti tik vieną plokštę, nepažeidžiant viso fasado. O norint atnaujinti pastato eksterjerą ar atšviežinti prieš parduodant, plokštės lengvai perdažomos.

Ilgaamžes, smūgiams ir degumui atsparias plokštes, 2021 m. įvertintas aukso medaliu „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimuose, pagal specialią užpatentuotą technologiją gaminanti Lietuvos įmonė nuolat ieško naujų gaminių tobulinimo būdų ir galimybių pasiūlyti rinkai dar efektyvesnius sprendimus.

Pasak KODERUS vystymo vadovo M.Jakulevičiaus, dėl pasirinktos vienos patvariausių konstrukcinių medžiagų - betono, įmonės siūlomos plokštės išsiskiria atsparumu aplinkos poveikiui, smūgiams, ugniai, saulės spinduliams. Todėl fasado apdailai naudojant betoninį fasadą, jis kokybiškai tarnaus ne vieną dešimtmetį. Šis sprendimas ilgaamžiškesnis nei Lietuvoje populiarus „šlapias“ fasadas.

Pagrindiniai renovacijos aspektai

Apibendrinant, įmonių plėtra renovuojant pastatus Lietuvoje apima:

• Energetinio efektyvumo didinimą, siekiant sumažinti energijos suvartojimą.
• Tvarių ir ekologiškų sprendimų diegimą, atsižvelgiant į naujus ES reikalavimus.
• Kokybiškų ir sertifikuotų statybos produktų naudojimą.
• Mikroklimato gerinimą, užtikrinant tinkamą vėdinimą ir drėgmės kontrolę.
• Išlaidų optimizavimą, naudojant inovatyvias ir greitai montuojamas fasado sistemas.

tags: #imones #pletra #renovuojant #pastatus